Aktualu
- VAIKAI BUS SKATINAMI PASIRŪPINTI SAVO BURNOS SVEIKATA
Rugsėjo mėnesį visiems Lietuvos pirmokams bus įteikti plakatų ir lipdukų komplektai, skatinantys rūpintis burnos sveikata ir tinkamai valytis dantis – du kartus per dieną ne mažiau kaip po 2 minutes. Tokią akciją inicijuoja Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos odontologų rūmai.
Puoselėjant burnos sveikatą kiekvieno žmogaus asmeninis indėlis yra labai svarbus, nes dviejų labiausiai pasaulyje paplitusių burnos ligų – dantų ėduonies ir periodontito – atsiradimas didžiąja dalimi yra nulemtas mūsų elgsenos, t. y. burnos higienos įgūdžių, mitybos pobūdžio, žalingų įpročių ir pan.
Pasak laikinai Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio funkcijas vykdančios Slaugos koordinavimo skyriaus vedėjos Odetos Vitkūnienės, yra labai svarbu, kad vaikai jau nuo mažų dienų įprastų reguliariai valytis dantis ir rūpintis burnos sveikata. Šiuos įgūdžius jiems įgyti padėti turi tėvai, nes tik tokiu būdu yra galima išvengti rimtų burnos sveikatos ligų.
- VASAROS KARŠČIŲ POVEIKIS SVEIKATAI
Pernelyg didelis karštis gali sukelti šilumos smūgį, raumenų mėšlungį, organizmo dehidrataciją bei lėtinių ligų paūmėjimą. Karščiui jautresni vyresnio amžiaus žmonės (ypač vyresni nei 75 metų) ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Sunkiau prie karščio prisitaiko kūdikiai ir maži vaikai, nėščiosios, žmonės, turintys antsvorio ir turintys sunkų fizinį arba psichinį negalavimą.
Labiau nuo karščio kenčia miesto gyventojai (ypač gyvenantys pastatų viršutiniuose aukštuose ir/arba pastatuose, kurių langai orientuoti į pietus). Taip pat dirbantys didesnio šilumos poveikio sąlygomis (lauke, liejyklose, kepyklose ir pan.), socialinių rizikos grupių asmenys (vartojantys alkoholį, narkotines medžiagas, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenantys lauke ir kt.).
Patarimai norint išvengti ar sumažinti karščio poveikį:·Apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Nepamirškite galvos apdangalo ir akinių nuo saulės.
- Gerkite daug skysčių. Patartina gerti vandenį visą dieną po truputį, nelaukdami, - kol pradės kamuoti troškulys. Ypač gerai gerti mineralizuotą vandenį, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų.
- Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
- Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai pasisavinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
- Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15–20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias kosmetikos priemones.
- Nepalikite ilgai vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri) – valandą išbuvus tvankiame automobilyje, gali ištikti šilumos smūgis.
- Karštą dieną dažniau užsukite į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pavyzdžiui, prekybos centrus) – bent keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, smarkiai sumažėja su perkaitimu susijusių negalavimų atsiradimo tikimybė.
- Dėmesio: kondicionuojamose patalpose oro temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 18 °C.
- Apribokite fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ir vakare. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo karštoje aplinkoje trukmę, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
- Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti.
KĄ REIKIA ŽINOTI APIE TUBERKULIOZĘ, KAD NUSTATYTA DIAGNOZĖ NEIŠGĄSDINTŲ
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistai gavę informaciją apie ugdymo įstaigoje registruotą tuberkuliozės atvejį informuoja, kad tuberkuliozė, arba dar kitaip vadinama džiova, pavojinga ne tik sergančiajam, bet ir aplinkiniams. Žmogaus organizmo atsparumą tuberkuliozės bakterijai silpnina netinkama mityba, pervargimas, neigiamos emocijos, pergyvenimai, lėtinės plaučių, skrandžio ligos, cukrinis diabetas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas. Ligai talkina prasta asmens ir aplinkos higiena.
Tuberkuliozė – tai oro lašiniu būdu plintanti užkrečiamoji liga, kurios metu gali būti pažeisti įvairūs žmogaus organai, dažniausiai – plaučiai. Šią ligą sukelia tuberkuliozės mikobakterijos (Mycobacterium tuberculosis – toliau TM), kurios atsparios aplinkos poveikiui - žemai temperatūrai, džiovinimui, rūgštims, šarmams, alkoholiui. Sukėlėjo gyvybingumas sumažėja saulės šviesoje (veikiant tiesioginiams saulės spinduliams žūva per 45 – 60 min.), virinimo temperatūroje (1000 C ) mikobakterijos žūva per 5 – 10 min. Tuberkuliozės gydymas vidutiniškai trunka 6 – 8 mėnesius.
Vėlyvas sergančiųjų išaiškinimas ir nekokybiškas gydymas - tai dvi pagrindinės sergamumo tuberkulioze didėjimo priežastys, dominuojančios ne tik pasaulyje, bet ir mūsų šalyje.
SKIEPAI NĖSČIOSIOMS
NĖŠČIOSIOS KVIEČIAMOS PASISKIEPYTI NUO SEZONINIO GRIPO
2017-10-31
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento specialistai primena, kad nėščiosios yra priskiriamos gripo rizikos grupėms ir kviečiamos pasiskiepyti nuo sezoninio gripo valstybės biudžeto lėšomis. Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad nėščiųjų skiepijimas nuo gripo yra saugus ir efektyvus, ir apsaugo ne tik moteris, bet ir negimusį kūdikį, o motinos antikūnų dėka mažėja gripo infekcijos rizika ir ką tik gimusiems kūdikiams.
Nėščiųjų skiepijimas nuo gripo – nėštumo priežiūros dalis
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja „Nėščiosios kortelės" forma, kurioje rekomenduojama nėščiosioms pasiskiepyti nuo gripo. Tikimasi, kad šį gripo sezoną ir nėščiosios, ir jas prižiūrintys sveikatos priežiūros specialistai, bus dar geriau informuoti apie skiepų nuo gripo poreikį nėštumo metu.
ŠEIMOS GYDYTOJAI
Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa
Į šeimos gydytoją kreipiamasi vis dažniau
Lietuvos gyventojų vizitai pas savo šeimos gydytojus dažnėja kasmet. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, per devynis šių metų mėnesius apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus siekė 8,8 mln. – tai beveik 330 tūkst. apsilankymų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai ir beveik 600 tūkst. daugiau nei užpernai. Tolygiai kasmet didėja ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų dalis, skiriama gydymo įstaigoms apmokėti už šeimos gydytojų darbą.
Šeimos gydytojas – tai pirmasis gydytojas, kuriam gyventojai patiki savo sveikatos problemas. Būtent jis žino savo pacientų ligas, jas gydo, rūpinasi profilaktika. Todėl šiam medikui yra priskirta labai daug kompetencijų. Juk įgyvendinti šeimos medicinos principus, reiškia, stebėti visų amžiaus grupių, vadinasi – visos šeimos – sveikatą, konsultuoti žmones bet kokiais sveikatos klausimais.
VLK specialistai pastebi, kad Lietuvoje kiekvienais metais apsilankymų pas šeimos gydytojus rodikliai auga. Pernai apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus siekė 11,6 mln. – tai 300 tūkst. apsilankymų daugiau nei 2015 metais. O per devynis šių metų mėnesius šeimos gydytojai jau buvo aplankyti 8,8 mln. kartų. Tai yra 3,9 proc. arba 329 367 apsilankymais daugiau nei pernai ir net 7,3 proc. arba 595 478 apsilankymais daugiau nei užpernai.
PASAULINĘ MAISTO DIENĄ PRIMENA, KAIP SVARBU PLAUTI RANKAS
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) minėdamas Pasaulinę maisto dieną, primena, kad nesaugus maisto tvarkymas yra dažniausia žarnyno infekcijų protrūkių priežastis.
ULAC duomenimis, mūsų šalyje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis – dažniausiai serga vaikai iki 5 metų. Apie 70 proc. susirgusių žarnyno infekcinėmis ligomis asmenų Lietuvoje užsikrečia namų aplinkoje. Tačiau dar iki šiol pasitaiko atvejų, kai žmonės nukenčia nuo parduotuvėse pirkto ar viešojo maitinimo įmonėse vartoto maisto.
Šių metų Pasaulinės maisto dienos tema – "Keisti migracijos ateitį. Investuoti į maisto saugą ir kaimo plėtrą". ULAC specialistai, kalbėdami apie maisto saugumą atkreipia dėmesį, kad didžiausią susirūpinimą kelia užterštas patogeniniais mikroorganizmais maistas bei per maistą plintančių infekcijų problema.
ULAC specialistai pataria:
- Plauti rankas. Dažnas ir tinkamas rankų plovimas yra paprasčiausias ir saugiausias būdas pašalinti nuo jų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus ir sumažinanti riziką užsikrėsti ne tik per maistą plintančiomis infekcinėmis ligomis, bet ir virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, gripu.
- Būti atidiems perkant maisto produktus, atkreipti dėmesį į gamintojų nurodytą galiojimo ar suvartojimo laiką.
- Paisyti gamintojų nurodytų maisto laikymo sąlygų.
- Saugiai gaminti maistą - tinkamai apdoroti karščiu, neužteršti vartojimui paruošto maisto, paisyti maisto ruošimo ir rankų higienos.
