1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

DAŽNIAUSIAI ŽARNYNO INFEKCIJŲ PROTRŪKIAI PERNAI KILO ŠEIMOSE

Spausdinti

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2016 m. Lietuvoje buvo užregistruota 550 žarnyno infekcinių ligų protrūkių. Tai 12,7 proc. daugiau nei 2015 m. (488 atv.).

Protrūkių metu ūmiomis žarnyno infekcinėmis ligomis sirgo 1459 žmonės, iš jų – 1005 (69,0 proc.) buvo gydomi ligoninėse. Iš viso praėjusiais metais buvo užregistruoti 22 224 susirgimai ūmiomis žarnyno infekcijomis. Pastaruosius dešimt metų Lietuvoje kasmet užregistruojama nuo 18 iki 22 tūkst. susirgimų ūmiomis žarnyno infekcijomis.
 
Apie 40 proc. 2016 m. tirtų protrūkių priežastimi buvo žarnyno infekcijas sukeliantys virusai – norovirusai ir rotavirusai, lengvai plintantys nuo žmogaus žmogui sąlyčio būdu per rankas, užkrėstus aplinkos daiktus, paviršius. Beveik 50 proc. protrūkių etiologija (ligos sukėlėjas) neišaiškinta ir tik 7 proc. (39 protrūkiai) protrūkių buvo sukelti Salmonella sukėlėjų.
 
Kaip ir kasmet didžiausia dalis (487 atv. – 88,5 proc.) protrūkių kilo šeimose. Šalies vaikų lopšeliuose darželiuose buvo užregistruoti 29 protrūkiai, mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose – 14 atvejų, 13 protrūkių – susiję su maisto tvarkymo įmonių veikla.


ULAC primena, kad šeiminiais protrūkiais yra vadinami protrūkių atvejai, kuriuose ta pačia užkrečiamąja liga per tam tikrą laiką suserga du ar daugiau vienos šeimos narių.
 
Vaikų ugdymo įstaigose ir šeimose virusinės infekcijos dažniausiai plito nuo žmogaus žmogui dėl rankų higienos stokos, nepakankamo patalpų aplinkos paviršių valymo, dezinfekcijos.
 
Salmoneliozės protrūkių, siejamų su maisto tvarkymo subjektų veikla, dažniausia priežastimi buvo vištų kiaušiniai, vištiena ir jų produktai. Papildomi rizikos veiksniai buvo nepakankamas maisto apdorojimas karščiu, netinkamas laikymas arba kryžminis užteršimas gamybos vietoje.
 
ULAC medikai atkreipia dėmesį, kad žarnyno infekcijų virusai dažniausiai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t.y. virusas išsiskiria su išmatomis ir patenka per burną su užterštu maistu, vandeniu ir sąlyčio būdu per užterštus aplinkos daiktus ir rankas. „Specifinių profilaktikos priemonių virusinėms žarnyno infekcijoms valdyti nėra. Svarbiausia – rankų higiena! Ligas sukeliantys mikroorganizmai žūsta kaitinami, o nuo rankų bei paviršių yra pašalinami vandeniu ir muilu“, - aiškino ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.
 
ŽARNYNO INFEKCIJŲ PROFILAKTIKA:

  • kuo dažniau plauti rankas:
    • prieš ir po valgio, prieš tvarkant maistą;
    • pasinaudojus tualetu, pakeitus sauskelnes;
    • po nosies pūtimo, kosėjimo, čiaudėjimo;
    • po sąlyčio su gyvūnais/gyvūnų ekskrementais;
    • po sąlyčio su užterštais aplinkos daiktais ir paviršiais, pvz., šiukšlių dėže, valymo šluostėmis ir kt.;
    • prieš užsimaunant ir nusimovus apsaugines pirštines;
    • po to, kai vaikai sugrįžta iš lauko;
    • ryte atvykus į vaikų ugdymo įstaigą, prieš išvykstant namo;
  • tinkamai valyti patalpas. Aplinkai valyti ir dezinfekuoti naudojamos šiluminės (karštas vanduo) ir cheminės priemonės (buitinės valymo arba dezinfekuojančios valymo priemonės). Valyti ir dezinfekuoti galima šiais būdais: virinant, skalbiant, plaunant, šluostant. Valgymo indams, patalpoms valyti / dezinfekuoti galima naudoti buitines priemones, pvz., šiltus muilo, geriamosios arba kalcinuotos sodos (20 g 1 litrui vandens) tirpalus arba dezinfekuojančias specialias indų, patalpų valymo arba dezinfekuojančias valymo priemones.
  • saugiai tvarkyti maistą;
  • vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju;
  • susirgus pasilikti  keletą dienų namuose.

 
Patarimus gyventojams skaitykite čia.

Lankstuką apie per maistą ir vandenį plintančias infekcijas rasite čia.

Daugiau informacijos apie žarnyno infekcijų prevenciją rasite čia.

Daugiau informacijos:
Gintarė Bazevičiūtė
Mob.+370 672 94281
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.