1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

GAMTA. VASARA IR JOJE SLYPINTYS SKAUDŽIAI GELIANTYS VABZDŽIAI

Atnaujinta Pirmadienis, 10 Birželis 2013 13:23

Spausdinti
Normal 0 19 false false false MicrosoftInternetExplorer4

Kol gamta vilioja savo teikiamais malonumais, tol joje slypi ir pavojų, kuriuos gali sukelti skaudžiai geliantys vabzdžiai.

Bitės. Bitės minta gėlių nektaru ir žiedadulkėmis, tačiau jos labai skaudžiai gelia, jeigu joms kas nors nepatinka. Įgėlusi bitė palieka mūsų kūne įstrigusį geluonį, o pati atsisveikina su šiuo pasauliu. Bičių įkandimą visada lydi skausmas, patinimas ar įvairios alerginės reakcijos. Svarbu žinoti, kad bitės nuodų patekimo į organizmą galima beveik išvengti – tereikia išimti geluonį. Jei bandysite geluonį ištraukti, suspausite prie jo esantį nuodų maišelį ir gausite dar didesnę nuodų dozę, todėl geluonį peiliuku ar kokiu kitu daiktu verčiau atsargiai nubraukite palei odą – jis nukris kartu su nepažeistu nuodų maišeliu. Ištraukus geluonį, įkandimo vietą būtina dezinfekuoti. Tam puikiai tiks svogūnas ar česnako sultys. Jei įgėlus vabzdžiui jaučiatės normaliai ir į gydytoją nesikreipiate, pavartokite antihistamininių preparatų (pvz., suprastino, tavegilio). Sugeltos vietos jokiu būdu nekasykite, antraip įnešta infekcija sukels labai rimtas komplikacijas. Ant sugeltos vietos uždėkite šaltą kompresą.

Širšės, vapsvos, kamanės. Širšės ir kamanės gyvena medžiuose, gyvatvorėse, po pastatų atbrailomis. Širšės dar mėgsta įsikurti apleistuose graužikų urvuose, lizduose, valtyse, šiukšlių konteineriuose. Vapsvos mažiau agresyvios už savo giminaites širšes ir kamanes. Jos mėgsta įsikurti po pastatų atbrailomis, po mansardų sijomis, mašinų sąvartynuose. Širšes, kamanes ir vapsvas sieja vienas bendras bruožas - be reikalo jos neatakuoja. Jei maišysimės jų kelyje į namus, mėtysime įvairius daiktus į jų lizdus, makaluosime šakomis prie jų namų - prisišauksime nelaimę. Skirtingai negu bitės, širšės, kamanės ir vapsvos gali gelti pakartotinai, nes jos geluonies nepalieka.
Visų minėtų geliančių vabzdžių pyktis pavojingas dar ir tuo, kad geldamos jos išskiria tam tikrus aliarminius feromonus, kurie sukelia dar didesnį į talką skubančių bendražygių agresyvumą. Taigi jei įgėlė širšė, bitė ar kamanė - dumkite kuo toliau nuo nelaimingo atsitikimo vietos, kol įpykę vabzdžiai neatskrido atkeršyti už savo draugės žūtį.

Alerginė reakcija. Sode, pievoje, paupyje, miške pilna įvairių vabzdžių, ir jų įkandimai ar įgėlimai vieniems bus tik trumpas nemalonus prisiminimas, o kitiems gali būti itin pavojingas. Nors dažniausiai skundžiamasi uodų įkandimais, tačiau ir jis gali sukelti alerginių reakcijų. Reakcija į įgėlimą gali būti dvejopa: normali ir alerginė. Jeigu įkandimo vieta paraudo, šiek tiek niežti, ji patinusi, tai normali reakcija. Patinimas gali būti įvairaus dydžio, jis dažniausiai praeina per vieną ar tris paras. Jeigu įkando keli vabzdžiai, gali atsirasti ir tokių simptomų kaip pykinimas, galvos svaigimas, kartais pakyla temperatūra, bet šie požymiai būdingesni vaikams. Jeigu žmogus alergiškas vabzdžių nuodams, pasireiškia stipresnė reakcija. Stiprus, plintantis tinimas, niežėjimas, dusulys, balso prikimimas, sausas kosulys, smaugimo jausmas, vėmimas gali būti labai pavojingi, žmogus gali netekti sąmonės, tad pajutus, kad reakcija nėra normali, reikia skubiai kreiptis į artimiausią medicinos įstaigą. Nors alerginė reakcija kartais prasideda tik keliais nežymiais simptomais, jie gali greitai stiprėti. Jeigu asmuo itin alergiškas, po įkandimo jį krečia šaltis, sunku ryti, pykina, sutrinka širdies ritmas, o jo sveikatos būklė per 15-20 minučių gali smarkiai pablogėti, jam gali prasidėti traukuliai, paralyžius, netenkama sąmonės. Alerginę reakciją dažniausiai sukelia bičių, vapsvų įgėlimai, ji dažniau pasireiškia vaikams, ir kuo jie mažesni, tuo labiau reaguoja į vabzdžių nuodus. Alergija vabzdžių nuodams dažniau pasireiškia ir asmenims, kurie sirgo alergine sloga, bronchine astma, turėjo alergiją maistui ar sirgo atopiniu dermatitu.

Pirmoji pagalba. Alerginę reakciją galima prognozuoti. Jeigu ankstesni vabzdžių įkandimai ar įgėlimai ilgai nepranykdavo, būdavo didelis patinimas, niežėdavo, tokiu atveju galima tikėtis alergijos požymių. Pirmi keli įkandimai dažnai nesukelia jokios reakcijos, tačiau ilgai išsilaikęs tinimas, perštėjimas gali būti signalas, jog reikia pasisaugoti. Tokiam žmogui būtina naudoti priemones nuo vabzdžių.
Kokia pirmoji pagalba turi būti teikiama žmogui, priklauso nuo reakcijos ir simptomų. Jeigu pasireiškia tik paraudimas, niežėjimas, pakanka nereceptinių vaistų, mažinančių skausmą, patinimą. Šaltis veikia teigiamai, tad galima įgėlimo vietoje pridėti leduką ar šaltą kompresą. Jeigu pasireiškia alergija, kreipiamasi į medicinos darbuotojus, jie parenka tinkamą gydymą: duoda priešalerginių vaistų, suleidžia adrenalino į raumenis.

Žmogus, kuriam įgėlimai itin pavojingi, turėtų nešiotis vienkartinį švirkštą, pripildytą adrenalino: įgėlus vabzdžiui ir prasidėjus alerginiams simptomams, asmuo susileidžia vaistų ir taip laimi laiko, kad galėtų pasiekti gydymo įstaigą.
Vabzdžių įgėlimai pavojingi ne tik alergiškiems žmonėms, bet ir vaikams. Taip pat reakcijos laipsnį lemia ir vieta, kur vabzdys įgėlė. Pavojingiausi įkandimai veido srityje. Bitei, vapsvai įgėlus prie akių, lūpų ar į kaklą, patinimas greitai plinta ir ypač pavojingas vaikams, nes nuodai gali sukelti įvairią reakciją, kartais užtinsta kvėpavimo takai, o tai kelia grėsmę gyvybei. Jeigu vaikui veido srityje įgėlė bitė, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą, galbūt nebus jokios reakcijos, tačiau geriau, jeigu specialistai stebės paciento būklę, tai padeda išvengti komplikacijų. Labai pavojingas ir įgėlimas burnoje, juk būna atvejų, kai valgant obuolį ar kitą vaisių nepastebima vabzdžio, o įgėlimas kelia pavojų gyvybei.
Uodai. Pasaulyje žinoma apie 3 000 rūšių uodų, Lietuvoje gyvena apie 300. Tiek uodo patelės, tiek patinai minta gėlių nektaru, tačiau patelės, po apvaisinimo likusios našlėmis, tampa kraugeriškomis vampyrėmis. Jos puola siurbti kraują, kad galėtų duoti gyvybę palikuonims. Uodas per savo gyvenimą gali nuskristi iki 500 km, gali mus pamatyti už 6 m, o juos labiausiai vilioja šiluma, drėgmė, šampūnai, kvepalai, kūno kremai ir anglies dvideginis. Jų pajėgumas didžiausias tekant ir leidžiantis saulei, jiems itin patinka šiltas ir drėgnas oras. Siurbdami mūsų kraują, uodai tuo pačiu metu suleidžia ir kraują skystinančių medžiagų. Įkyrus niežėjimas ir patinimas, įkandus uodui, yra mūsų imuninės sistemos reakcija į svetimą baltymą, esantį uodo seilėse.
 Entomologai sako, kad kūno dydis ir elgsena gali daryti įtaką išalkusių uodų gausumui. Kuo didesnis žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad uodai pasirinks jį savo pusryčiams ar vakarienei. Kadangi judėjimas taip pat veikia vabzdžius kaip atraktantas, nenuoramos gali tikėtis, kad būtent juos uodai įtrauks į savo meniu. Uodai renkasi auką ir pagal aprangą - dryžuoti ir gėlėti apdarai mažiausiai traukia vabzdžius, tuo tarpu tamsiai žalios spalvos tankus audinys pritrauks gausybę uodų. Taigi geriausia rengtis lengvais šviesiais medvilniniais rūbais, kurie netraukia kraugerių. Blondinai ir žilstelėję žmonės rečiau būna uodų apsuptyje, mat kraujasiurbiams labiau patinka tamsiaodžiai brunetai.

Gyvatės. Vienintelės Lietuvoje gyvenančios nuodingos gyvatės – paprastosios angies įkandimas labai skausmingas, sukelia stiprų uždegimą. Pirmomis valandomis daugeliui žmonių kyla baimė, galvos svaigimas, apima silpnumas, pradedama vemti, viduriuoti, padažnėja širdies ritmas, gali kristi kraujospūdis.
Dažniausiai gyvatė gelia į galūnes, todėl jos ima tinti. Įkandus angiai, reikėtų kreiptis į medikus.

Organizmo reakcija gyvačių įkandimą. Įgėlus gyvatei, pirmiausia reikia nusimauti žiedus, nusiimti apyrankes. Įgeltą galūnę reikia įtvirtinti, šiek tiek pakelti, o įkandimo vietą švariai apdengti, apdėti ledu. Jokiu būdu negalima įgeltos galūnės užveržti.

Ko negalima daryti įkandus gyvatei?

Ø      Negaudykite gyvatės – daugiau aukų nereikia.

Ø      Neriškite timpos ant įkąstos galūnės – taip tik sutrikdysite kraujotaką ir taip jau pažeistoje galūnėje.

Ø      Nečiulpkite nuodų iš žaizdos – metodas veiksmingas, tačiau per burnos gleivinėje esančius pažeidimus nuodas gali patekti pagalbą teikiančiajam asmeniui.

Ø      Neduokite nukentėjusiajam alkoholio – tuo tik pabloginsite jo būklę.

Ką būtina padaryti, įkandus gyvatei?

Ø      Nuraminti nukentėjusįjį.

Ø      Paguldyti nukentėjusįjį ant žemės, liepkite jam nejudėti.

Ø      Įmobilizuokite (sutvirtinkite, kad nejudėtų) įkąstą galūnę.

Ø      Skubiai vežkite gulintį nukentėjusįjį į ligoninę.

Kaip reikėtų apsisaugoti nuo vabzdžių ar gyvačių įkandimų?

Gamtoje, ypač kur daug vabzdžių, nepatartina gerti saldžių gėrimų, valgyti vaisių, ledų. Jie privilioja vabzdžius. Labai daug vapsvų būna po vaismedžiais ant žemės nukritusiuose vaisiuose, todėl juos reikėtų rinkti atsargiai. Reikėtų vengti gausiai žydinčių gėlynų, medžių ir krūmų, neiti prie avilių, vapsvų, širšių lizdų. Angis gyvena drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, aukštapelkėse, pamiškėse, mėgsta šiltas ir saulėtas vietas.

Miške uogaujant, reikėtų būti atidesniems – neužlipti ant gyvatės, nekišti rankos po šaknimis, kelmais, pamačius gyvatę – negaudyti jos. Gyvatė gelia tik gindamasi. Jei leisime jai ramiai pasišalinti, ji pati nepuls. Karštomis dienomis gyvatės gali atšliaužti į daržus, prie šulinių, namo, tvarto pamatų.

 

Parengė: Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Aida Butkienė

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.