1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

UŽMARŠUOLIAMS GALI TEKTI UŽ GYDYMĄ SUSIMOKĖTI IŠ SAVO KIŠENĖS

Spausdinti

Siekiant išvengti didelių išlaidų ligos atveju, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina visus sugrįžusius iš užsienio kuo greičiau deklaruoti gyvenamąją vietą ir atnaujinti sveikatos draudimą, o išvykstančius svetur – deklaruoti savo išvykimą taip išvengiant nemalonumų ateityje. Nepaisant šių priminimų, vis dar pasitaiko žmonių, kuriems lyg turistams savo gimtinėje Lietuvoje tenka už gydymą susimokėti patiems.  

VLK direktoriaus pavaduotoja Žadvilė Abelienė primena, kad išvykus iš šalies ilgesniam laikui ir nedeklaravus išvykimo bei nemokant privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, sveikatos draudimas nutrūksta, o mokesčio administratorius („Sodra") pradeda skaičiuoti skolą. 

„Dažniausiai ilgalaikės skolos atsiranda dėl to, kad šalį paliekantys žmonės nedeklaruoja savo išvykimo, nors turėtų tai padaryti. Tokiais atvejais mokesčių administratorius toliau skaičiuoja PSD įmokas, nes neturi duomenų apie išvykimą, tad iš užsienio grįžusiam žmogui sveikatos draudimas negali būti atnaujintas tol, kol jis yra skolingas", – sako Ž. Abelienė. 

Anot jos, susikaupusi skola – ne vienintelė problema, su kuria susiduria nedeklaravusieji išvykimo. Tiems, kurie sugrįžo į Lietuvą ir susirgo ar susižalojo, už visas medicinos paslaugas gali tekti brangiai sumokėti, nes jiems nemokamai gali būti teikiama tik būtinoji medicinos pagalba. Na, o draustumas gali būti pratęstas tik tada, kai yra sumokama skola už visą praėjusį laikotarpį arba pateikiami dokumentai, įrodantys, kad visą tą laiką buvo legaliai dirbta užsienyje, ten mokėti mokesčiai.  

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, žmogus gali būti draustas sveikatos draudimu tik vienoje iš Europos Sąjungos (ES) šalių, t. y. toje, kurioje gyvena, dirba ir moka mokesčius. Tad jei žmogus deklaravo išvykimą iš Lietuvos pradėjęs dirbti kitoje ES šalyje, jis turi mokėti toje šalyje nustatytus mokesčius, tuomet jam nereikės mokėti PSD įmokų Lietuvoje. 

„Kartais žmonės nesusimąsto, kad išvykdami į užsienį dirbti nelegaliai, jie tampa labiausiai pažeidžiama visuomenės dalimi. Pirmiausia, Lietuvoje kaupiasi skolos, o vėliau, sugrįžus į Lietuvą, kol nesumokama susikaupusi skola, nemokamų gydymo paslaugų jie negali gauti. Pavyzdžiui, neapdraustam PSD žmogui Lietuvoje reiktų sumokėti gydymo įstaigai už suteiktas paslaugas tokią pat sumą, kurią sumokėtų teritorinės ligonių kasos, jei žmogus būtų draustas. Gydymo paslaugos itin brangios, pavyzdžiui, apendicito operacija kainuotų apie 700 eurų, kojos lūžio gydymas – nuo 300 iki 1300 eurų, o sudėtingesnių ligų gydymas gali siekti ir dešimtis tūkstančių eurų", – sako Ž. Abelienė. 

Tuo tarpu grįžus į Lietuvą, pirmiausia reikia deklaruoti savo atvykimą ir pastovią gyvenamąją vietą. Tai padaryti galima prisijungus prie elektroninių valdžios vartų adresu www.epaslaugos.lt arba nuvykus į artimiausią seniūniją. Po to reikia pasirūpinti draustumu, nes nuo deklaravimo momento atsiranda pareiga mokėti PSD įmoką. Dirbančiajam, jokių neaiškumų nekyla, visos privalomos įmokos sumokamos kartu su darbo užmokesčiu. Na, o jei grįžęs iš užsienio žmogus kurį laiką nedirba, jis turi PSD įmokas mokėti savarankiškai arba gali būti draustas valstybės lėšomis, jei yra pensininkas, moksleivis, dieninių studijų studentas, vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų ir kt.  

Norint sužinoti, ar esate draustas PSD, reikia atsiversti VLK interneto svetainės www.vlk.lt skyrelį „Ar esate draustas?". 

VLK duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 238 tūkst. PSD neapdraustųjų, o didžiausią jų dalį sudaro jauni žmonės iki 30 metų. Kasmet iš Lietuvos į užsienį dirbti ir gyventi išvyksta kelios dešimtys tūkstančių žmonių, nemažas jų skaičius grįžta. Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. į Lietuvą grįžo beveik 18,4 tūkst. lietuvaičių, gyvenusių užsienyje.

Rūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai "> Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai  arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu

8 700 88888.

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.