1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

EMIGRANTAI NEGALI BŪTI APDRAUSTI PSD DVIEJOSE ŠALYSE

Spausdinti

Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa

 

EMIGRANTAI NEGALI BŪTI APDRAUSTI PSD DVIEJOSE ŠALYSE

 

Svetur gyventi ir dirbti išvykstantiems mūsų kraštiečiams reikėtų žinoti, jog privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas jiems reikia mokėti tik vienoje šalyje, paprastai ten, kur dirba ir moka mokesčius. Pasitaiko atvejų, kuomet nedeklaravę savo išvykimo oficialiai, žmonės moka dukart – ne tik toje šalyje, kur dirba ir moka mokesčius, bet ir Lietuvoje, kur jau kuris laikas nebegyvena ir nebedirba.

Taip pat svetur išvykę lietuvaičiai dažnai domisi, ar jie gali gauti nemokamai gydymo paslaugas ne tik toje šalyje, kur gyvena, bet ir Lietuvoje. Tad išvykstant reikėtų pasidomėti, ką daryti, kad nereikėtų kelis kartus mokėti PSD ir kokias gydymo paslaugas galima gauti svetur bei trumpam grįžus į Lietuvą.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad išvykstantieji gyventi ir dirbti svetur, pirmiausia turėtų oficialiai deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos, išskyrus mokytis išvykstančius studentus. Nedeklaravę išvykimo asmenys bus ir toliau laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais, o Lietuvoje mokesčių administratoriai gali išieškoti skolą už nesumokėtas PSD įmokas.

Išvykstantieji taip pat turėtų žinoti, kad žmogus PSD įmokas privalo mokėti tik vienoje Europos Sąjungos (ES) šalyje, Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyje ar Šveicarijoje, t. y. ten, kur dirba ir moka mokesčius nuo savo gaunamų pajamų. Vadinasi, jei žmogus dirba ir moka PSD Lietuvoje, jis neturėtų šio mokesčio mokėti kitoje šalyje, o jei dirba ir moka mokesčius kitoje šalyje, jis neturi mokėti šių įmokų Lietuvoje.

VLK Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė ragina išvykstančiuosius būti apdairiais bei susitvarkyti reikiamus formalumus, kad netektų finansiškai nukentėti.

„Prieš išvykstant būtina pasidomėti, kaip PSD įmokos mokamos ne tik Lietuvoje, bet ir šalyje, į kurią išvykstama. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai dėl neapdairumo žmonės sumoka kelis kartus – ir Lietuvoje, ir ES šalyje, kur gyvena ir dirba. Taip yra todėl, kad nesumokėjus PSD įmokų, jei žmogus oficialiai neišsideklaruoja iš Lietuvos, mokesčių administratoriai formuoja skolas, taip pat gali taikyti baudas bei skaičiuoti delspinigius. Išvengti dvigubo mokėjimo keliose ES šalyse būtų galima tik tinkamai susitvarkius formalumus“, – teigia N. Jelenskienė.

Taigi nesusipratimų galima išvengti, tačiau išvykstant į užsienį nuolat gyventi reikia oficialiai deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos. Tokiu atveju žmogus visas gydymo paslaugas gautų toje ES šalyje, kurioje moka PSD ir dirba.

Jei žmogus nenori nutraukti ryšių su Lietuva, svarbu žinoti ir tai, kad svetur gyventi ir dirbti išvykęs lietuvaitis nebus paliktas likimo valiai, jei panorės apsilankyti kitose ES šalyse ar trumpam, pavyzdžiui, atostogų, grįžti į Lietuvą. Tik jam svarbu turėti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) arba jai prilygstantį sertifikatą. Turint vieną iš šių dokumentų tiek Lietuvoje, tiek kitoje ES šalyje, prireikus būtinosios pagalbos, pavyzdžiui, susilaužius koją, ši bus suteikta nemokamai.

Emigrantai turėtų žinoti ir tai, kad jie turi teisę vykti gydytis į kitas šalis pagal ES direktyvą, kuri leidžia laisviau vykti gydytis svetur. Taigi žmogus užsienio šalyje, į kurią vyksta, gali gauti planines, t. y. iš anksto planuojamas paslaugas, kurios nėra skubios, pavyzdžiui, oftalmologo konsultaciją. Na, o grįžęs namo – į šalį, kur gyvena, jis gali gauti kompensaciją iš vietinių ligonių kasų.

Tik šiuo atveju reikėtų įsidėmėti, kad už gydymo paslaugas, gautas užsienio šalyje, pavyzdžiui, Lietuvoje, jiems bus kompensuojama tik tiek, kiek analogiška gydymo paslauga kainuoja toje šalyje, kur jis gyvena, o likusią gydymo kainos dalį jis turės dengti savo lėšomis. Pavyzdžiui, jei žmogus mokesčius moka Ispanijoje, o gydytis atvyko į Lietuvą, kur jo pasirinktos paslaugos kaina siekia 100 eurų, kai tuo tarpu Ispanijoje – 150 eurų, jam bus kompensuotos tik faktinės išlaidos – suma, kurią jis bus sumokėjęs Lietuvoje, t. y., 100 eurų.

Taigi prieš išvykstant gydytis svetur derėtų pasidomėti, kokie reikalavimai taikomi tose šalyse, į kurias norima vykti, bei kokių dokumentų reikia, kad paslaugos būtų suteiktos.

Rūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.