1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

AR ĮMANOMA IŠVENGTI GRIPO NĖŠTUMO METU ?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento duomenimis, šiemet rugsėjo - spalio mėn. Kauno apskrityje paskiepyta 113 nėščiųjų. Lyginant su pernai metų statistika tuo pačiu laikotarpiu jau buvo pasiskiepijusios 183 nėščiosios. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nėščias moteris laiko prioritetine grupe skiepyti nuo sezoninio gripo dėl moters imuninės sistemos pakitimų. Nėštumo metu slopinam imuninė sistema, todėl nėščiosios atsparumas infekcijos sukėlėjams, tarp jų ir gripo virusui, būna sumažėjęs. Nėščiosios gripu serga sunkiau. Tyrimai rodo, kad gripas nėštumo laikotarpiu gali sukelti sunkių komplikacijų: retais atvejais – vaisiaus mirtį, kūdikių mirtį, priešlaikinį gimdymą, gali sumažėti naujagimių svoris. Rekomenduojamos nespecifinės gripo profilaktikos priemonės: grūdinimasis; bendrai organizmą stiprinantys preparatai; higiena; nereikalingų kontaktų ribojimas. Tačiau nė viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios būtent šį sezoną. Jos stiprina bendrą žmogaus sveikatą, bet nesukuria specifinio imuniteto prieš gripo virusą Skiepijimas padeda apsisaugoti nuo ligos ir pavojingų komplikacijų. Vakcinos nuo gripo gali būti vartojamos bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Tyrimai rodo, kad skiepai neturi jokio neigiamo poveikio nėščioms moterims ar jų kūdikiams. Visos sezoninio gripo vakcinos gaminamos pagal PSO rekomenduojamą antigeninę sudėtį kiekvieniems metams, o jų efektyvumas ir saugumas yra patvirtintas registracijos procedūrų metu. Skiepytis šiuolaikiška įnaktyvuota vakcina nepavojinga, net jei žmogus yra užsikrėtęs.

Skaityti daugiau...

ELEKTROMAGNETINIŲ LAUKŲ POVEIKIS SVEIKATAI IR ESAMA SITUACIJA KAUNO APSKRITYJE

Gyvename kasdien vis labiau modernėjančiame pasaulyje, kuriame elektromagnetiniai laukai, sklindantys iš buitinių elektros prietaisų, radijo ir televizijos stočių, kompiuterių ir mobiliųjų telefonų nuolat veikia žmogų. Naudojant vis didesnius dažnius informacijai perduoti, ypač sparčiai daugėja aukšto dažnio spinduliuotės šaltinių.

Aukšto dažnio elektromagnetiniai laukai sklinda tiesiai antenos nustatyta kryptimi, todėl juos galima nukreipti  į norimą erdvės ar žemės tašką. Visi ryšiai su Žemės palydovais palaikomi mikrobangomis, kuriomis perduodama informacija ir kuriomis jie yra valdomi, todėl šimtai ŽemėsELEKTROMAGNETI palydovų šiomis mikrobangomis į Žemę siunčia telekomunikacijų, mokslinių tyrimų, karinės žvalgybos duomenis. Informacinė mikrobangų talpa tokia didelė, jog per ryšių palydovus jomis perduodama šimtai tūkstančių telefoninių pokalbių ir šimtai televizijos kanalų.  

Skaityti daugiau...

PROFESINĖS LIGOS: PAGRINDINĖS PRIEŽASTYS IR NUSTATYMO EIGA

SAUGOKIME SAVE IR VIENI KITUS

SAUGOKIME SAVE

Kai lauke temperatūra gerokai žemiau nulio, iškyla nušalimų ir traumų dėl slidžių kelių grėsmė.  Apsaugoti save ir artimuosius galima imantis paprastų, bet veiksmingų priemonių.

Slidžios gatvės – viena dažniausių pėsčiųjų traumatizmo priežasčių. Paslydus ir parkitus, dažniausiai lūžta riešo, čiurnos sąnariai, žastikaulis ar kaklas. Jei jau krentame, reikia mokėti kristi. Einant slidžia gatve nereikia bijoti griūti. Atsipalaidavus raumenys nebus įtempti ir kritimo smūgis bus švelnesnis. Einant patartina ištiesti rankas į šonus, kojomis tarsi šliuožti kaip slidininkui.  

Kritimų įmanoma išvengti, jei avėsite patogiais batais gruoblėtu padu. Yra batų aksesuarų, skirtų saugiam vaikščiojimui ant ledo, sniego arba esant plikšalai. Tamsiu paros metu pėstieji turėtų prisiminti segėti atšvaitus, nes slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias yra ilgesnis.

Artėjant dideliems šalčiams būtina pasisaugoti ir nušalimų. Dažniausiai nušąlamos galūnės – kojos, rankos bei veido dalys – ausys, nosis, skruostai. Prieš einant į lauką veidą ir rankas reikėtų patepti riebiu maitinamuoju kremu, veidą pridengti šaliku. Reikia avėti šiltą avalinę, vilnones kojines, būtinos kumštinės pirštinės ir šilta kepurė.

Nušalti galima labai greitai, visiems reikia mokėti teisingai teikti pirmąją pagalbą. Nušalusią vietą reikia atšildyti kambario temperatūros vandeniu, nukentėjusiajam duoti gerti karštos arbatos. Jokiu būdu niekuo negalima trinti nušalusios vietos, juolab nešildyti jos karštu vandeniu. Jeigu atšildant atsiranda pūslių, reikia liautis šildyti, nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, užkloti minkštu, šiltu audiniu ir skubiai vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

Visuomenės sveikatos specialistė, Daiva Mickevičienė

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.