1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

PATYČIOS MERGAIČIŲ TARPE MAŽĖJA

Atnaujinta Ketvirtadienis, 30 Balandis 2015 14:29

Spausdinti

2014 m. lyginant su 2010 m. HBSC tyrimo duomenimis pastebima, kad mergaičių tarpe patyčių mastas mažėja. 2014 m. apklausa parodė, kad rajono mokyklose 33,1 proc. berniukų ir 24,0 proc. mergaičių patiria patyčias. Tyrimo duomenys atskleidė, kad kėdainiškai berniukai ypač dažnai linkę tyčiotis iš kitų, tuo tarpu mergaitės rečiau tyčiojasi iš savo bendraamžių.

2014 m. tarptautinio HBSC tyrimo duomenimis, Lietuvos mokyklose dažnas patyčias patyrė 31,6 proc. berniukų ir 26,4 proc. mergaičių. Daug mokinių linkę ir patys būti agresyviais ir tyčiotis iš kitų. Tyrimo rezultati rodo, kad su patyčiomis mokykloje nesusiduria tik kas trečias (29,8 proc.) mokinys.

Vaikai, kaip ir suaugusieji, augdami susiduria su įvairiomis sunkiomis, kartais nekontroliuojamomis situacijomis, gyvenimo pokyčiais, su kuriais jie turi susidoroti. Šiuo periodu vyksta staigūs tiek asmenybės, tiek ir socialinio gyvenimo pokyčiai.

Labiausiai paplitusi jaunų žmonių destruktyvaus elgesio forma – patyčios. Jos gali pasireikšti fiziniu veiksmu, žodiniu įžeidinėjimu, neteisingu elgesiu. Dažniausiai mokiniai vieni iš kitų tyčiojasi mokyklos kieme, žaidimų aikštelėse.

Patyčių paplitimas priklauso nuo lyties ir amžiaus. Patyčių iniciatoriais ar aukomis dažniau tampa berniukai nei mergaitės. Dažniausiai tyčiojamasi iš jaunesnio amžiaus mokinių, o iniciuoja patyčias - vyresni mokiniai.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad dėl patiriamo tyčiojimosi mokykloje išlieka daug negatyvių pėdsakų pačios asmenybės vystimosi raidoje. Pažeidžiama jų fizinė ir psichinė sveikata. Prievartą kenčiantys vaikai linkę į nepasitikėjimą ir savęs nuvertinimą. Juos vargina galvos skausmai, nemiga, liūdesys, išsiblaškymas, dėmesio nesukaupimas pamokų metu, prastėjantis pažangumas.

 

grafikas

Patyčių apraiškų paplitimo tarp Kėdainių r. ir šalies mokyklų palyginimas

 

                           (HBSC, 2014 m.)

 

 Mokyklos vaidmuo sprendžiant patyčių problemą yra itin svarbus. Patyčių prevencijos programų įgyvendinimas ir psichologinio klimato gerinimas mokykloje apsaugotų vaikus nuo somatinės ir psichinės sveikatos problemų, rizikingo elgesio. Užsienio šalių patirtis rodo, kad taikant prevencines programas mokyklos bendruomenėje priekabiavimo mastą galima sumažinti nuo 20 iki 80 proc. Reikėtų kurti atmosferą, nepalankią tyčiojimuisi. Gerai, kai mokyklos bendruomenė turi tam tikras priimtas elgesio taisykles, kurios sudaro tyčiojimuisi nepalankios atmosferos kūrimo pagrindą. Jeigu mokykloje nieko nedaroma, mokyklinė aplinka ir kultūra tampa labai palanki tyčiojimuisi. Mokykloje turi būti aiškiai įvardinta ir visiems žinoma, kad agresyvus elgesys yra nepriimtinas.

Mokyklos bendruomenė turi skirti daugiau dėmesio toms vietoms, kuriose tyčiojimasis yra dažnas, pvz., pertraukų metu būtinai kažkam iš suaugusiųjų būti koridoriuose, valgykloje ar pan. Nustačius vietas ir laiką, kuomet tyčiojimasis yra dažniausias, svarbu būtų imtis priemonių, kad tos vietos būtų labiau prižiūrimos, kad jose nuolat būtų koks nors suaugęs žmogus, į kurį galėtų kreiptis moksleiviai.

Kurti pasitikėjimo atmosferą, kad vaikai, patiriantys tyčiojimąsi, drąsiai galėtų papasakoti mokytojui ar kitam mokyklos darbuotojui apie tai, kas su juo vyksta. Įvardinti asmenis, į kuriuos vaikai gali saugiai kreiptis.

Skatinti pačius moksleivius įsitraukti į priekabiavimo problemos sprendimą. Tokiu būdu moksleiviai net tik galėtų patys spręsti šį reiškinį, bet ir būtų skatinamas tinkamas elgesys.

Tėvai turi padėti kurti saugią aplinką. Tėvų vaidmuo:

-                         Įtraukti savo vaiką į tinkamo elgesio namie taisyklių kūrimą.

-                          Kalbėtis su savo vaiku apie informaciją matomą per televiziją, video žaidimuose ir galbūt kaimynystėje.

                           Padėti savo vaikui pamatyti patyčių požymius.

                Padėti savo vaikui rasti būdą, kaip galima išreikšti pyktį nežeidžiant kitų žmonių nei žodžiais, nei fiziškai.

Išk           Išklausyti savo vaiką, jei jis dalinasi susirūpinimu ar kitomis problemomis.

-                       Įsitrauti į savo vaiko mokyklos gyvenimą, padėti atlikti namų darbus ar juos tikrinti, kalbėtis su jo mokytojais ir lankyti tėvų susirinkimus.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Daiva Mickevičienė

 


Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.