FIZINIS AKTYVUMAS

Spausdinti

1994–2014 m. surinktais HBSC tyrimo duomenimis, galima spręsti, kad apytikriai tik kas antras trečias šalies berniukas ir kas penkta šešta mergaitė pakankamai mankštinasi ir sportuoja. Pastarojo 2014 m. tyrimo duomenys parodė, kad tokių mokinių dalis pasidarė pastebimai didesnė.  Kėdainių r. mokyklose mokinių fizinis aktyvumas yra artimas šalies vidurkiui. 2014 m. Kėdainių r. mokinių fizinio aktyvumo rodikliai daug geresni nei buvo 2010 m. Kėdainių r. per pastaruosius ketverius metus pakankamai fiziškai aktyvių abiejų lyčių mokinių dalis padidėjo 1,8 karto.

Šiuolaikinėse fizinio aktyvumo rekomendacijose akcentuojama, kad vaikai ir paaugliai, atlikdami įprastas veiklas (pvz., eidami pėsčiomis į mokyklą, žaisdami kieme krepšinį, dirbdami namų ūkio darbus ir kt.) turėtų būti fiziškai aktyviais kiekvieną dieną ne mažiau kaip vieną valandą. Tyrimo rezultatai parodė, kad tokių mokinių dalis yra labai nedidelė. Kėdainių r. mokyklose šias rekomendacijas įvykdė kas ketvirtas (25,0 proc.) mokinys (29,1 proc. berniukų ir 20,9 proc. mergaičių). Šalies mokyklose tokių mokinių dalis buvo dar mažesnė.

FIZ

 

Kėdainių r. mokinių, kurie kasdien yra fiziškai aktyvūs ne mažiau kaip 1 valandą, dalis (proc.) lyginant su šalies vidurkiu

(HBSC, 2014 m.)

 

Fizinio aktyvumo reikšmė neabejotinai didelė vaikystėje bei paauglystėje. Atlikti moksliniai tyrimai pateikia daugybę įrodymų, kad fizinis aktyvumas yra vienas iš reikšmingų harmoningo paauglių vystymosi ir sveikatos veiksnių. Fizinis aktyvumas gali sumažinti širdies ir kraujotakos sistemos ligų, cukrinio diabeto ir osteoporozės riziką, taip pat padeda kontroliuoti kūno svorį ir gerinti psichinę sveikatą. Vaikai ir paaugliai turėtų būti fiziškai aktyvūs kiekvieną dieną vieną valandą ar daugiau.

Pastebima, kad pastaraisiais dešimtmečiais didėja polinkis pasyviai leisti laisvalaikį, kuris mažina fiziškai aktyvios veiklos galimybę. Vaikai, kurie praleidžia daug laiko prie televizoriaus, skaitydami, besimokydami ar žaisdami kompiuterinius žaidimus, patenka į padidėjusios rizikos grupę (nutukimas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, kaklo ir juosmens skausmai, dažnesni funkciniai negalavimai ir pan.), palyginti su tais, kurie eina į lauką ar sporto salę aktyviai žaisti, padeda tėvams namų ruošoje ar ūkyje, aktyviai sportuoja mokykloje ar už mokyklos ribų.

Tyrimas atskleidė, jog mokiniai neįtikėtinai daug laiko praleidžia užsiimdami fiziškai neaktyvia (sėdimąja) veikla. Daugiausia taip laiko praleidžiama žiūrint televizorių, video ar DVD filmus. Berniukai ir mergaitės - daugiau kaip trečdalis abiejų lyčių paauglių darbo dienomis ir daugiau kaip pusė paauglių savaitgaliais praleidžia daugiau kaip dvi valandas per dieną prie TV ekrano. Kas trečias  mokinys daugiau kaip dvi valandas per dieną praleidžia žaisdamas kompiuterinius žaidimus. Tai labiau būdinga berniukams nei mergaitėms. Kėdainių r. mokiniai nemažai laiko skiria pamokų ruošai. Šiai veiklai mergaitės skiria daugiau laiko už berniukus.

Atsižvelgiant į neigiamą mokinių požiūrį dėl fizinio aktyvumo naudos sveikatai, siūlomos šios praktinės rekomendacijos:

  1. Į fiziškai aktyvią veiklą mokinius įtraukti kuo ankstesniame amžiuje.
  2. Skatinti mokinių fizinį aktyvumą, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę.
  3. Fizinis aktyvumas turi būti malonumas, o ne prievarta.
  4. Mokinių fizinį aktyvumą skatinti mokyklose organizuojant įvairias sporto šventes, tarpklasines ar tarpmokyklines įvairių sporto šakų varžybas.
  5. Didinti fizinio aktyvumo būrelių pasirinkimo įvairovę.
  6. Suteikti mokiniams galimybes po pamokų laisvai naudotis mokykloje esančia sporto baze.
  7. Į fiziškai aktyvią veiklą įtraukti mokinių tėvus, mokytojus ir visą mokyklos bendruomenę.

Pirmiausia tėvai turi skatinti vaikus būti fiziškai aktyviais, rodant jiems pavyzdį, kad fizinis aktyvumas yra naudingas sveikatai, taip pat į šeimos veiklą įtraukti fiziškai aktyvų laisvalaikį.

 

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Daiva Mickevičienė