1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LIGONIŲ KASOS RAGINA KUO ANKSČIAU PATIKRINTI VAIKŲ SVEIKATĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina tėvus per vasarą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymėjimais. Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose.

     

    Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nemokamos paslaugos teikiamos įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

     

    Kasmetiniai stebėjimai parodo, kad dažnai apsilankymas pas gydytojus atidėliojamas iki rudens, o tuomet tėvams ir vaikams tenka gaišti laiką laukiant ilgose eilėse.

     

    „Vaikų kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nėra tiesiog formalumas, o gana išsamus vaiko sveikatos būklės įvertinimas, galintis užkirsti ir rimtesnių ligų atsiradimą. Gydytojo rekomendacijos taip yra labai svarbi informacija ugdymo įstaigai apie vaiko sveikatą. Todėl raginame tėvus būti atsakingais ir iš anksto užsirašyti pas šeimos gydytoją ir odontologą, kad vėliau nereikėtų piktintis jų užimtumu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

     

    Šeimos gydytojas patikrina vaiko regėjimą, klausą, pamatuoja kraujo spaudimą, pasveria, išmatuoja ūgį, įvertina emocinę bei socialinę raidą, taip pat kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti vaiką išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Be to į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos.

     

    Be šeimos gydytojo patikros, vaikas privalo apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris patikrina vaikų dantų ir žandikaulio būklę, o jeigu būtina – paskiria ir gydymą. Esant poreikiui, vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai krūminiai dantys gali būti padengti specialia apsauga nuo dantų ėduonies – silantais. Ši paslauga taip pat yra nemokama ir kompensuojama iš PSDF lėšų.

     

    „Svarbiausia, ką tėvai turi žinoti – iš anksto užsiregistruoti pas specialistus ir laiku pas juos atvykti. Taip pat vaikus iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, antraip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo", – sako O. Burokienė.

     

    VLK primena, kad nuo praėjusių metų vaiko sveikatos duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu, o visa informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą.  

    Sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

    VLK inf.

  • AŠARĖNOS TVENKINIO PELĖDNAGIUOSE MAUDYKLOS VANDENS KOKYBĖ GERA

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad liepos 1 d. Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis. Poilsiautojai prie vandens taip pat turėtų laikytis asmens higienos reikalavimų ir elgesio kultūros. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklapyje www.kedainiubiuras.lt ir facebook paskyroje.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • PAGALBA METANTIEMS RŪKYTI

    Mesti-rukyti A3 1

  • KVIEČIAME DALYVAUTI

    KRAUJO NUOTRAUKA

    Nacionalinis kraujo centras minėdami Pasaulinę kraujo donorų dieną vykdo „Neatlygintinos kraujo donorystės turą per Lietuvą 2019“, o liepos 3-iąją aplankė ir Kėdainių miestą. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dėkoja Nacionaliniam kraujo centrui už padėką bei džiaugiasi abipusiu bendradarbiavimu.

    Daugiau informacijos apie kraujo donorystes Lietuvoje bei Kėdainiuose galite rasti https://www.facebook.com/kraujodonoryste/ arba http://v2.kraujodonoryste.lt/

     

  • LIETUVOJE SUKURTA PROGRAMĖLĖ, KURI PADĖS SUVALDYTI NERIMĄ

    Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė pasiūlė  tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę.

     

    Penktadienį pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

     

    Nustatyta, jog nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo bei nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

     

    „Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

     

    Ieva pastebi, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau ypač Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo bei požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo  suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus/-es ir psichoterapeutus/-es.

     

    „Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, - pasakoja Ieva.

     

    Programėlę jau nuo penktadienio galima atsisiųsti „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

     

    VšĮ “Nerimo klinika” - tai jauna organizacija, kurią sudaro įvairių sričių psichikos sveikatos specialistai. Organizacija užsiima šviečiamąja veikla, kurios tikslas – padrąsinti visuomenę kalbėti apie patiriamą nerimą, išmokyti atpažinti ir įsivardinti galimus nerimo simptomus bei pasiūlyti efektyvias tvarkymosi su nerimu strategijas.

     

    Daugiau informacijos: info@nerimoklinika.lt

RADIACINĖS SAUGOS CENTRAS ORGANIZAVO SEMINARĄ VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURŲ DARBUOTOJAMS

Atnaujinta Penktadienis, 03 Liepa 2015 09:34

Spausdinti

 

  radiacija2

Siekdamas suteikti kuo daugiau žinių Lietuvos gyventojams radiacinės saugos klausimais Radiacinės saugos centras 2013 m. pradėjo sėkmingai bendradarbiauti su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais. 2015 m. birželio 30 d. organizuotas seminaras, kurio metu pristatytos aktualios radiacinės saugos temos: radioaktyviųjų gamtinių radono dujų ir jo skilimo produktų pastatuose problema, pacientų radiacinė sauga, gyventojų pasirengimas branduolinei avarijai, Černobylio atominės elektrinės pasekmės Lietuvos gyventojams, metalų laužo radioaktyvioji tarša, aptartos Radiacinės saugos centro bendradarbiavimo su Visuomenės sveikatos biurais sritys ir galimybės.

Žmonės yra nuolat veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės, kurią skleidžia įvairūs šaltiniai – kosminė spinduliuotė, radionuklidai, esantys grunte, maiste, geriamajame vandenyje, statybinėse medžiagose, radioaktyviosios radono dujos, patenkančios į pastatų vidų iš žemės gelmių, radionuklidai, pasklidę aplinkoje po branduolinės energetikos objektų avarijų. Taip pat žmonės yra veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės diagnozuojant ligas arba gydant tam tikrus susirgimus ir kt. Apšvita skirstoma į gamtinę (natūraliąją) ir dirbtinę (žmogaus sukurtą). Taigi, kas yra gyventojų apšvita? – Tai iš įvairių spinduliuotės šaltinių žmogaus patirta apšvita. Tačiau į šią apšvitą paprastai nėra įskaičiuojama apšvita, gaunama darbo su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais metu ir medicininių procedūrų, kai naudojami jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, metu. Taip pat yra laikoma, kad gamtinės vietinės foninės apšvitos išvengti negalima, todėl gyventojams apšvita ribojama nuo visų šaltinių, išskyrus gamtinį foną ir medicininių procedūrų metu gaunamą apšvitą. Remiantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, gyventojas nuo visų šaltinių negali gauti didesnės nei 1 mSv per metus apšvitos, išskirtiniais atvejais apšvita gali siekti iki 5 mSv per vienerius metus su sąlyga, kad per ateinančius 5 metus kasmet patiriama apšvita neviršys 1 mSv per metus. Vidutinė metinė efektinė apšvitos dozė, kurią gauna vidutinis Lietuvos gyventojas, lygi 2,63 mSv. Apie 20 procentų šios apšvitos sudaro medicininių diagnostinių procedūrų metu gaunama apšvita (vidutiniškai apie 0,55 mSv per metus). Palyginus didelė dalis visos metinės apšvitos (vidutiniškai apie 1 mSv per metus) gaunama dėl radioaktyviųjų radono dujų, esančių patalpų ore. Gyventojai yra nuolat informuojami apie jų gaunamos apšvitos lygius ir priemones, kurios yra ir gali būti taikomos jų apsaugai nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio užtikrinti.

     Didžiausią apšvitą (kai kurių tyrimų duomenimis – apie 50 proc. visos apšvitos) žmogus gauna ne iš rentgeno diagnostinių tyrimų ar atominių elektrinių, bet iš gamtoje esančių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Tai kosminė spinduliuotė, pasiekianti Žemę iš kosmoso ir nuo saulės paviršiaus bei Žemės plutoje, statybinėse medžiagose, ore, vandenyje ir maiste bei žmogaus kūne esančių gamtinių radionuklidų. Visų šių šaltinių spinduliuotė skiriasi savo poveikiu, intensyvumu ir kitomis savybėmis. Pavyzdžiui, kosminės spinduliuotės intensyvumas kylant aukštyn didėja, jis priklauso nuo geografinės platumos. Skrendant 10,3 – 11,3 km aukštyje žmogų veikiančios jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galia 30-40 kartų didesnė negu žmogui būnant Žemėje. Grunto radionuklidų skleidžiamos spinduliuotės intensyvumas labai priklauso nuo toje vietoje esančios grunto sudėties. Dažniausiai gamtinė spinduliuotė nuo žmogaus veiklos nepriklauso, tačiau kartais jo veikla gali turėti įtakos gamtiniam fonui. Tokios veiklos pavyzdys yra kalio trąšų (su daug gamtinio radioaktyviojo kalio) gamyba ir naudojimas. Žmonės, dirbantys ar būnantys šalia didelių kiekių kalio trąšų, gali gauti papildomą apšvitą. Gamtinių spinduolių sukeliama apšvita yra reglamentuojama. Lietuvoje tokią apšvitą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 85:2003 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“. Yra nustatyta leistina apšvita dėl jonizuojančiosios spinduliuotės patalpose, radono kiekio patalpų ore bei geriamajame vandenyje, nustatyta, kokią apšvitą gali patirti lėktuvų įgulų nariai. Siekiant užtikrinti, kad gyventojai negautų padidintos apšvitos dėl radionuklidų, esančių pastatų konstrukciniuose elementuose, yra nustatyti kriterijai (radionuklidų kiekiai), kurių turi neviršyti statybinės medžiagos, naudojamos gyvenamiesiems pastatams statyti. Nuolat atliekami radono patalpose, radionuklidų statybinėse medžiagose ir jų žaliavose, radionuklidų trąšose, kitose medžiagose, kur yra arba gali būti didesni gamtinių radionuklidų kiekiai, tyrimai. Taip pat yra identifikuotos pramonės šakos, kur gamtinių radionuklidų turinčios medžiagos yra naudojamos arba didesni gamtinių radionuklidų kiekiai susidaro kaip gamybos proceso atliekos.
radiacija1
Dar vienas ir bene didžiausią gamtinę apšvitą sąlygojantis šaltinis yra radono dujos, esančios žemėje ir galinčios kauptis uždarose patalpose. Radonas yra alfa spinduolis, todėl didžiąją dalį radono spinduliuotės nesunkiai sugeria žmogaus odos paviršius. Kadangi radonas yra dujos, jos į organizmo vidų patenka kvėpuojant, o skilimo produktais iš vidaus švitina žmogų. Pagrindinis radono ir jo skilimo produktų keliamas pavojus susijęs su tuo, kad jis gali sukelti kvėpavimo takų ir plaučių vėžį.
Radono kiekio matavimai gyvenamuosiuose pastatuose atliekami visame pasaulyje. Radioaktyvios dujos, sklindančios iš grunto, išsisklaido atmosferoje ir jų kiekis paprastai yra labai mažas. O uždarose erdvėse, pavyzdžiui, pastatų viduje, radonas gali kauptis ir pasiekti didelį tūrinį aktyvumą, tuo sukeldamas neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Suprasdama problemos svarbą, PSO skatina šalis įvertinti gyventojų gaunamą apšvitą nuo radono, teikia metodologinę pagalbą, renka ir kaupia atskirose šalyse turimus tyrimo duomenis bei teikia apibendrintas ataskaitas. Nacionalinių radono tyrimų programų tikslas – teikti rekomendacijas gyventojams kaip sumažinti gyventojų apšvitą ne tik vietose, kuriose identifikuojami didesni radono aktyvumai, bet ir nustatyti mažesnius leistinus radono lygius visiems gyventojams, įvesti reikalavimus statybinėms medžiagos.

 

Medicininė apšvita gaunama atliekant medicinines procedūras, kurių metu naudojama jonizuojančioji spinduliuotė. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai medicinoje naudojami gana plačiai. Galima išskirti tris pagrindines naudojimo sritis: rentgenodiagnostika ir intervencinė radiologija, branduolinė medicina, spindulinė terapija.
Medicininė apšvita yra svarbiausias dirbtinės apšvitos šaltinis (po gamtinės kilmės apšvitos šaltinių), turintis didžiausią įtaką bendrai gyventojų apšvitai. Sparčiai vystantis naujoms technologijoms vis daugiau tyrimų ir gydymo procedūrų atliekama panaudojant jonizuojančiąją spinduliuotę, todėl kai kuriose šalyse medicininė apšvita jau sudaro pusę visos žmogaus gaunamos apšvitos. Taikant medicinines rentgeno diagnostines procedūras (darant rentgeno nuotraukas), gyventojas įprastai gauna apšvitą, mažesnę nei 1 mSv (tokia apšvita paprastai gaunama taikant rentgeno diagnostinį pilvo ar dubens kaulų tyrimą). Taikant rentgenoskopiją, gaunama kur kas didesnė apšvita (vidutiniškai 3 mSv, bet gali būti iki 7 mSv), nes pačios procedūros trukmė yra žymiai ilgesnė. Didžiausia apšvita patiriama taikant kompiuterinės tomografijos tyrimą. Tiriant pilvo ir dubens sritį tokios procedūros metu patiriama apšvita gali siekti iki 10 mSv ir daugiau. Tačiau vienas iš pagrindinių radiacinės saugos principų yra pagrįstumas – taikant jonizuojančiąją spinduliuotę gaunama nauda turi būti didesnė už patiriamą žalą. Todėl tokios diagnostinės procedūros metu gyventojo gaunama apšvita yra pateisinama, nes procedūra duoda didesnę naudą nei žalą – procedūra leidžia diagnozuoti ligas, sužeidimus taip gelbstint žmogaus gyvybę ir sveikatą.

Darbuotojai, dirbdami su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, gauna papildomą apšvitą. Kadangi ši apšvita gaunama profesinės veiklos metu, ji vadinama profesine.

 

Pagal Radiacinės saugos centro informaciją

paruošė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Giedrė Žemaitienė

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.