1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

JEI ESATE NEDRAUSTAS PSD, GALITE TURĖTI PROBLEMŲ

Spausdinti

Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad draustumas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) garantuoja nemokamą gydymą susirgus: apdraustiesiems mokėti nereikia, nes Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis už gydymą sumoka ligonių kasos. Tuo tarpu nedraustiems tenka sumokėti iš savo kišenės, jiems nemokamai teikiama tik būtinoji medicinos pagalba.

Daugelis žino, kokius stebuklus daro medikai, naudodami ir įprastas, ir naujas, neretai brangias technologijas, reikalingas tyrimams, procedūroms ar operacijoms; žino, kad gydymui skiriami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės (MPP). O už visa tai sumokama PSDF pinigais.

PSDF – tai fondas, kuriame pinigai kaupiami iš PSD įmokų: jas moka veiklą vykdantys ir pajamas gaunantys gyventojai, o už tuos, kurie draudžiamų ar jokių pajamų negauna, taip pat kitais įstatymu nustatytais atvejais, įmokas sumoka valstybė. Visi fonde sukaupti pinigai panaudojami jau minėtoms reikmėms – gydymo įstaigoms sumokama už gydymą, vaistų ir MPP tiekėjams – už kompensuojamuosius vaistus ir pan.

Regis paprasta – jei įmokos sumokėtos, žmogus apdraustas, už jo gydymą moka ligonių kasos. Jei įmokos nesumokėtos ir žmogus nedraustas – gali teikti susimokėti pačiam. O kadangi PSD įmokas mokėti privaloma, iš tokio žmogaus gali būti pareikalauta ir sumokėti už gydymą, ir sumokėti įmokas. Be to, jei už nedrausto asmens gydymą sumokėta PSDF lėšomis, ši suma gali būti iš jo išieškoma. Nors šios taisyklės yra žinomos, vis tiek atsiranda pamirštančių pasirūpinti savo draustumu.

Kaip taisyklė, draustumo ir PSD įmokų mokėjimo klausimų nekyla, jei žmogus dirba pagal darbo sutartį – tokio žmogaus įmokas apskaičiuoja ir tvarko „Sodra“. Bėdų dėl draustumo nebūna tiems, kuriems medikų pagalba reikalinga dažniausiai – nedirbantiems pensininkams, vaikams iki 18 metų – už juos nustatytas įmokas moka valstybė.

Problemų kyla tuomet, kai pasikeičia vadinamasis draudžiamojo statusas ir/arba nutrūksta draustumas. Taip atsitinka tuomet, kai žmogus nustoja mokėti PSD įmokas arba už jį nustojama mokėti įmokas arba sumoka per mažą įmoką ir nesidomi tol, kol prireikus pagalbos gydymo įstaigoje paaiškėja, kad jis yra nedraustas.

Dažniausiai pasitaikantis pavyzdys – kai žmogus išeina iš darbo, nedirba ir nesiregistruoja darbo biržoje. Toks žmogus yra draustas iki išėjimo iš darbo mėnesio pabaigos, nes visa to mėnesio PSD įmoka išskaičiuojama iš atlyginimo išeinant iš darbo. Tačiau kitą mėnesį, jei žmogus nedirba ir nesiregistruoja darbo biržoje, jis gali gauti sveikatos priežiūros paslaugas, bet privalo pats (arba už jį kitas asmuo) iki mėnesio pabaigos sumokėti PSD įmoką. Nesumokėjus laiku, draustumas nutrūksta, todėl patartina nedelsiant sumokėti PSD į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Antras dažniausiai pasitaikantis draustumo neaiškumų atvejis – kuomet šeimoje gimus vaikui tėvai ligonių kasai nepraneša, kuris iš tėvų bus draudžiamas PSD valstybės lėšomis. Kadangi valstybės lėšomis draudžiami ne tik vaikai, bet ir vienas iš nedirbančių tėvų (įtėvių) arba vaikus globojantys asmenys (labai dažnai tai seneliai ar artimi giminės vaikų, kurių tėvai yra išvykę iš Lietuvos) iki vaikui sukaks 8 metai (arba jei šeimoje auga arba globojami 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų), atvykus į teritorinę ligonių kasą (TLK) reikia pranešti apie savo pasirinkimą. Pranešant, kuris iš suaugusiųjų bus draudžiamas valstybės lėšomis, reikia pateikti savo ir vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus arba dokumentus su duomenimis apie pripažinimą globėju ir globos laikotarpiais.

Pasitaiko nežinančių, kad valstybės lėšomis gali būti draudžiami daugiau kaip 30 metų socialinio draudimo stažą turintys asmenys. Ši nuostata taikoma tik nedirbantiems ir negaunantiems draudžiamųjų pajamų. Šiems žmonėms svarbu žinoti, kad jų socialinio draudimo stažo patvirtinimo duomenis turi pateikti „Sodra“, todėl jiems reikia nuvykti į „Sodros“ teritorinį skyrių, kuriame stažas apskaičiuojamas. Tik „Sodrai“ apskaičiavus ir patvirtinus 30 metų ar ilgesnį socialinio draudimo stažą ir įvedus šiuos duomenis į draudžiamųjų registrą, šie asmenys, jei nedirba ir negauna pajamų, nebemoka įmokų, nes juos draudžia valstybė.

Vis rečiau pasitaiko iš užsienio sugrįžusių į Lietuvą ir nustebusių, kad nutrūko jų sveikatos draudimas. Jei toks žmogus deklaravo išvykimą iš Lietuvos, gyveno ir dirbo vienoje iš ES šalių, ten mokėjo nustatytus mokesčius, joje buvo draustas sveikatos draudimu, Lietuvoje tereikia deklaruoti atvykimą, ir sveikatos draudimas įsigalioja, jei įmokos pradedamos mokėti deklaravus parvykimą.

Nedirbančioms ir besilaukiančioms moterims žinotina, kad nuo 28 nėštumo savaitės iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, jos yra draudžiamos valstybės lėšomis, todėl pastarosios turi pateikti TLK asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą.

Savarankiškai besidraudžiantys asmenys, vykdantys individualią veiklą, paprastai žino, kokią sumą ir kokiu kodu reikia mokėti į VMI arba „Sodros“ sąskaitą. Tiesa, pasitaiko, kad pasikeitus įmokos dydžiui ir nesumokėjus visos sumos, draustumas nutrūksta. Tuomet jis atstatomas sumokėjus visą sumą, o dėl draustumo nustatymo reikia kreiptis į TLK.

 

Rūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai "> Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.
 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.