1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • SERGAMUMAS GRIPU IR PERŠALIMO LIGOMIS ŠALYJE TOLIAU DIDĖJA

    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje ir toliau auga.
     
    50-ąją šių metų savaitę (gruodžio 10-16 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 84,0 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 80,2 atv./10 tūkst.  gyventojų.
     
    Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 50-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.
     
    50-ąją metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 39 asmenys. Iš jų: 8 vaikai iki 2 metų, 28 vaikai, kuriems 2–17 metų ir 3 suaugusieji. Intensyviosios terapijos skyriuje gydomi 3 asmenys.
     
              Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

    Administracinės teritorijos

    49 sav. (2018 m. gruodžio 3-9 d.)

    50 sav. (2018 m. gruodžio 10-17 d.)

    Gripo atvejų sk.

    Gripo ir ŪVKTI atvejų sk.

    Rodiklis,
    atv./10.000 gyventojų

    Gripo atvejų sk.

    Gripo ir ŪVKTI atvejų sk.

    Rodiklis,
    atv./10.000 gyventojų

    Alytaus

    8

    1360

    99,3

    17

    1406

    102,6

    Kauno

    43

    6443

    114,6

    83

    6463

    115,0

    Klaipėdos

    17

    2312

    72,9

    8

    2266

    71,4

    Marijampolės

    53

    1296

    92,6

    48

    1271

    90,8

    Panevėžio

    4

    1243

    56,0

    10

    1411

    63,6

    Šiaulių

    7

    1787

    67,6

    14

    1423

    53,8

    Tauragės

    13

    628

    66,2

    8

    647

    68,2

    Telšių

    4

    1006

    75,0

    4

    1110

    82,7

    Utenos

    3

    723

    55,1

    2

    748

    57,0

    Vilniaus

    12

    6201

    77,0

    35

    6851

    85,1

    Iš viso Lietuvoje

    164

    22999

    81,8

    229

    23596

    84,0

     

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone.

    Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.

    Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens-žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovai su gripo virusu.

    Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?

    • 65 m. ir vyresniems asmenims;
    • nėščiosioms;
    • asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; 
    • asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
    • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams

    9 simptomai – gripas ar peršalimas?
     
    Devyni simptomai sieja gripą ir peršalimą. ULAC medikai primena, kad gripo simptomai prasideda staiga, o peršalimo – vystosi lėtai.
     
    Gripui yra būdingas staigus karščiavimas, gerklės, galvos ir raumenų skausmai. Tuo tarpu peršalimas vystosi lėtai, pirmiausia susirgusiajam paperšti gerklę, užgula nosį, prasideda sloga, asmuo pradeda čiaudėti, švelniai kosti. Šiuos simptomus dažniausiai sukelia virusai, tačiau ne gripo.
     
    Susirgus gripu būdingas dažnas bendras silpnumas, didelis nuovargio jausmas, galimas dažnas šaltkrėtis, didelis krūtinės diskomfortas, staigi ir aukšta temperatūra, pakylanti virš 38 laipsnių. Tuo tarpu peršalus temperatūra pakyla maždaug iki 37 laipsnių arba jos visai nebūna. Susirgus gripu pasireiškia stiprus sausas kosulys, kurio pikas pasireiškia 2-3 susirgimo dieną. Skirtingai nei peršalimui gripui būdinga staigi simptomų pradžia, kuri išsivysto per 12 val., o peršalus minėti simptomai vystosi laipsniškai. Gripu sergama apie savaitę, peršalimas trunka apie 3-4 dienas.
     
    ULAC medikai primena, jog peršalimui komplikacijos dažniausiai nebūdingos, o susirgus gripu – jos dažnos ir sunkios, kurios dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie sega lėtinėmis ligomis.

    Devynis gripo ir peršalimo simptomų skirtumus rasite plakate "Gripas ar peršalimas?" - plakatas čiao anglišką plakatą rasite ir čia.

     

  • LIETUVOJE DAUGĖJA SUSIRGIMŲ TYMAIS: VIENAS LIGONIS GALI UŽKRĖSTI AŠTUONIOLIKA ASMENŲ

    LIETUVŠiemet Lietuvoje užregistruota 17 susirgimų tymais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, dauguma susirgimų tymais - 15 atvejų - registruota Visagine ir Ignalinos rajone, du susirgimų atvejai - įvežtiniai  iš Juodkalnijos ir Lenkijos. Visi susirgusieji – suaugę asmenys.


    Pernai per tą patį laikotarpį Lietuvoje registruoti du įvežtiniai tymų atvejai. Pirmas asmuo, susirgęs tymais, savaitę lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, antras asmuo – ilgiau nei savaitę keliavo Tailande, Malaizijoje, Indonezijoje. Susirgusieji – suaugę asmenys, kurie buvo skiepyti tik viena vakcinos doze arba nežinantys savo skiepijimo būklės.

    Europos regiono šalyse ir toliau didėja sergamumas tymais. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiemet sausio – rugsėjo mėnesiais Europos regione tymais susirgo 54 339 asmenys. Daugiausia tymų atvejų Europos regione užfiksuota Ukrainoje, Serbijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Italijoje, Sakartvele, Graikijoje, Prancūzijoje ir kt. šalyse. Pagal susirgusiųjų tymais amžių didžiausias sergamumas registruotas iki 19 metų amžiaus asmenų grupėje. Dauguma susirgusiųjų -  neskiepyti.

    Tymai – tai ūminė, itin užkrečiama, sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, plintanti per orą. PSO duomenimis, iki 1980 m. prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių nuo tymų. 2017 m. visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 110 tūkst. žmonių. Didžiausias mirštamumas registruojamas jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje.

    Tymų ir raudonukės viruso cirkuliavimo sustabdymui reikalingos aukštos (ne mažesnės nei 95 proc.) skiepijimo aprėptys – dviem tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcinos dozėmis. Pagal 2017 m. statistinius duomenis, Lietuvoje vaikų iki 2 metų amžiaus tymų, epideminio parotito, raudonukės skiepijimo aprėptys buvo 93,5 proc., o tarp 6-7 metų vaikų  – 92,3 proc.

    Analizuojant 2017 m. skiepijimo nuo tymų aprėptis, epideminio parotito ir raudonukės infekcijų dvejų metų amžiaus vaikų grupėje nustatyta, kad  mažesnės nei 95 proc. skiepijimo aprėptys yra aštuoniose iš dešimties administracinėse teritorijose: Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus. Septynerių metų amžiaus vaikų grupėje – septyniose iš dešimties administracinėse teritorijose: Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Vilniaus.

    ULAC medikų teigimu, vienintelė apsaugos priemonė nuo tymų infekcijos – skiepai. Todėl gyventojams, nežinantiems  savo skiepijimo būklės arba skiepytiems tik vieną kartą – reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti. Būtina nepamiršti paskiepyti savo vaikų dviem kombinuotos tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcinos dozėmis, nes, remiantis moksliniais tyrimais, ilgalaikis imunitetas susidaro po 2 įskiepytų vakcinos dozių.

  • "ATSARGIAI - FEJERVERKAI"

    Artėjant šventėms, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Sveikatos statistikos skyrius parengė infografiką „Atsargiai – fejerverkai!”. Jame trumpai ir vaizdžiai pateikiama informacija apie asmenis, patyrusius traumas dėl neatsargaus fejerverkų naudojimo (toliau – fejerverkų sukeliamos traumos).

    Vidutiniškai 64 proc. fejerverkų sukeltų traumų įvyksta metų žiemos švenčių laikotarpiu (nuo gruodžio 1 d. iki sauso 15 d.). 54 proc. šių traumų patiriama per dvi dienas: gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.

    Infografiką rasite adresu https://create.piktochart.com/output/34137498-fejerverku_traumos


    Plačiau: 
    http://hi.lt/news/1404/1132/Higienos-institutas-primena-atsargiai-fejerverkai.htm

  • „ŽINOTI SVEIKA“

    Antras vaizdo medžiagos paketas

    2018 12 03

    Nr.

    Pavadinimas

    Nuoroda 5 min

    Nuoroda 1 min

    Kita trukmė

    1

    Šeimos gydytojo paslaugos

     

    https://www.youtube.com/watch?v=grtfs8-vi_A

     

    2

    Ką garantuoja Europos sveikatos draudimo kortelė?

    https://www.youtube.com/watch?v=G9YSE556hrs

    https://www.youtube.com/watch?v=ywC7s6Ir2SU

     

    3

    Vėžio prevencinės programos

    https://www.youtube.com/watch?v=_u2A5kUFjLI

    https://www.youtube.com/watch?v=4Jm5RJGbWZo

     

    4

    Privalomojo sveikatos draudimo nauda

    https://www.youtube.com/watch?v=2-f-dwAZ2sg

    https://www.youtube.com/watch?v=4-WFWmfIetw

     

    5

    Sąnarių keitimo operacijos

    https://www.youtube.com/watch?v=X3O6EBTb2Zs

    https://www.youtube.com/watch?v=6uqnQftPMm0

     

    6

    Kaip įsigyti kompensuojamųjų vaistų pigiau?

    https://www.youtube.com/watch?v=pI82FUyBkUI

    https://www.youtube.com/watch?v=66IHELLoSRQ

     

    7

    Ką naudingo apie sveikatą galite sužinoti internete?

    https://www.youtube.com/watch?v=85Q9cok7Du0

    https://www.youtube.com/watch?v=dIhDrEZHwFw

     

    8

    Ką daryti, jei gydymo įstaigoje didelė eilė?

    https://www.youtube.com/watch?v=xRKwlQK9y-w

    https://www.youtube.com/watch?v=THbSARP_p0A

     

    9

    Ką svarbu žinoti apie medicininės reabilitacijos paslaugas?

    https://www.youtube.com/watch?v=nf-I11JQYMg

    https://www.youtube.com/watch?v=pckb9cTLwkk

     

    10

    Europos sveikatos draudimo kortelė (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=6RhZrsIoavU

    11

    Ką reikia žinoti apie generinius vaistus? (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=8-WsRNTt6Tg&;t=7s

    12

    Tėvų dėmesiui: vaikai skiepijami nauja vakcina (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=r1nkNx_u2-o

    13

    Ką svarbu žinoti artėjant vaiko gimimui? (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=pDxBtz0ATqM

    14

    Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=H_bqRFT5MJc

    15

    Krūties vėžio prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=zReiUuWPbA0

    16

    Prostatos vėžio prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=3tJ9Fns0C20

    17

    Storosios žarnos vėžio prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=ubEMIrtrDCM

    18

    Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=pr7f7CzT2QM

    19

    Būk protingas, nepermokėk už vaistus (socialinė reklama)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=Usgr9uv0Tps

    20

    Receptiniai vaistai (SAM)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=Sqnh75sYZ1g

    21

    Nauja sveikatos apsaugos reforma (LRV)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=ssmrfrWrEMQ

    22

    6 struktūrinės reformos (LRV)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=gz4se0OL7Qc

     

     

  • NTAKD METINIS PRANEŠIMAS 2018

    http://ntakd.lrv.lt/lt/administracine-informacija/metiniai-pranesimai

ELEKTRONINĖS CIGARETĖS: DAR VIENA RYKŠTĖ SVEIKATAI?

ELEKTRONINĖS CIGARETĖS PIEŠINYS

Jokio kvapo, geltonų dantų ar pirštų, pelenų, patraukli, graži, gali būti įvairių spalvų, labai panaši į pieštuką, madingą šratinuką, žiebtuvėlį ar atsuktuvą. Didelė tikimybė, kad daugelis net neįtars, jog šis ant stalo ar jų atžalos kuprinėje esantis daiktas – elektroninė cigaretė. Patrauklus, spalvingas suaugusiųjų žaisliukas. Spalvotas dūmas, karamelinis ar šokoladinis skonis, viskas yra paruošta ir pritaikyta vartotojui. Beje itin išrankiam, gali pasiūlyti net dūmą be nikotino. Elektroninės cigaretės – vis labiau populiarėjantis žaislas paauglių rankose.

     Elektroninės cigaretės – jau ne naujiena. Jos buvo išrastos 2003 m. Kinijoje, o 2006 m. pasiekė Jungtinių Amerikos Valstijų bei Europos rinkas. Kurtos, kad būtų kuo panašesnės į įprastas cigaretes bei jas atstotų ir imituotų įpras­tinio rūkymo metu patiriamus pojūčius. Pats prietaisas susideda kaitiklio, iš skysčiu užpildytos kasetės, bei maitinimo elemento. Atsižvelgiant į prietaiso modelį, vartotojas kai­tiklį įjungia traukdamas orą arba paspausdamas mygtuką. Kaitiklis įkaista, kasetėje kaitinamas skystis tampa garais, primenančiais degančių ta­bako gaminių dūmus. Terminas „garinti“ (angl. to vapor) pasirinktas siekiant atskirti šį procesą nuo įprastų cigarečių rūkymo. Gamintojų platinami skysčiai susideda iš tų pačių pagrindinių sudedamųjų dalių: niko­tino (gali būti ir be nikotino), propilenglikolio arba glicerolio ir kvapiųjų medžiagų (gali nebū­ti). Kitos sudedamosios dalys gali būti įvairios. Tyrimai rodo, kad ant elektroninės cigaretės pakuotės nurodytasis nikotino kiekis neretai skiriasi nuo realaus elektroninėje cigaretėje esančio nikotino kiekio. Be to, net rūkant tą pačia cigaretę, iškvėpiamuose dūmuose nikotino kiekis gali smarkiai svyruoti ir kaskart būti vis kitoks. Išlieka nikotino perdozavimo rizika, nes dažnai jos vartojamos netinkamai. Naudojant tiek įprastas, tiek elektronines cigaretes, nikotinas padidina širdies susitraukimų dažnį, o kraujyje susidaro reikšmingai didelis nikotino metabolito kotinino kiekis, kuris didina rizika susirgti plaučiu vėžiu. Patyrę elektroninių cigarečių vartotojai garus įtraukia kur kas giliau ir prietaisą naudoja kur kas intensyviau nei pradantieji, todėl jų kraujyje nikotino kiekis yra didesnis ir beveik pasiekia susidarantį, rūkant įprastas cigaretes. Vartojant elektronines cigaretes, kurių sudėtyje yra nikotino įtraukiamo ir į kraują patenkančio nikotino kiekis skiriasi priklausomai nuo nikotino koncentracijos elektroninės cigaretės skystyje, kitų skysčio elementų, vartojimo patirties įtraukimų intensyvumo, prietaiso charakteristikos bei garinimo technikos. Patyrę elektroninių cigarečių vartojai dažniau įraukia garus, išsivysto priklausomybė ir išlieka nikotino perdozavimo rizika.

     Elektrininių cigarečių garai skiriasi nuo įprastoms cigaretėms būdingų dūmų. Juose nėra dervų. Bet vis dar mažai žinoma apie išgarinto propilenglikolio ir glicerolio saugumą, galimą jų kancerogeninį poveikį. Skildamas aukštoje temperatūroje propilenglikolis gali sudaryti propilenoksidą, kuris yra kancerogeniškas žmonėms, o kaistant gliceroliui gali sudaryti toksinas akroleinas, sukeliantis kvėpavimo takų sudirginimą. Glicerolio ir propilenglikolio skilimo produktai yra kancerogenai- formaldehidas ir acetaldehidas, jų kiekiai priklauso nuo naudojamos baterijos įtampos. 2013 m. JAV Kalifornijos universitete buvo nuodugniai ištirta elektroninių cigarečių aerozolio sudėtis. Buvo rasta sidabro, geležies, aliuminio, silikato dalelių ir mikroskopinių alavo, chromo bei nikelio dalelių. Kietųjų dalelių kiekis prilygsta tabako cigaretėse esančiam kiekiui. Prekyboje yra daugiau nei 7 000 aromatų, suteikiančių įvairių saldainių, vaisių, alkoholinių gėrimų kvapą ir skonį. Toksinis poveikis kvapniųjų medžiagų, kvėpavimo sistemai nėra galutinai ištirtas.

Sparčiai plintant elektroninių cigarečių vartojimui, visuomenė turėtų nepasitikėti skleidžiama prieštaringa, tyrimais nepagrįsta informacija, juo labiau, kad elektroninėje cigaretėje esančios medžiagos yra įkvepiamos į plaučius ir patenka į kraują. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tabako kontrolės organizacijos bei mokslininkai skatina visus vartotojus elgtis apdairiai ir susilaikyti nuo elektroninių cigarečių įsigijimo ir vartojimo, kadangi iki šiol nėra mokslinių tyrimų, patvirtinančių šio produkto naudojimo saugumą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo pasekmės sveikatai nėra išaiškintos. Nėra pakankamai ištirtas elektroninių cigarečių skysčiuose esančių medžiagų tok­siškumas. Trūksta duomenų apie elektroninių cigarečių, kaip pagalbinės priemonės norint mesti rūkyti, veiksmingumą ir saugumą. Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos tabako kontrolės organizacijos skatina visus vartotojus elgtis apdairiai ir susilaikyti nuo elektroninių cigarečių vartojimo, nes nėra iki galo ištirtos galimos jų vartojimo pasekmės. Pirmosios elektroninės cigaretės buvo užpatentuotos vos prieš keturiolika metų. Todėl trūksta mokslinių tyrimų, kurie atskleistų pastovaus ir ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo šalutinį poveikį.Nikotino poveikis. Naudojant tiek įprastas, tiek elektronines cigaretes, nikotinas padidina širdies su­sitraukimų dažnį, o kraujyje susidaro reikšmingai didelis nikotino metabolito kotinino kiekis, kuris didina riziką susirgti plaučių vėžiu. Įtraukiamo ir į kraują patenkančio nikotino kiekis skiriasi priklausomai nuo nikotino koncentraci­jos elektroninės cigaretės skystyje, kitų skysčio komponentų, vartotojo patirties, įtraukimų intensyvumo, prietaiso cha­rakteristikos bei garinimo technikos. Pa­tyrę elektroninių cigarečių vartotojai dažniausiai įtraukia garus giliau ir prietaisą naudoja kur kas intensyviau nei pradedantieji, todėl jų kraujyje ni­kotino kiekis yra didesnis ir beveik pasiekia susi­darantį rūkant įprastas cigaretes. Vartojant elektronines cigaretes, kurių sudėtyje yra nikotino, išsivysto priklausomybė ir išlieka nikotino perdozavimo rizika, nes dažnai jos vartojamos netinkamai.

Garų poveikis. Elektroninių cigarečių garai skiriasi nuo įprastoms cigaretėms būdingų dūmų. Juose nėra dervų. Bet vis dar mažai žinoma apie išgarinto propilen­glikolio ir glicerolio saugumą, galimą jų kanceroge­ninį poveikį. Skildamas aukštoje temperatūroje propilenglikolis gali sudaryti propilenoksidą, ku­ris kancerogeniškas žmonėms, o kaistant gliceroliui gali susidaryti toksinas akroleinas, su­keliantis kvėpavimo takų sudirginimą. Glicerolio ir propilenglikolio skilimo produktai yra kancerogenai – formaldehidas ir acetaldehi­das, jų kiekiai priklauso nuo naudojamos baterijos įtampos.

Kaip ir cigarečių dūmuose, elektroninių cigarečių garuo­se yra kietųjų dalelių, kurių koncentracija prilygsta tabako cigarečių dūmams. Kvapiųjų medžiagų, naudojamų elektroniniuose skysčiuose, poveikis kvėpavimo sistemai taip pat nėra galutinai ištirtas, tačiau aprašytas toksinis poveikis tam tikrų aromatų, ypač saldžių (diacetilas, acetilo propio­nilas) ir cinamono kvapų (cinamaldehidas, 2-me­toksicinamaldehidas).

Tyrimai atskleidžia, kad elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi net 12 organizmo sistemų sutrikimų simptomais pradėjus vartoti elektronines cigaretes ar praėjus savaitei nuo vartojimo pradžios. Dažniausiai jaučiami nemalonūs kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimų simptomai, burnos ir gerklės gleivinės pakenkimai. Elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi pakilusiu kraujo spaudimu, galvos skausmu ir svaigimu, nemiga, nerimu, drebuliu, nuovargiu, burnos ir gerklės gleivinės sudirginimu, krūtinės skausmais ir spaudimu, sausu kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu, čiauduliu, peršalimo simptomais, raumenų ir sąnarių skausmu, sutrikusiu virškinimu, išsausėjusia oda ir dar begale kitų neigiamų simptomų. Kai kuriuos elektroninių cigarečių vartotojų nurodomus simptomus galima sieti su nikotino perdozavimu, pavyzdžiui: pykinimą, vėmimą, širdies ritmo pokyčius, galvos svaigimą ar nuovargį. Taip pat gali būti, kad dalį simptomų, pavyzdžiui, nerimą, depresiją, sukelia nikotino abstinencija dėl rūkant elektronines cigaretes gauto per mažo nikotino kiekio, kai bandoma atsisakyti tabako cigarečių rūkymo. Nors didžioji dalis jaučiamų nemalonių simptomų yra neryškūs ir nedaro didelės įtakos kasdieniam žmogaus gyvenimui bei sveikatai, bet kai kurie simptomai įspėja apie galimus rimtesnius sveikatos sutrikimus, gali trukdyti dirbti, vairuoti ir pilnavertiškai leisti laiką.

Mokslininkai tyrinėja ir socialines elektroninių cigarečių pasiūlos tabako dar nevartojantiems asmenims pasekmes. Baiminamasi, kad elektroninių cigarečių patrauklumas, sukuriant naujovės ir mados įspūdį, vaisių ar saldainių aromato priedai gali paskatinti jaunus žmones galvoti, kad elektroninės cigaretės yra madingos ir saugios vartoti.

Vis dar nėra aiškios ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo pasekmės sveikatai, bet trumpalaikio jų rūkymo poveikio tyrimų rezultatai jau įspėja apie galimas grėsmes. Svarbu suprasti, kad elektroninių cigarečių sudėtyje esantis nikotinas sukelia priklausomybę. Taip pat vartojant elektronines cigaretes išlieka nikotino perdozavimo rizika, nes dažnai jos vartojamos netinkamai. Todėl vienintelis asmens sveikatai naudingas pasirinkimas yra iš viso nerūkyti

Ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo pasėkmės sveikatai nėra išaiškintos. Nėra pakankamai ištirtos elektroninių cigarečių skysčiuose esančių medžiagų toksiškumas. Trūksta duomenų apie elektroninių cigarečių, kaip pagalbinės priemonės norint mesti rūkyti, veiksmingumą ir saugumą.

Labai svarbu paminėti, kad vaikai yra ta amžiaus grupė, kuri mokosi žaisdama. Pagal Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą elektroninės cigaretės kapsulėje nikotino turinčiame skystyje nikotino yra iki ne daugiau 20 mg viename mililitre skysčio. Nikotinas – tipinė narkotinė medžiaga, sukelianti priklausomybę, dėl kurios ir vartojamos cigaretės. Elektroninė cigaretė vaikui būtų įžanga į rūkymo pasaulį, kai galiausiai, siekiant didesnio poveikio, būtų pereinama prie uostomo, kramtomo ar kitokio tabako.

Tyrimai atskleidžia, kad elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi net 12 organizmo sistemų sutrikimų simptomais pradėjus vartoti elektronines cigaretes ar praėjus savaitei nuo vartojimo pradžios. Dažniausiai jaučiami nemalonūs kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimų simptomai, burnos ir gerklės gleivinės pakenkimai. Elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi pakilusiu kraujo spaudimu, galvos skausmu ir svaigimu, nemiga, nerimu, drebuliu, nuovargiu, burnos ir gerklės gleivinės sudirginimu, krūtinės skausmais ir spaudimu, sausu kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu, čiauduliu, peršalimo simptomais, raumenų ir sąnarių skausmu, sutrikusiu virškinimu, išsausėjusia oda ir dar begale kitų neigiamų simptomų. Kai kuriuos elektroninių cigarečių vartotojų nurodomus simptomus galima sieti su nikotino perdozavimu, pavyzdžiui: pykinimą, vėmimą, širdies ritmo pokyčius, pasimetimą, galvos svaigimą ar nuovargį. Taip pat gali būti, kad dalį simptomų, pavyzdžiui, nerimą, depresiją, sukelia nikotino abstinencija dėl rūkant elektronines cigaretes gauto per mažo nikotino kiekio, kai bandoma atsisakyti tabako cigarečių rūkymo. Nors didžioji dalis jaučiamų nemalonių simptomų yra neryškūs ir nedaro didelės įtakos kasdieniam žmogaus gyvenimui bei sveikatai, bet kai kurie simptomai įspėja apie galimus rimtesnius sveikatos sutrikimus, gali trukdyti dirbti, vairuoti ir pilnavertiškai leisti laiką.

Elektronines cigaretes naudojantys žmonės vis labiau jomis nusivilia. Jau ne kartą sprogęs įrenginys ne tik vos nepražudė rūkančiojo, bet ir atskėlė nemenką gabalą kriauklės bei apdegino sienas, uždegė spintą, (57-erių metų JAV gyventojo burnoje sprogo elektroninė cigarete, vyras buvo sunkiai sužeistas: išmušti keli dantys, nutrauktas liežuvio galiukas, apdeginta burna ir veidas. Sprogimas buvo toks stiprus, kad nulėkęs cigaretės galiukas uždegė spintą).

„Elektronine cigarete naudojuosi daugiau nei metus ir užtikrinu, kad nedariau nieko, ko neturėčiau, tačiau įrenginys vis tiek sprogo mano burnoje“, – teigė vyras.

Nors elektroninės cigaretės pamažu keičia paprastas cigaretes, siūlome pamąstyti, prieš perkant šį įrenginį, kadangi užfiksuotas jau ne vienas sprogimo atvejis tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.

Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) teigia, kad nėra įrodyta, jog elektroninės cigaretės yra tinkamos pakaitinei nikotino terapijai. PSO neturi mokslinių įrodymų, leidžiančių patvirtinti produkto saugumą ir efektyvumą. Elektroninių cigarečių pardavėjai paprastai apibūdina jas kaip priemonę, padedančią rūkantiesiems atsisakyti priklausomybės nuo tabako gaminių. Dažnas elektroninių cigarečių tiekėjas nevengia akcentuoti, jog PSO laiko jas pagrįsta pakaitine nikotino terapija, tokia kaip nikotino kramtomoji guma ar pleistrai. PSO, priešingai nei skelbia elektroninių cigarečių tiekėjai, siekia, jog pardavėjai iš internetinių svetainių ir kitų informacinių šaltinių pašalintų bet kokius tvirtinimus apie tai, jog elektroninės cigaretės yra saugios ir veiksmingos nusprendus atsisakyti rūkymo.

Net jei ir paaiškėtų, kad šis produktas yra mažiau kenksmingas, svarbu suvokti, kad nikotino dozės mažinimas neišsprendžia priklausomybės problemos, o tik susilpnina valią ir pasiryžimą visiškai mesti rūkyti. Todėl, vienintelis asmens sveikatai naudingas pasirinkimas, yra iš viso nerūkyti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos Respublikoje draudžiama vartoti, parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti elektronines cigaretes asmenims iki 18 metų.

Lietuvos Respublikoje rūkyti tabako gaminius ir elektronines cigaretes draudžiama:

  • Visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose ir jų teritorijose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ar socialinės globos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose;
  • Darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios, kuriose leidžiama rūkyti. Rūkymo patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
  • Visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiems ir rūkantiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos rūkantiems ir nerūkantiems;
  • Restoranuose kavinėse, baruose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse, lošimo namuose, automatų ir bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ir kiti renginiai, kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir pypkių klubus;
  • Transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra asmenų iki 18 metų ar nėščių moterų.

   Siekiant užtikrinti vaikų ir suaugusiųjų teises į sveiką aplinką be tabako dūmų Kėdainių rajono savivaldybės taryba 2011 m. gruodžio 9 d., sprendimu paskelbė nerūkymo vietas šiose viešose vietose: vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštės, autobusų stotelės (laukimo paviljonai), nuo 2015 metų - Ramybės skveras. Nerūkymo zonų paskelbimas – bandymas ne tik įrodyti, kad rūkymas kenkia žmogui, bet ir siekis pakeisti rūkymo įpročius. Tai galimybė formuoti visuomenės tradicijas. Nerūkymo zonos veikia ir kaip auklėjamoji priemonė nepilnamečiams.

Nieko nuostabaus, kad jaunoji karta aktyviai pratinasi prie nikotino vaikystėje pamėgtų skonių pagalba ir tokiu būdu įgyja tarp paauglių vertinamą suaugusiojo įvaizdį. Elektroninė cigaretė – reiškinys, kurio pasekmės – nežinomos, tačiau patrauklus, šiuolaikiškas dizainas skatina vaikus ir paauglius ieškoti informacijos internete, eksperimentuoti ir galiausiai pereiti prie stipresnių narkotinių medžiagų. Todėl mes, suaugusieji, turime būti tik už jo uždraudimą, nes naudos jis neduos, o žala akivaizdi jau dabar.

 

Parengta pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento medžiagą.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Giedrė Žemaitienė                  

KĄ NAUDINGO GALIMA SUŽINOTI INTERNETE APIE SVEIKATĄ? (VIDEO)

http://www.vlk.lt/naujienos/Puslapiai/K%C4%85-naudingo-galima-su%C5%BEinoti-internete-apie-sveikat%C4%85-video.aspx&;source=gmail&ust=1526366973378000&usg=AFQjCNE52nSiLhVhCr-H7iRRAfR-ukLlHw"> Skaityti visą pranešimą

ELEKTRONINĖS CIGARETĖS: DAR VIENA RYKŠTĖ SVEIKATAI

SKIEPAI – ĮVAIRAUS AMŽIAUS PACIENTŲ APSAUGAI

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamentas gyventojams primena, kad Europos imunizacijos savaitės tikslas – didinti supratimą apie viso gyvenimo imunizacijos svarbą, kuri padėtų sukurti ir išlaikyti kolektyvinį imunitetą visose Europos regiono bendruomenėse. Europos imunizacijos savaitė 2018 m. minima balandžio 23–29 dienomis.

Vaikų skiepijimai yra suprantami ir priimtini daugumai pacientų ir medikų, tačiau suaugusiųjų asmenų skiepijimai kol kas nėra plačiai naudojami.

65 m. ir vyresnio amžiaus žmonėms kas penkerius metus prisideda po vieną lėtinę ligą,  todėl sveikatos sistema turi keistis kartu su vyraujančiais pokyčiais. Žmonės tikisi ne tik gyventi ilgiau, bet ir būti sveikesni, todėl sveiko senėjimo siekiui įgyvendinti būtinos visos sveikatos priežiūros priemonės. Vaikystėje pradėtas ir visą gyvenimą taikomas skiepijimas padeda senti sveikiau ir sumažina užkrečiamųjų ligų paplitimą senyvame amžiuje.

Suaugusiųjų skiepijimai – kompensuojami

Pirmoji suaugusiųjų asmenų skiepijimui skirta vakcina pradėta finansuoti valstybės biudžeto lėšomis 2007 m., tuomet rizikos grupių asmenys pradėti skiepyti nuo sezoninio gripo kasmet. Per dešimtį gripo sezonų ir pacientai, ir medikai jau įsitikino skiepų nauda vyresnio amžiaus asmenims, nėščiosioms bei asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis.  

Pasiskiepijus nuo sezoninio gripo, ne tik rečiau sergama gripu bei panašiomis infekcijomis, bet taip pat dažnai nėra reikalingas gydymas ligoninėje, rečiau išsivysto su gripu susijusios komplikacijos ar pablogėja lėtinėmis ligomis sergančiųjų būklė. Net iki 80 proc. pacientų yra apsaugomi nuo mirties.

Skiepytis nuo sezoninio gripo rekomenduojama ne tik rizikos grupėms priklausantiems asmenims, bet ir visiems gyventojams.

Skaityti daugiau...

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.