1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • SERGAMUMAS GRIPU IR PERŠALIMO LIGOMIS ŠALYJE TOLIAU DIDĖJA

    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje ir toliau auga.
     
    50-ąją šių metų savaitę (gruodžio 10-16 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 84,0 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 80,2 atv./10 tūkst.  gyventojų.
     
    Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 50-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.
     
    50-ąją metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 39 asmenys. Iš jų: 8 vaikai iki 2 metų, 28 vaikai, kuriems 2–17 metų ir 3 suaugusieji. Intensyviosios terapijos skyriuje gydomi 3 asmenys.
     
              Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse

    Administracinės teritorijos

    49 sav. (2018 m. gruodžio 3-9 d.)

    50 sav. (2018 m. gruodžio 10-17 d.)

    Gripo atvejų sk.

    Gripo ir ŪVKTI atvejų sk.

    Rodiklis,
    atv./10.000 gyventojų

    Gripo atvejų sk.

    Gripo ir ŪVKTI atvejų sk.

    Rodiklis,
    atv./10.000 gyventojų

    Alytaus

    8

    1360

    99,3

    17

    1406

    102,6

    Kauno

    43

    6443

    114,6

    83

    6463

    115,0

    Klaipėdos

    17

    2312

    72,9

    8

    2266

    71,4

    Marijampolės

    53

    1296

    92,6

    48

    1271

    90,8

    Panevėžio

    4

    1243

    56,0

    10

    1411

    63,6

    Šiaulių

    7

    1787

    67,6

    14

    1423

    53,8

    Tauragės

    13

    628

    66,2

    8

    647

    68,2

    Telšių

    4

    1006

    75,0

    4

    1110

    82,7

    Utenos

    3

    723

    55,1

    2

    748

    57,0

    Vilniaus

    12

    6201

    77,0

    35

    6851

    85,1

    Iš viso Lietuvoje

    164

    22999

    81,8

    229

    23596

    84,0

     

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone.

    Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.

    Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens-žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovai su gripo virusu.

    Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?

    • 65 m. ir vyresniems asmenims;
    • nėščiosioms;
    • asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; 
    • asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
    • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams

    9 simptomai – gripas ar peršalimas?
     
    Devyni simptomai sieja gripą ir peršalimą. ULAC medikai primena, kad gripo simptomai prasideda staiga, o peršalimo – vystosi lėtai.
     
    Gripui yra būdingas staigus karščiavimas, gerklės, galvos ir raumenų skausmai. Tuo tarpu peršalimas vystosi lėtai, pirmiausia susirgusiajam paperšti gerklę, užgula nosį, prasideda sloga, asmuo pradeda čiaudėti, švelniai kosti. Šiuos simptomus dažniausiai sukelia virusai, tačiau ne gripo.
     
    Susirgus gripu būdingas dažnas bendras silpnumas, didelis nuovargio jausmas, galimas dažnas šaltkrėtis, didelis krūtinės diskomfortas, staigi ir aukšta temperatūra, pakylanti virš 38 laipsnių. Tuo tarpu peršalus temperatūra pakyla maždaug iki 37 laipsnių arba jos visai nebūna. Susirgus gripu pasireiškia stiprus sausas kosulys, kurio pikas pasireiškia 2-3 susirgimo dieną. Skirtingai nei peršalimui gripui būdinga staigi simptomų pradžia, kuri išsivysto per 12 val., o peršalus minėti simptomai vystosi laipsniškai. Gripu sergama apie savaitę, peršalimas trunka apie 3-4 dienas.
     
    ULAC medikai primena, jog peršalimui komplikacijos dažniausiai nebūdingos, o susirgus gripu – jos dažnos ir sunkios, kurios dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie sega lėtinėmis ligomis.

    Devynis gripo ir peršalimo simptomų skirtumus rasite plakate "Gripas ar peršalimas?" - plakatas čiao anglišką plakatą rasite ir čia.

     

  • LIETUVOJE DAUGĖJA SUSIRGIMŲ TYMAIS: VIENAS LIGONIS GALI UŽKRĖSTI AŠTUONIOLIKA ASMENŲ

    LIETUVŠiemet Lietuvoje užregistruota 17 susirgimų tymais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, dauguma susirgimų tymais - 15 atvejų - registruota Visagine ir Ignalinos rajone, du susirgimų atvejai - įvežtiniai  iš Juodkalnijos ir Lenkijos. Visi susirgusieji – suaugę asmenys.


    Pernai per tą patį laikotarpį Lietuvoje registruoti du įvežtiniai tymų atvejai. Pirmas asmuo, susirgęs tymais, savaitę lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, antras asmuo – ilgiau nei savaitę keliavo Tailande, Malaizijoje, Indonezijoje. Susirgusieji – suaugę asmenys, kurie buvo skiepyti tik viena vakcinos doze arba nežinantys savo skiepijimo būklės.

    Europos regiono šalyse ir toliau didėja sergamumas tymais. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiemet sausio – rugsėjo mėnesiais Europos regione tymais susirgo 54 339 asmenys. Daugiausia tymų atvejų Europos regione užfiksuota Ukrainoje, Serbijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Italijoje, Sakartvele, Graikijoje, Prancūzijoje ir kt. šalyse. Pagal susirgusiųjų tymais amžių didžiausias sergamumas registruotas iki 19 metų amžiaus asmenų grupėje. Dauguma susirgusiųjų -  neskiepyti.

    Tymai – tai ūminė, itin užkrečiama, sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, plintanti per orą. PSO duomenimis, iki 1980 m. prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių nuo tymų. 2017 m. visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 110 tūkst. žmonių. Didžiausias mirštamumas registruojamas jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje.

    Tymų ir raudonukės viruso cirkuliavimo sustabdymui reikalingos aukštos (ne mažesnės nei 95 proc.) skiepijimo aprėptys – dviem tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcinos dozėmis. Pagal 2017 m. statistinius duomenis, Lietuvoje vaikų iki 2 metų amžiaus tymų, epideminio parotito, raudonukės skiepijimo aprėptys buvo 93,5 proc., o tarp 6-7 metų vaikų  – 92,3 proc.

    Analizuojant 2017 m. skiepijimo nuo tymų aprėptis, epideminio parotito ir raudonukės infekcijų dvejų metų amžiaus vaikų grupėje nustatyta, kad  mažesnės nei 95 proc. skiepijimo aprėptys yra aštuoniose iš dešimties administracinėse teritorijose: Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus. Septynerių metų amžiaus vaikų grupėje – septyniose iš dešimties administracinėse teritorijose: Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių, Vilniaus.

    ULAC medikų teigimu, vienintelė apsaugos priemonė nuo tymų infekcijos – skiepai. Todėl gyventojams, nežinantiems  savo skiepijimo būklės arba skiepytiems tik vieną kartą – reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti. Būtina nepamiršti paskiepyti savo vaikų dviem kombinuotos tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcinos dozėmis, nes, remiantis moksliniais tyrimais, ilgalaikis imunitetas susidaro po 2 įskiepytų vakcinos dozių.

  • "ATSARGIAI - FEJERVERKAI"

    Artėjant šventėms, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Sveikatos statistikos skyrius parengė infografiką „Atsargiai – fejerverkai!”. Jame trumpai ir vaizdžiai pateikiama informacija apie asmenis, patyrusius traumas dėl neatsargaus fejerverkų naudojimo (toliau – fejerverkų sukeliamos traumos).

    Vidutiniškai 64 proc. fejerverkų sukeltų traumų įvyksta metų žiemos švenčių laikotarpiu (nuo gruodžio 1 d. iki sauso 15 d.). 54 proc. šių traumų patiriama per dvi dienas: gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.

    Infografiką rasite adresu https://create.piktochart.com/output/34137498-fejerverku_traumos


    Plačiau: 
    http://hi.lt/news/1404/1132/Higienos-institutas-primena-atsargiai-fejerverkai.htm

  • „ŽINOTI SVEIKA“

    Antras vaizdo medžiagos paketas

    2018 12 03

    Nr.

    Pavadinimas

    Nuoroda 5 min

    Nuoroda 1 min

    Kita trukmė

    1

    Šeimos gydytojo paslaugos

     

    https://www.youtube.com/watch?v=grtfs8-vi_A

     

    2

    Ką garantuoja Europos sveikatos draudimo kortelė?

    https://www.youtube.com/watch?v=G9YSE556hrs

    https://www.youtube.com/watch?v=ywC7s6Ir2SU

     

    3

    Vėžio prevencinės programos

    https://www.youtube.com/watch?v=_u2A5kUFjLI

    https://www.youtube.com/watch?v=4Jm5RJGbWZo

     

    4

    Privalomojo sveikatos draudimo nauda

    https://www.youtube.com/watch?v=2-f-dwAZ2sg

    https://www.youtube.com/watch?v=4-WFWmfIetw

     

    5

    Sąnarių keitimo operacijos

    https://www.youtube.com/watch?v=X3O6EBTb2Zs

    https://www.youtube.com/watch?v=6uqnQftPMm0

     

    6

    Kaip įsigyti kompensuojamųjų vaistų pigiau?

    https://www.youtube.com/watch?v=pI82FUyBkUI

    https://www.youtube.com/watch?v=66IHELLoSRQ

     

    7

    Ką naudingo apie sveikatą galite sužinoti internete?

    https://www.youtube.com/watch?v=85Q9cok7Du0

    https://www.youtube.com/watch?v=dIhDrEZHwFw

     

    8

    Ką daryti, jei gydymo įstaigoje didelė eilė?

    https://www.youtube.com/watch?v=xRKwlQK9y-w

    https://www.youtube.com/watch?v=THbSARP_p0A

     

    9

    Ką svarbu žinoti apie medicininės reabilitacijos paslaugas?

    https://www.youtube.com/watch?v=nf-I11JQYMg

    https://www.youtube.com/watch?v=pckb9cTLwkk

     

    10

    Europos sveikatos draudimo kortelė (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=6RhZrsIoavU

    11

    Ką reikia žinoti apie generinius vaistus? (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=8-WsRNTt6Tg&;t=7s

    12

    Tėvų dėmesiui: vaikai skiepijami nauja vakcina (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=r1nkNx_u2-o

    13

    Ką svarbu žinoti artėjant vaiko gimimui? (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=pDxBtz0ATqM

    14

    Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=H_bqRFT5MJc

    15

    Krūties vėžio prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=zReiUuWPbA0

    16

    Prostatos vėžio prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=3tJ9Fns0C20

    17

    Storosios žarnos vėžio prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=ubEMIrtrDCM

    18

    Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa (animacinis filmukas)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=pr7f7CzT2QM

    19

    Būk protingas, nepermokėk už vaistus (socialinė reklama)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=Usgr9uv0Tps

    20

    Receptiniai vaistai (SAM)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=Sqnh75sYZ1g

    21

    Nauja sveikatos apsaugos reforma (LRV)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=ssmrfrWrEMQ

    22

    6 struktūrinės reformos (LRV)

     

     

    https://www.youtube.com/watch?v=gz4se0OL7Qc

     

     

  • NTAKD METINIS PRANEŠIMAS 2018

    http://ntakd.lrv.lt/lt/administracine-informacija/metiniai-pranesimai

INFORMUOJA KAUNO TERITORINĖ LIGONIŲ KASA


Gyvenamosios vietos deklaravimas susijęs su

 

privalomuoju sveikatos draudimu

 

 

 

Nors emigruojančiųjų iš Lietuvos vis daugėja, nemažai žmonių ir grįžta, o deklaruoti gyvenamąją vietą tėvynėje pamiršta. Keblumų atsiranda tuomet, kai toks gyventojas kreipiasi į gydymo įstaigą, kurioje paaiškėja... jog jis neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir už gydymo paslaugas jam reikia mokėti. Kad taip neįvyktų, patariame: jei išvykdami iš Lietuvos gyvenamosios vietos pakeitimą deklaravote teisės aktų nustatyta tvarka, grįžę gyventi į gimtinę padarykite tai dar kartą.

Privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami tik nuolat Lietuvoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai. Tai reiškia, kad prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir teisė būti apdraustam siejama su nuolatine gyvenamąja vieta. Deklaruoti gyvenamąją vietą galima internetu (galintiems saugiai prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų www.epaslaugos.lt – viešųjų e. paslaugų sistemos) arba seniūnijoje, aptarnaujančioje tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje gyvenate. Užsienyje tai galima padaryti ir konsulinėse Lietuvos Respublikos įstaigose. Pabrėžiame, kad Sveikatos draudimo įstatymas įtvirtina prievolę visiems nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams mokėti privalomojo draudimo įmokas.

Apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu šio draudimo lėšomis apmokamos įvairios sveikatos priežiūros paslaugos, išlaidos kompensuojamiesiems vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir ortopedijos technikos priemonėms bei kt. Neapdrausti (ar neapsidraudusieji) privalomuoju sveikatos draudimu asmenys už medicinos paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) turi mokėti visą paslaugos kainą.

Jei į Lietuvą atvykstate tik trumpam – pasisvečiuoti, deklaruoti gyvenamosios vietos Lietuvoje nereikia. Tiesiog išvykdami iš Europos Sąjungos šalies, kurioje legaliai dirbate, nepamirškite pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelės, kurią išduoda tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos. Ši kortelė pravers, jei Lietuvoje prireiktų būtinosios medicinos pagalbos.

                                               Valstybinės ligonių kasos prie SAM ryšių su visuomene skyrius

 

 

INFORMUOJA KAUNO TERITORINĖ LIGONIŲ KASA


Gyvenamosios vietos deklaravimas susijęs su

 

privalomuoju sveikatos draudimu

 

 

 

Nors emigruojančiųjų iš Lietuvos vis daugėja, nemažai žmonių ir grįžta, o deklaruoti gyvenamąją vietą tėvynėje pamiršta. Keblumų atsiranda tuomet, kai toks gyventojas kreipiasi į gydymo įstaigą, kurioje paaiškėja... jog jis neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir už gydymo paslaugas jam reikia mokėti. Kad taip neįvyktų, patariame: jei išvykdami iš Lietuvos gyvenamosios vietos pakeitimą deklaravote teisės aktų nustatyta tvarka, grįžę gyventi į gimtinę padarykite tai dar kartą.

 

Skaityti daugiau...

GAMTA. VASARA IR JOJE SLYPINTYS SKAUDŽIAI GELIANTYS VABZDŽIAI

Normal 0 19 false false false MicrosoftInternetExplorer4

Kol gamta vilioja savo teikiamais malonumais, tol joje slypi ir pavojų, kuriuos gali sukelti skaudžiai geliantys vabzdžiai.

Bitės. Bitės minta gėlių nektaru ir žiedadulkėmis, tačiau jos labai skaudžiai gelia, jeigu joms kas nors nepatinka. Įgėlusi bitė palieka mūsų kūne įstrigusį geluonį, o pati atsisveikina su šiuo pasauliu. Bičių įkandimą visada lydi skausmas, patinimas ar įvairios alerginės reakcijos. Svarbu žinoti, kad bitės nuodų patekimo į organizmą galima beveik išvengti – tereikia išimti geluonį. Jei bandysite geluonį ištraukti, suspausite prie jo esantį nuodų maišelį ir gausite dar didesnę nuodų dozę, todėl geluonį peiliuku ar kokiu kitu daiktu verčiau atsargiai nubraukite palei odą – jis nukris kartu su nepažeistu nuodų maišeliu. Ištraukus geluonį, įkandimo vietą būtina dezinfekuoti. Tam puikiai tiks svogūnas ar česnako sultys. Jei įgėlus vabzdžiui jaučiatės normaliai ir į gydytoją nesikreipiate, pavartokite antihistamininių preparatų (pvz., suprastino, tavegilio). Sugeltos vietos jokiu būdu nekasykite, antraip įnešta infekcija sukels labai rimtas komplikacijas. Ant sugeltos vietos uždėkite šaltą kompresą.

Širšės, vapsvos, kamanės. Širšės ir kamanės gyvena medžiuose, gyvatvorėse, po pastatų atbrailomis. Širšės dar mėgsta įsikurti apleistuose graužikų urvuose, lizduose, valtyse, šiukšlių konteineriuose. Vapsvos mažiau agresyvios už savo giminaites širšes ir kamanes. Jos mėgsta įsikurti po pastatų atbrailomis, po mansardų sijomis, mašinų sąvartynuose. Širšes, kamanes ir vapsvas sieja vienas bendras bruožas - be reikalo jos neatakuoja. Jei maišysimės jų kelyje į namus, mėtysime įvairius daiktus į jų lizdus, makaluosime šakomis prie jų namų - prisišauksime nelaimę. Skirtingai negu bitės, širšės, kamanės ir vapsvos gali gelti pakartotinai, nes jos geluonies nepalieka.
Visų minėtų geliančių vabzdžių pyktis pavojingas dar ir tuo, kad geldamos jos išskiria tam tikrus aliarminius feromonus, kurie sukelia dar didesnį į talką skubančių bendražygių agresyvumą. Taigi jei įgėlė širšė, bitė ar kamanė - dumkite kuo toliau nuo nelaimingo atsitikimo vietos, kol įpykę vabzdžiai neatskrido atkeršyti už savo draugės žūtį.

Alerginė reakcija. Sode, pievoje, paupyje, miške pilna įvairių vabzdžių, ir jų įkandimai ar įgėlimai vieniems bus tik trumpas nemalonus prisiminimas, o kitiems gali būti itin pavojingas. Nors dažniausiai skundžiamasi uodų įkandimais, tačiau ir jis gali sukelti alerginių reakcijų. Reakcija į įgėlimą gali būti dvejopa: normali ir alerginė. Jeigu įkandimo vieta paraudo, šiek tiek niežti, ji patinusi, tai normali reakcija. Patinimas gali būti įvairaus dydžio, jis dažniausiai praeina per vieną ar tris paras. Jeigu įkando keli vabzdžiai, gali atsirasti ir tokių simptomų kaip pykinimas, galvos svaigimas, kartais pakyla temperatūra, bet šie požymiai būdingesni vaikams. Jeigu žmogus alergiškas vabzdžių nuodams, pasireiškia stipresnė reakcija. Stiprus, plintantis tinimas, niežėjimas, dusulys, balso prikimimas, sausas kosulys, smaugimo jausmas, vėmimas gali būti labai pavojingi, žmogus gali netekti sąmonės, tad pajutus, kad reakcija nėra normali, reikia skubiai kreiptis į artimiausią medicinos įstaigą. Nors alerginė reakcija kartais prasideda tik keliais nežymiais simptomais, jie gali greitai stiprėti. Jeigu asmuo itin alergiškas, po įkandimo jį krečia šaltis, sunku ryti, pykina, sutrinka širdies ritmas, o jo sveikatos būklė per 15-20 minučių gali smarkiai pablogėti, jam gali prasidėti traukuliai, paralyžius, netenkama sąmonės. Alerginę reakciją dažniausiai sukelia bičių, vapsvų įgėlimai, ji dažniau pasireiškia vaikams, ir kuo jie mažesni, tuo labiau reaguoja į vabzdžių nuodus. Alergija vabzdžių nuodams dažniau pasireiškia ir asmenims, kurie sirgo alergine sloga, bronchine astma, turėjo alergiją maistui ar sirgo atopiniu dermatitu.

Pirmoji pagalba. Alerginę reakciją galima prognozuoti. Jeigu ankstesni vabzdžių įkandimai ar įgėlimai ilgai nepranykdavo, būdavo didelis patinimas, niežėdavo, tokiu atveju galima tikėtis alergijos požymių. Pirmi keli įkandimai dažnai nesukelia jokios reakcijos, tačiau ilgai išsilaikęs tinimas, perštėjimas gali būti signalas, jog reikia pasisaugoti. Tokiam žmogui būtina naudoti priemones nuo vabzdžių.
Kokia pirmoji pagalba turi būti teikiama žmogui, priklauso nuo reakcijos ir simptomų. Jeigu pasireiškia tik paraudimas, niežėjimas, pakanka nereceptinių vaistų, mažinančių skausmą, patinimą. Šaltis veikia teigiamai, tad galima įgėlimo vietoje pridėti leduką ar šaltą kompresą. Jeigu pasireiškia alergija, kreipiamasi į medicinos darbuotojus, jie parenka tinkamą gydymą: duoda priešalerginių vaistų, suleidžia adrenalino į raumenis.

Žmogus, kuriam įgėlimai itin pavojingi, turėtų nešiotis vienkartinį švirkštą, pripildytą adrenalino: įgėlus vabzdžiui ir prasidėjus alerginiams simptomams, asmuo susileidžia vaistų ir taip laimi laiko, kad galėtų pasiekti gydymo įstaigą.
Vabzdžių įgėlimai pavojingi ne tik alergiškiems žmonėms, bet ir vaikams. Taip pat reakcijos laipsnį lemia ir vieta, kur vabzdys įgėlė. Pavojingiausi įkandimai veido srityje. Bitei, vapsvai įgėlus prie akių, lūpų ar į kaklą, patinimas greitai plinta ir ypač pavojingas vaikams, nes nuodai gali sukelti įvairią reakciją, kartais užtinsta kvėpavimo takai, o tai kelia grėsmę gyvybei. Jeigu vaikui veido srityje įgėlė bitė, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą, galbūt nebus jokios reakcijos, tačiau geriau, jeigu specialistai stebės paciento būklę, tai padeda išvengti komplikacijų. Labai pavojingas ir įgėlimas burnoje, juk būna atvejų, kai valgant obuolį ar kitą vaisių nepastebima vabzdžio, o įgėlimas kelia pavojų gyvybei.
Uodai. Pasaulyje žinoma apie 3 000 rūšių uodų, Lietuvoje gyvena apie 300. Tiek uodo patelės, tiek patinai minta gėlių nektaru, tačiau patelės, po apvaisinimo likusios našlėmis, tampa kraugeriškomis vampyrėmis. Jos puola siurbti kraują, kad galėtų duoti gyvybę palikuonims. Uodas per savo gyvenimą gali nuskristi iki 500 km, gali mus pamatyti už 6 m, o juos labiausiai vilioja šiluma, drėgmė, šampūnai, kvepalai, kūno kremai ir anglies dvideginis. Jų pajėgumas didžiausias tekant ir leidžiantis saulei, jiems itin patinka šiltas ir drėgnas oras. Siurbdami mūsų kraują, uodai tuo pačiu metu suleidžia ir kraują skystinančių medžiagų. Įkyrus niežėjimas ir patinimas, įkandus uodui, yra mūsų imuninės sistemos reakcija į svetimą baltymą, esantį uodo seilėse.
 Entomologai sako, kad kūno dydis ir elgsena gali daryti įtaką išalkusių uodų gausumui. Kuo didesnis žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad uodai pasirinks jį savo pusryčiams ar vakarienei. Kadangi judėjimas taip pat veikia vabzdžius kaip atraktantas, nenuoramos gali tikėtis, kad būtent juos uodai įtrauks į savo meniu. Uodai renkasi auką ir pagal aprangą - dryžuoti ir gėlėti apdarai mažiausiai traukia vabzdžius, tuo tarpu tamsiai žalios spalvos tankus audinys pritrauks gausybę uodų. Taigi geriausia rengtis lengvais šviesiais medvilniniais rūbais, kurie netraukia kraugerių. Blondinai ir žilstelėję žmonės rečiau būna uodų apsuptyje, mat kraujasiurbiams labiau patinka tamsiaodžiai brunetai.

Gyvatės. Vienintelės Lietuvoje gyvenančios nuodingos gyvatės – paprastosios angies įkandimas labai skausmingas, sukelia stiprų uždegimą. Pirmomis valandomis daugeliui žmonių kyla baimė, galvos svaigimas, apima silpnumas, pradedama vemti, viduriuoti, padažnėja širdies ritmas, gali kristi kraujospūdis.
Dažniausiai gyvatė gelia į galūnes, todėl jos ima tinti. Įkandus angiai, reikėtų kreiptis į medikus.

Organizmo reakcija gyvačių įkandimą. Įgėlus gyvatei, pirmiausia reikia nusimauti žiedus, nusiimti apyrankes. Įgeltą galūnę reikia įtvirtinti, šiek tiek pakelti, o įkandimo vietą švariai apdengti, apdėti ledu. Jokiu būdu negalima įgeltos galūnės užveržti.

Ko negalima daryti įkandus gyvatei?

Ø      Negaudykite gyvatės – daugiau aukų nereikia.

Ø      Neriškite timpos ant įkąstos galūnės – taip tik sutrikdysite kraujotaką ir taip jau pažeistoje galūnėje.

Ø      Nečiulpkite nuodų iš žaizdos – metodas veiksmingas, tačiau per burnos gleivinėje esančius pažeidimus nuodas gali patekti pagalbą teikiančiajam asmeniui.

Ø      Neduokite nukentėjusiajam alkoholio – tuo tik pabloginsite jo būklę.

Ką būtina padaryti, įkandus gyvatei?

Ø      Nuraminti nukentėjusįjį.

Ø      Paguldyti nukentėjusįjį ant žemės, liepkite jam nejudėti.

Ø      Įmobilizuokite (sutvirtinkite, kad nejudėtų) įkąstą galūnę.

Ø      Skubiai vežkite gulintį nukentėjusįjį į ligoninę.

Kaip reikėtų apsisaugoti nuo vabzdžių ar gyvačių įkandimų?

Gamtoje, ypač kur daug vabzdžių, nepatartina gerti saldžių gėrimų, valgyti vaisių, ledų. Jie privilioja vabzdžius. Labai daug vapsvų būna po vaismedžiais ant žemės nukritusiuose vaisiuose, todėl juos reikėtų rinkti atsargiai. Reikėtų vengti gausiai žydinčių gėlynų, medžių ir krūmų, neiti prie avilių, vapsvų, širšių lizdų. Angis gyvena drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, aukštapelkėse, pamiškėse, mėgsta šiltas ir saulėtas vietas.

Miške uogaujant, reikėtų būti atidesniems – neužlipti ant gyvatės, nekišti rankos po šaknimis, kelmais, pamačius gyvatę – negaudyti jos. Gyvatė gelia tik gindamasi. Jei leisime jai ramiai pasišalinti, ji pati nepuls. Karštomis dienomis gyvatės gali atšliaužti į daržus, prie šulinių, namo, tvarto pamatų.

 

Parengė: Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Aida Butkienė

MOKINIO DIENOTVARKĖ

Normal 0 19 false false false MicrosoftInternetExplorer4

alt

Darželį lankantys vaikučiai paprastai yra įpratę prie gana tikslaus dienos režimo. Jeigu jūsų atžalėlę prižiūrėjo auklė ar močiutė, ji taip pat gyveno pagal nustatytą tvarką. Pradėjęs lankyti mokyklą, vaikas daugelį dalykų turės išmokti atlikti pats, neraginamas rūpestingų auklėtojų ar močiučių. Mokinukui bus daug lengviau, jeigu jis įpras gyventi pagal dienotvarkę.

Dienotvarkė - tai teisingas paros laiko suskirstymas atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatą, gyvenimo sąlygas ir individualias ypatybes.

Skaityti daugiau...

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.