1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • SUMUŠTINIS GALI BŪTI SVEIKATAI PALANKUS UŽKANDIS?

     suktinukai su morkomis SP_2

    Ar sumuštinis gali būti sveikatai palankus užkandis? Anot sveikos mitybos specialistės, el. knygos šeimos mitybos gidas autorės Ramintos Bogušienės – taip, jei jis pagamintas iš kokybiškų, mūsų kūnui naudingų ir tinkamų produktų. Specialistė dalijasi patarimais apie tai, kaip teisingai pasirinkti duoną ir ką ant jos tepti bei dėti.

    Kokią duoną ar batoną rinktis?

     „Gaminant sumuštinius reikėtų rinktis ekologišką, viso grūdo duoną ar batoną be pridėtinių mielių. Sudėtyje turėtų būti didžiausias viso grūdo miltų kiekis, tuo tarpu druskos – iki 1 g, cukrų – iki 5 g, skaidulinių medžiagų – daugiau nei 6 gramai šimte gramų duonos“, – sako VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovė Raminta Bogušienė.

    Anot specialistės, renkantis ekologišką duoną užtikrinama, kad ji pagaminta iš grūdų, užaugintų be sintetinių, organizmą neigiamai veikiančių chemikalų. Tuo tarpu, ekspertės teigimu, atsisakyti mielinės duonos nėra būtina, išskyrus tuos atvejus, kuomet susiduriama su nemaloniai pojūčiais – padidėjusiu rūgštingumu, pilvo pūtimu ar tiesiog norint sumažinti kūno svorį.

    „Mielės yra gyvas organizmas, kurios patekusios į mūsų kūną gali užimti gerųjų bakterijų vietą. Vis tik negalima teigti, kad mielinė duona organizmui yra žalinga, tačiau jos tikrai reikėtų atsisakyti pajutus su ja siejamus nemalonius pojūčius ar valgant miltinių mielinių gaminių nesaikingai“, – sako R. Bogušienė.

    Renkantis duoną parduotuvėje, R. Bogušienė pataria atkreipti dėmesį į viso grūdo procentinę dalį kepinyje.

    „Renkantis iš viso grūdo miltų iškeptą duoną, geriausia, kad ji būtų ruginė. Taip pat, jei galima pasirinkti iš gaminių, kuriuose yra tarp 30 proc. ar 60 proc. viso grūdo, geriau rinktis, kur jo yra daugiau“, – sako R. Bogušienė.

     Specialistė pažymi, kad esant glitimo netoleravimui ar alergijai, organizmui netinkama bus net ir viso grūdo kvietinių, ruginių ar spelta kviečių duona.

    „Alergiškiems žmonėms reikėtų ieškoti sveikų duonos alternatyvų. Tai galėtų būti kukurūzų ar grikių trapučiai, ryžių duoniukai ir panašūs, kokybiški produktai.“, – sako el. šeimos mitybos knygos autorė R. Bogušienė.

    R. Bogušienė pabrėžia, kad sveikam žmogui trapučiai ar duoniukai įprastos duonos – neatstos, bet gali būti kaip alternatyva. Tik nepamirškime, kad trapučiai aukšto glikeminio indekso ir traškaus skonio, kas suteikia mažesnį sotumo jausmą ir galima suvalgyti daugiau nei reikia organizmui.

    Sveikatai palankių sumuštinių idėjos

    „Žinoma duona sudaro tik pusę mūsų sumuštinio. Viso grūdo, ekologiška duona su rūkytos dešros griežinėliais nebus sveikatai palankus pasirinkimas. Labai svarbu teisingai pasirinkti su kuo tą duoną ar batoną valgome“, – sako R. Bogušienė.

    Sveikiems sumuštiniams gaminti specialistė rekomenduoja rinktis daržoves, pieno produktus ir t.t. Idealu – ekologiškus.

    Anot mitybos ekspertės, pagal norą sumuštinius galima keisti ir suvožtiniais ar tortilijomis, tačiau svarbu prisiminti, kad užtepėlių ar sviesto sluoksnis turėtų būti plonas, o tai kas jį dengia – tik vertingos ir organizmui palankios maisto medžiagos.

    „Sumuštinius galima gardinti įvairiomis, sveikatai palankiomis užtepėlėmis iš avinžirnių, avokadų, burokėlių ar keptų daržovių“, – sako R. Bogušienė.

     Sveikos mitybos specialistė R. Bogušienė pateikia keletą sveikatai palankių sumuštinių receptų idėjų. Gaminant juos galima improvizuoti – papildyti ar pakeisti kitais šeimos mėgstamais, sveikatai naudingais produktais, ruošti kaip suvožtinius ar viso grūdo tortilijos suktinukus.

    Viso grūdo duona arba tortilijos suktinukas:

    • su varškės užtepėle, pomidoru, salotomis;
    • su žolelių sviestu, ridikėliais, agurkais ir salotomis;
    • su raugintu, pjaustytu agurku;
    • su smulkiai sutrintu avokadu, pagardintu pipirais ir citrina;
    • su sūriu, špinatais, pomidorais;
    • su virtu kiaušiniu, daržovėmis;
    • su sviestu, varškės sūriu, špinatais;
    • su sviestu, ridikėliais, svogūnų laiškais;
    • varškės sūriu, rukola;
    • su silke/ sūdyta lašiša/ virta mėsa, daržovėmis.

     

  • SERGANČIŲJŲ TYMAIS DAUGĖJA: KAS SAUGŪS, O KAM REIKĖTŲ SUSIRŪPINTI?

     

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad 2018 m. lapkričio mėnesį Visagine registruotas tymų protrūkis, kuris 2019 m. jau išplito daugelyje apskričių. Lietuvoje per 2018 m. registruota 30 susirgimo atvejų. 2019 m. tymų skaičius toliau didėja.

    Kauno apskrityje 9 asmenims tymų diagnozė jau patvirtinta, apie 30 asmenų tiriama. Tymų diagnozė patvirtinta 6 suaugusiesiems ir trims 11 mėn., 1 m. ir 4 m. amžiaus vaikams. Atliekant tymų židinių epidemiologinę diagnostiką nustatyta, kad serga neskiepyti vaikai ir suaugusieji, kurių skiepijimų būklė dažniausiai nežinoma.

    Kauno apskrityje skiepijimai nuo tymų nesiekia rekomenduojamo 95 proc. lygio, todėl rizika tolimesniam tymų plitimui yra didelė.

    Kiekviena šalis, kurios skiepijimo nuo tymų apimtys nesiekia 95 proc., yra rizikinga, mat specifinio gydymo nuo tymų nėra, o geriausiai apsaugo vakcinavimas.

                   Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal profilaktinių skiepų kalendorių yra skiepijami 15-16 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Jeigu suaugęs asmuo neskiepytas, nesirgęs arba skiepytas tik viena vakcinos doze, jam rekomenduojama pasiskiepyti viena MMR vakcinos doze. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.

  • ŠV. VALENTINO DIENOS INFORMACINĮ LANGELIS

    Šv. Valentino dienos informacinį langelį rasite čia

  • Kas yra tymai?

    Atsisųsti 

  • NUO SKARLATINOS SAUGO RANKŲ HIGIENA IR KOSĖJIMO BEI ČIAUDĖJIMO ETIKETAS

    Atsisiųsti  Nuo skarlatinos saugo rankų higiena ir kosėjimo bei čiaudėjimo etiketas

LIETUVOS GYVENTOJŲ INFORMUOTUMAS APIE ŽIV PAGERĖJO, RODO APKLAUSA

Lietuvos gyventojų informuotumas apie ŽIV plitimo būdus per pastaruosius penketą metų (2013 – 2018 m.) pagerėjo, rodo visuomenės nuomonės apklausa.
2018 m. atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad dauguma (94 proc.) Lietuvos gyventojų gerai žino, kad žmonės gali užsikrėsti ŽIV per nesterilius švirkštus ir adatas.
Siekta išsiaiškinti gyventojų žinias apie perinatalinį (iš motinos vaikui) ŽIV perdavimo būdą. Apklausa parodė, kad beveik devyni iš dešimties (88 proc.) teisingai žino, kad ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali perduoti ŽIV savo vaikui nėštumo ir gimdymo metu. Prieš penkerius metus (2013 m.) pastarąjį ŽIV plitimo būdą teisingai buvo įvardiję 8 proc. mažiau gyventojų. Vienuolika procentinių punktų pagerėjo gyventojų informuotumas apie tai, kad užsikrėtusi ŽIV moteris gali perduoti ŽIV per pieną žindydama kūdikį - atitinkamai nuo 54 proc. (2013 m.) iki 65 proc. (2018 m.). Apie perinatalinį ŽIV perdavimą moterys informuotos šiek tiek (3 proc. punktais) geriau nei vyrai.
Devyniais procentiniais punktais pagerėjo gyventojų žinios apie tai, kad žmonės gali apsisaugoti nuo ŽIV kiekvienų lytinių santykių metu naudodami prezervatyvą - atitinkamai 76 proc. (2018 m.) ir 67 proc. (2013 m.). Šešiais procentiniais punktais padaugėjo žinančių, kad iš pažiūros sveikai atrodantis žmogus gali būti užsikrėtęs ŽIV (pakilo nuo 80 proc. iki 86 proc.).

Skaityti daugiau...

TARPTAUTINĖ KOVOS SU NARKOMANIJA IR NARKOTIKŲ KONTRABANDA DIENA

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „listen first campaign�
Kasmet birželio 26-ąją Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) mini Tarptautinę kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda dieną, kurią visuomenė skatinama atkreipti dėmesį į narkotikų vartojimo, platinimo ir su tuo susijusių problemų keliamus iššūkius, vienytis bei stiprinti jėgas, siekiant jų išvengti ar jas sumažinti.
Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC), pabrėždamas subalansuoto, į žmones orientuoto ir visapusiško požiūrio į narkotikų problemas svarbą, kasmet skelbia temą šiai dienai paminėti. Jau antri metai iš eilės UNODC tema siejama su vykdoma socialine informacine kampanija „Pirmiausia – išklausyk“ (angl. „Listen First“), kuria remiama ir akcentuojama mokslu grįstos narkotikų vartojimo prevencijos įgyvendinimo idėja.
Viena svarbiausių šios kampanijos žinučių – tyrimų duomenimis įrodyta, kad laikotarpis nuo ankstyvos iki vėlyvos paauglystės yra labiausiai rizikingas pradėti vartoti narkotikus dėl socialinių, neurobiologinių, psichologinių veiksnių ar nelygybės, todėl šalia vaikų ir jaunuolių esantys suaugę gali ir turi imtis veiksmų, padėti jiems augti sveikiems ir saugiems. Ką gali padaryti kiekvienas iš mūsų? Stengtis sukurti tinkamas sąlygas bendravimui ir išklausyti! 
„Pirmiausia – išklausyk“ pabrėžia kiekvieno suaugusiojo – mamos, tėčio, mokytojo, specialisto, politikos formuotojo ar tiesiog bendruomenės nario – sąmoningumo, santykių su vaikais, elgesio ribų nustatymo ir kokybiško bendravimo reikšmę. Šia iniciatyva parodomi vaikų ir jaunuolių poreikiai būti išgirstiems, suprastiems taip padedant jiems ne tik emociškai jaustis gerai, bet ir mokytis pozityvaus bendravimo, elgesio normų, stiprinti psichologinį atsparumą bei realizuoti save.

Skaityti daugiau...

KĄ PRIVALU ŽINOTI APIE SVEIKATOS DRAUDIMĄ, BAIGIANT MOKYKLĄ AR STUDIJAS?

Mokyklas ir nuolatines studijas baigiantiems jaunuoliams kiekvieną vasarą tampa ypač aktuali  jų draustumo privalomuoju sveikatos draudimu tema. Vilniaus teritorinė ligonių kasa primena, kad valstybės lėšomis jie yra apdrausti iki šių metų rugpjūčio 31 dienos (imtinai).

Valstybės lėšomis yra draudžiami visi Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų moksleiviai bei studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas. Jei šiems jaunuoliams mokslai baigiasi vasarą, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) jie yra apdrausti iki rugpjūčio 31 d. (imtinai). Studijas baigus ar nutraukus kitu laiku (pavyzdžiui, žiemą arba pavasarį), draudimas galioja iki mokslų baigimo mėnesio pabaigos.

„Nuo rugsėjo PSD įmokas kiekvieną mėnesį už save patys turės mokėti tie jaunuoliai, kurie rugsėjį nesimokys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas arba nebus draudžiami valstybės lėšomis dėl kitų priežasčių. PSD įmokas patys turės mokėti ir tie, kurie nedirbs pagal darbo sutartį ar valstybės tarnyboje, t. y. nepriklausys tai grupei darbuotojų, už kuriuos šias įmokas moka darbdavys", – sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos (Vilniaus TLK) Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rolanda Jonuškienė.

Pasirūpinti draudimu turės ir asmenys, pasirinkę užsiimti individualia veikla arba individualia veikla pagal verslo liudijimą. Jie privalės apsidrausti savarankiškai, nustatyta tvarka sumokėdami įmokas.

Tačiau mokyklos ir nuolatinių studijų šiemet dar nebaigę jaunuoliai valstybės lėšomis PSD bus apdrausti ir kitais mokslo metais. Dėl draustumo patvirtinimo į teritorines ligonių kasas jiems patiems kreiptis nereikės, nes reikiami duomenys gaunami iš moksleivių ir studentų registro.

„Abiturientai ir studijas baigiantys studentai turėtų įsidėmėti, kad jų privalomasis sveikatos draudimas galios iki vasaros pabaigos. Todėl jau dabar reikia pasidomėti, kaip jis pasikeis pradėjus studijuoti ar dirbti Lietuvoje arba išvykus mokytis į užsienį. Prireikus rudens pradžioje būtina pasirūpinti, kad draustumas nenutrūktų", – esamų ir būsimų studentų dėmesį taip pat atkreipia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas.

Studijos užsienyje

Jaunuoliai, išvykstantys studijuoti į Europos Sąjungos (ES) šalių narių ar Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino ir Šveicarijos aukštąsias mokyklas pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, teritorinei ligonių kasai turės pateikti mokymo įstaigos akademinės pažymos originalą ir asmens tapatybės dokumentą. Tik tada bus patvirtintas jų sveikatos draudimas Lietuvoje.

„Teritorinei ligonių kasai pateikiama oficiali (firminiame aukštosios mokyklos blanke) akademinė pažyma turi patvirtinti, kad asmuo šioje mokykloje studijuoja. Jaunuolių gaunami kvietimai studijuoti, net jei jie yra oficialūs, nėra laikomi studento statusą patvirtinančiu dokumentu – tokie kvietimai neįrodo, kad pakviestas studijuoti asmuo iš tiesų ten studijuos", – pabrėžia R. Jonuškienė.

Studentų draustumas taip pat patvirtinamas, kai pati aukštoji mokykla teritorinei ligonių kasai atsiunčia pažymą, kad jaunuolis joje studijuoja. Studentų PSD galioja vienus mokslo metus, todėl tęsiant studijas tokia pažyma pateiktina kasmet.

Į minėtas Europos šalis vykstant studijuoti pagal studijų mainų programas, teritorinei ligonių kasai taip pat būtina pateikti pažymą, patvirtinančią teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis. Ji gaunama iš Lietuvos aukštosios mokyklos.

„Jeigu užsienyje mokslo metai prasidės vėliau, pavyzdžiui, spalio mėnesį, tai rugsėjo mėnesį PSD įmoką reikės susimokėti savarankiškai. Kitaip draustumas nutrūks, – atkreipia dėmesį R. Jonuškienė. – O jaunuoliai, planuojantys studijuoti ne Europoje, turi žinoti, kad savo sveikatos draudimu jie turės pasirūpinti patys, nes ten studijuodami nebus draudžiami valstybės lėšomis."

Europos sveikatos draudimo kortelė

Išvykstant studijuoti į ES šalis ir Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną bei Šveicariją, rekomenduojama iš anksto užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK). Ji patvirtina teisę šiose šalyse gauti būtinąją medicinos pagalbą, kad dėl sveikatos sutrikimo nereikėtų nutraukus studijas grįžti į Lietuvą. Medicinos pagalba teikiama pagal studijų šalies teisės aktus ir skiriama gydytojo nuožiūra.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.