1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • SERGAMUMAS GRIPU IR PERŠALIMO LIGOMIS ŠALYJE TOLIAU DIDĖJA

    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje ir toliau auga.
     
    50-ąją šių metų savaitę (gruodžio 10-16 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 84,0 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 80,2 atv./10 tūkst.  gyventojų.
     
    Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 50-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.
     
    50-ąją metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 39 asmenys. Iš jų: 8 vaikai iki 2 metų, 28 vaikai, kuriems 2–17 metų ir 3 suaugusieji. Intensyviosios terapijos skyriuje gydomi 3 asmenys.
     
              Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

    Administracinės teritorijos

    49 sav. (2018 m. gruodžio 3-9 d.)

    50 sav. (2018 m. gruodžio 10-17 d.)

    Gripo atvejų sk.

    Gripo ir ŪVKTI atvejų sk.

    Rodiklis,
    atv./10.000 gyventojų

    Gripo atvejų sk.

    Gripo ir ŪVKTI atvejų sk.

    Rodiklis,
    atv./10.000 gyventojų

    Alytaus

    8

    1360

    99,3

    17

    1406

    102,6

    Kauno

    43

    6443

    114,6

    83

    6463

    115,0

    Klaipėdos

    17

    2312

    72,9

    8

    2266

    71,4

    Marijampolės

    53

    1296

    92,6

    48

    1271

    90,8

    Panevėžio

    4

    1243

    56,0

    10

    1411

    63,6

    Šiaulių

    7

    1787

    67,6

    14

    1423

    53,8

    Tauragės

    13

    628

    66,2

    8

    647

    68,2

    Telšių

    4

    1006

    75,0

    4

    1110

    82,7

    Utenos

    3

    723

    55,1

    2

    748

    57,0

    Vilniaus

    12

    6201

    77,0

    35

    6851

    85,1

    Iš viso Lietuvoje

    164

    22999

    81,8

    229

    23596

    84,0

     

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone.

    Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.

    Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens-žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovai su gripo virusu.

    Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?

    • 65 m. ir vyresniems asmenims;
    • nėščiosioms;
    • asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; 
    • asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
    • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams

    9 simptomai – gripas ar peršalimas?
     
    Devyni simptomai sieja gripą ir peršalimą. ULAC medikai primena, kad gripo simptomai prasideda staiga, o peršalimo – vystosi lėtai.
     
    Gripui yra būdingas staigus karščiavimas, gerklės, galvos ir raumenų skausmai. Tuo tarpu peršalimas vystosi lėtai, pirmiausia susirgusiajam paperšti gerklę, užgula nosį, prasideda sloga, asmuo pradeda čiaudėti, švelniai kosti. Šiuos simptomus dažniausiai sukelia virusai, tačiau ne gripo.
     
    Susirgus gripu būdingas dažnas bendras silpnumas, didelis nuovargio jausmas, galimas dažnas šaltkrėtis, didelis krūtinės diskomfortas, staigi ir aukšta temperatūra, pakylanti virš 38 laipsnių. Tuo tarpu peršalus temperatūra pakyla maždaug iki 37 laipsnių arba jos visai nebūna. Susirgus gripu pasireiškia stiprus sausas kosulys, kurio pikas pasireiškia 2-3 susirgimo dieną. Skirtingai nei peršalimui gripui būdinga staigi simptomų pradžia, kuri išsivysto per 12 val., o peršalus minėti simptomai vystosi laipsniškai. Gripu sergama apie savaitę, peršalimas trunka apie 3-4 dienas.
     
    ULAC medikai primena, jog peršalimui komplikacijos dažniausiai nebūdingos, o susirgus gripu – jos dažnos ir sunkios, kurios dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie sega lėtinėmis ligomis.

    Devynis gripo ir peršalimo simptomų skirtumus rasite plakate "Gripas ar peršalimas?" - plakatas čiao anglišką plakatą rasite ir čia.

     

  • LIETUVOJE DAUGĖJA SUSIRGIMŲ TYMAIS: VIENAS LIGONIS GALI UŽKRĖSTI AŠTUONIOLIKA ASMENŲ

    LIETUVŠiemet Lietuvoje užregistruota 17 susirgimų tymais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, dauguma susirgimų tymais - 15 atvejų - registruota Visagine ir Ignalinos rajone, du susirgimų atvejai - įvežtiniai  iš Juodkalnijos ir Lenkijos. Visi susirgusieji – suaugę asmenys.


    Pernai per tą patį laikotarpį Lietuvoje registruoti du įvežtiniai tymų atvejai. Pirmas asmuo, susirgęs tymais, savaitę lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, antras asmuo – ilgiau nei savaitę keliavo Tailande, Malaizijoje, Indonezijoje. Susirgusieji – suaugę asmenys, kurie buvo skiepyti tik viena vakcinos doze arba nežinantys savo skiepijimo būklės.

    Europos regiono šalyse ir toliau didėja sergamumas tymais. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiemet sausio – rugsėjo mėnesiais Europos regione tymais susirgo 54 339 asmenys. Daugiausia tymų atvejų Europos regione užfiksuota Ukrainoje, Serbijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Italijoje, Sakartvele, Graikijoje, Prancūzijoje ir kt. šalyse. Pagal susirgusiųjų tymais amžių didžiausias sergamumas registruotas iki 19 metų amžiaus asmenų grupėje. Dauguma susirgusiųjų -  neskiepyti.

    Tymai – tai ūminė, itin užkrečiama, sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, plintanti per orą. PSO duomenimis, iki 1980 m. prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių nuo tymų. 2017 m. visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 110 tūkst. žmonių. Didžiausias mirštamumas registruojamas jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje.

    Tymų ir raudonukės viruso cirkuliavimo sustabdymui reikalingos aukštos (ne mažesnės nei 95 proc.) skiepijimo aprėptys – dviem tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcinos dozėmis. Pagal 2017 m. statistinius duomenis, Lietuvoje vaikų iki 2 metų amžiaus tymų, epideminio parotito, raudonukės skiepijimo aprėptys buvo 93,5 proc., o tarp 6-7 metų vaikų  – 92,3 proc.

    Analizuojant 2017 m. skiepijimo nuo tymų aprėptis, epideminio parotito ir raudonukės infekcijų dvejų metų amžiaus vaikų grupėje nustatyta, kad  mažesnės nei 95 proc. skiepijimo aprėptys yra aštuoniose iš dešimties administracinėse teritorijose: Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus. Septynerių metų amžiaus vaikų grupėje – septyniose iš dešimties administracinėse teritorijose: Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Vilniaus.

    ULAC medikų teigimu, vienintelė apsaugos priemonė nuo tymų infekcijos – skiepai. Todėl gyventojams, nežinantiems  savo skiepijimo būklės arba skiepytiems tik vieną kartą – reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti. Būtina nepamiršti paskiepyti savo vaikų dviem kombinuotos tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcinos dozėmis, nes, remiantis moksliniais tyrimais, ilgalaikis imunitetas susidaro po 2 įskiepytų vakcinos dozių.

  • "ATSARGIAI - FEJERVERKAI"

    Artėjant šventėms, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Sveikatos statistikos skyrius parengė infografiką „Atsargiai – fejerverkai!”. Jame trumpai ir vaizdžiai pateikiama informacija apie asmenis, patyrusius traumas dėl neatsargaus fejerverkų naudojimo (toliau – fejerverkų sukeliamos traumos).

    Vidutiniškai 64 proc. fejerverkų sukeltų traumų įvyksta metų žiemos švenčių laikotarpiu (nuo gruodžio 1 d. iki sauso 15 d.). 54 proc. šių traumų patiriama per dvi dienas: gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.

    Infografiką rasite adresu https://create.piktochart.com/output/34137498-fejerverku_traumos


    Plačiau: 
    http://hi.lt/news/1404/1132/Higienos-institutas-primena-atsargiai-fejerverkai.htm

  • „ŽINOTI SVEIKA“

    Antras vaizdo medžiagos paketas

    2018 12 03

    Nr.

    Pavadinimas

    Nuoroda 5 min

    Nuoroda 1 min

    Kita trukmė

    1

    Šeimos gydytojo paslaugos

     

    https://www.youtube.com/watch?v=grtfs8-vi_A

     

    2

    Ką garantuoja Europos sveikatos draudimo kortelė?

    https://www.youtube.com/watch?v=G9YSE556hrs

    https://www.youtube.com/watch?v=ywC7s6Ir2SU

     

    3

    Vėžio prevencinės programos

    https://www.youtube.com/watch?v=_u2A5kUFjLI

    https://www.youtube.com/watch?v=4Jm5RJGbWZo

     

    4

    Privalomojo sveikatos draudimo nauda

    https://www.youtube.com/watch?v=2-f-dwAZ2sg

    https://www.youtube.com/watch?v=4-WFWmfIetw

     

    5

    Sąnarių keitimo operacijos

    https://www.youtube.com/watch?v=X3O6EBTb2Zs

    https://www.youtube.com/watch?v=6uqnQftPMm0

     

    6

    Kaip įsigyti kompensuojamųjų vaistų pigiau?

    https://www.youtube.com/watch?v=pI82FUyBkUI

    https://www.youtube.com/watch?v=66IHELLoSRQ

     

    7

    Ką naudingo apie sveikatą galite sužinoti internete?

    https://www.youtube.com/watch?v=85Q9cok7Du0

    https://www.youtube.com/watch?v=dIhDrEZHwFw

     

    8

    Ką daryti, jei gydymo įstaigoje didelė eilė?

    https://www.youtube.com/watch?v=xRKwlQK9y-w

    https://www.youtube.com/watch?v=THbSARP_p0A

     

    9

    Ką svarbu žinoti apie medicininės reabilitacijos paslaugas?

    https://www.youtube.com/watch?v=nf-I11JQYMg

    https://www.youtube.com/watch?v=pckb9cTLwkk

     

    10

    Europos sveikatos draudimo kortelė (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=6RhZrsIoavU

    11

    Ką reikia žinoti apie generinius vaistus? (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=8-WsRNTt6Tg&;t=7s

    12

    Tėvų dėmesiui: vaikai skiepijami nauja vakcina (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=r1nkNx_u2-o

    13

    Ką svarbu žinoti artėjant vaiko gimimui? (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=pDxBtz0ATqM

    14

    Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=H_bqRFT5MJc

    15

    Krūties vėžio prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=zReiUuWPbA0

    16

    Prostatos vėžio prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=3tJ9Fns0C20

    17

    Storosios žarnos vėžio prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=ubEMIrtrDCM

    18

    Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=pr7f7CzT2QM

    19

    Būk protingas, nepermokėk už vaistus (socialinė reklama)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=Usgr9uv0Tps

    20

    Receptiniai vaistai (SAM)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=Sqnh75sYZ1g

    21

    Nauja sveikatos apsaugos reforma (LRV)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=ssmrfrWrEMQ

    22

    6 struktūrinės reformos (LRV)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=gz4se0OL7Qc

     

     

  • NTAKD METINIS PRANEŠIMAS 2018

    http://ntakd.lrv.lt/lt/administracine-informacija/metiniai-pranesimai

KĄ PRIVALU ŽINOTI APIE SVEIKATOS DRAUDIMĄ, BAIGIANT MOKYKLĄ AR STUDIJAS?

Mokyklas ir nuolatines studijas baigiantiems jaunuoliams kiekvieną vasarą tampa ypač aktuali  jų draustumo privalomuoju sveikatos draudimu tema. Vilniaus teritorinė ligonių kasa primena, kad valstybės lėšomis jie yra apdrausti iki šių metų rugpjūčio 31 dienos (imtinai).

Valstybės lėšomis yra draudžiami visi Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų moksleiviai bei studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas. Jei šiems jaunuoliams mokslai baigiasi vasarą, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) jie yra apdrausti iki rugpjūčio 31 d. (imtinai). Studijas baigus ar nutraukus kitu laiku (pavyzdžiui, žiemą arba pavasarį), draudimas galioja iki mokslų baigimo mėnesio pabaigos.

„Nuo rugsėjo PSD įmokas kiekvieną mėnesį už save patys turės mokėti tie jaunuoliai, kurie rugsėjį nesimokys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas arba nebus draudžiami valstybės lėšomis dėl kitų priežasčių. PSD įmokas patys turės mokėti ir tie, kurie nedirbs pagal darbo sutartį ar valstybės tarnyboje, t. y. nepriklausys tai grupei darbuotojų, už kuriuos šias įmokas moka darbdavys", – sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos (Vilniaus TLK) Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rolanda Jonuškienė.

Pasirūpinti draudimu turės ir asmenys, pasirinkę užsiimti individualia veikla arba individualia veikla pagal verslo liudijimą. Jie privalės apsidrausti savarankiškai, nustatyta tvarka sumokėdami įmokas.

Tačiau mokyklos ir nuolatinių studijų šiemet dar nebaigę jaunuoliai valstybės lėšomis PSD bus apdrausti ir kitais mokslo metais. Dėl draustumo patvirtinimo į teritorines ligonių kasas jiems patiems kreiptis nereikės, nes reikiami duomenys gaunami iš moksleivių ir studentų registro.

„Abiturientai ir studijas baigiantys studentai turėtų įsidėmėti, kad jų privalomasis sveikatos draudimas galios iki vasaros pabaigos. Todėl jau dabar reikia pasidomėti, kaip jis pasikeis pradėjus studijuoti ar dirbti Lietuvoje arba išvykus mokytis į užsienį. Prireikus rudens pradžioje būtina pasirūpinti, kad draustumas nenutrūktų", – esamų ir būsimų studentų dėmesį taip pat atkreipia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas.

Studijos užsienyje

Jaunuoliai, išvykstantys studijuoti į Europos Sąjungos (ES) šalių narių ar Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino ir Šveicarijos aukštąsias mokyklas pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, teritorinei ligonių kasai turės pateikti mokymo įstaigos akademinės pažymos originalą ir asmens tapatybės dokumentą. Tik tada bus patvirtintas jų sveikatos draudimas Lietuvoje.

„Teritorinei ligonių kasai pateikiama oficiali (firminiame aukštosios mokyklos blanke) akademinė pažyma turi patvirtinti, kad asmuo šioje mokykloje studijuoja. Jaunuolių gaunami kvietimai studijuoti, net jei jie yra oficialūs, nėra laikomi studento statusą patvirtinančiu dokumentu – tokie kvietimai neįrodo, kad pakviestas studijuoti asmuo iš tiesų ten studijuos", – pabrėžia R. Jonuškienė.

Studentų draustumas taip pat patvirtinamas, kai pati aukštoji mokykla teritorinei ligonių kasai atsiunčia pažymą, kad jaunuolis joje studijuoja. Studentų PSD galioja vienus mokslo metus, todėl tęsiant studijas tokia pažyma pateiktina kasmet.

Į minėtas Europos šalis vykstant studijuoti pagal studijų mainų programas, teritorinei ligonių kasai taip pat būtina pateikti pažymą, patvirtinančią teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis. Ji gaunama iš Lietuvos aukštosios mokyklos.

„Jeigu užsienyje mokslo metai prasidės vėliau, pavyzdžiui, spalio mėnesį, tai rugsėjo mėnesį PSD įmoką reikės susimokėti savarankiškai. Kitaip draustumas nutrūks, – atkreipia dėmesį R. Jonuškienė. – O jaunuoliai, planuojantys studijuoti ne Europoje, turi žinoti, kad savo sveikatos draudimu jie turės pasirūpinti patys, nes ten studijuodami nebus draudžiami valstybės lėšomis."

Europos sveikatos draudimo kortelė

Išvykstant studijuoti į ES šalis ir Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną bei Šveicariją, rekomenduojama iš anksto užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK). Ji patvirtina teisę šiose šalyse gauti būtinąją medicinos pagalbą, kad dėl sveikatos sutrikimo nereikėtų nutraukus studijas grįžti į Lietuvą. Medicinos pagalba teikiama pagal studijų šalies teisės aktus ir skiriama gydytojo nuožiūra.

MAUDYKLOS VANDENS TYRIMŲ REZULTATAI

 Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus. Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro  tinklapyje http://www.kedainiubiuras.lt

 

 Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Daiva Mickevičienė

 

KAUNE REGISTRUOTI DU LEGIONELIOZĖS ATVEJAI

Per 2018 metų gegužės – birželio mėnesius dviem Kauno miesto gyventojams diagnozuota legioneliozė. Atliekant epidemiologinę diagnostiką nustatyta, kad abu ligoniai užsikrėtė namų aplinkoje. Atlikus geriamojo vandens mikrobiologinius tyrimus aptikta legioneliozės sukėlėjų (L. pneumophila). Vykdant šiluminių vandens tiekimo tinklų priežiūrą, daugiabučių namų valdytojai, įpareigoti nedelsiant taikyti legioneliozės prevencijos priemones pagal Lietuvos higienos normos HN 24:2003 reikalavimus ir po to atlikti geriamojo vandens mikrobiologinius tyrimus.

Tai pirmieji šiemet legioneliozės atvejai Kauno apskrityje. 2017 m. registruotas vienas legioneliozės atvejis.

Kas yra legioneliozė? – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminiu plaučių uždegimu ar ūminės kvėpavimo takų infekcijos požymiais. Šiai ligai būdingas karščiavimas, raumenų skausmas, kosulys, plaučių uždegimas.

Koks ligos sukėlėjo plitimo būdas? žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvepiant vandens garų aerozolio su legionelėmis. Geriant ar ruošiant maistą, šia liga neužsikrečiama. Taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus.

Kokie dažniausi legioneliozės simptomai? liga paprastai prasideda aukšta temperatūra, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmu. Vargina sausas kosulys, skausmas krūtinėje. Negydant šie simptomai progresuoja iki sunkaus plaučių uždegimo. Inkubacinis ligos periodas 2 – 10 dienų.

Kokia legioneliozės profilaktika? – tai sukėlėjo rezervuaro paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra, taip pat visuomenės švietimas ir mokymas. Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti vandens tiekimo sistemoje, kad nesusikauptų nuosėdos. Negyvenamose patalpose rekomenduojama kartą per savaitę kelioms minutėms atsukti visus čiaupus bei dušus. Rekomenduojama reguliariai valyti dušo bei vandens čiaupų galvutes, kad ant jų nesikauptų vandens nuosėdos.

Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės yra susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija. Karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 – 60ºC; šalto vandens temperatūra neturi siekti 25ºC; reikėtų neleisti vandeniui užsistovėti sistemose ir ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose; valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus; po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną vykdyti profilaktinius karšto vandens sistemų priežiūros, valymo ir dezinfekcijos darbus.

 

Kontaktai žiniasklaidai

Kristina Mikalauskienė

Tel. 8 37 33 16 82; 867653401

El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai "> Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

 

 

 

Kauno departamento Vidaus administravimo skyriaus vedėja                     Sonata Kunickienė

 

 

 Laima Stragienė, tel. (8 37) 33 16 95, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai ">laima.stragiene@nvsc.lt

 

RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

Nuo birželio 1 d. prasidėjo maudymosi sezonas. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis. Poilsiautojai prie vandens taip pat turėtų laikytis asmens higienos reikalavimų ir elgesio kultūros. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro  tinklapyje http://www.kedainiubiuras.lt&;source=gmail&ust=1528464127921000&usg=AFQjCNHX3LNphEp626u7twKVyUT6-m7CIQ">www.kedainiubiuras.lt

 

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Daiva Mickevičienė

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.