1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LIGONIŲ KASOS RAGINA KUO ANKSČIAU PATIKRINTI VAIKŲ SVEIKATĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina tėvus per vasarą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymėjimais. Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose.

     

    Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nemokamos paslaugos teikiamos įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

     

    Kasmetiniai stebėjimai parodo, kad dažnai apsilankymas pas gydytojus atidėliojamas iki rudens, o tuomet tėvams ir vaikams tenka gaišti laiką laukiant ilgose eilėse.

     

    „Vaikų kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nėra tiesiog formalumas, o gana išsamus vaiko sveikatos būklės įvertinimas, galintis užkirsti ir rimtesnių ligų atsiradimą. Gydytojo rekomendacijos taip yra labai svarbi informacija ugdymo įstaigai apie vaiko sveikatą. Todėl raginame tėvus būti atsakingais ir iš anksto užsirašyti pas šeimos gydytoją ir odontologą, kad vėliau nereikėtų piktintis jų užimtumu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

     

    Šeimos gydytojas patikrina vaiko regėjimą, klausą, pamatuoja kraujo spaudimą, pasveria, išmatuoja ūgį, įvertina emocinę bei socialinę raidą, taip pat kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti vaiką išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Be to į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos.

     

    Be šeimos gydytojo patikros, vaikas privalo apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris patikrina vaikų dantų ir žandikaulio būklę, o jeigu būtina – paskiria ir gydymą. Esant poreikiui, vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai krūminiai dantys gali būti padengti specialia apsauga nuo dantų ėduonies – silantais. Ši paslauga taip pat yra nemokama ir kompensuojama iš PSDF lėšų.

     

    „Svarbiausia, ką tėvai turi žinoti – iš anksto užsiregistruoti pas specialistus ir laiku pas juos atvykti. Taip pat vaikus iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, antraip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo", – sako O. Burokienė.

     

    VLK primena, kad nuo praėjusių metų vaiko sveikatos duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu, o visa informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą.  

    Sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

    VLK inf.

  • AŠARĖNOS TVENKINIO PELĖDNAGIUOSE MAUDYKLOS VANDENS KOKYBĖ GERA

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad liepos 1 d. Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis. Poilsiautojai prie vandens taip pat turėtų laikytis asmens higienos reikalavimų ir elgesio kultūros. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklapyje www.kedainiubiuras.lt ir facebook paskyroje.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • PAGALBA METANTIEMS RŪKYTI

    Mesti-rukyti A3 1

  • KVIEČIAME DALYVAUTI

    KRAUJO NUOTRAUKA

    Nacionalinis kraujo centras minėdami Pasaulinę kraujo donorų dieną vykdo „Neatlygintinos kraujo donorystės turą per Lietuvą 2019“, o liepos 3-iąją aplankė ir Kėdainių miestą. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dėkoja Nacionaliniam kraujo centrui už padėką bei džiaugiasi abipusiu bendradarbiavimu.

    Daugiau informacijos apie kraujo donorystes Lietuvoje bei Kėdainiuose galite rasti https://www.facebook.com/kraujodonoryste/ arba http://v2.kraujodonoryste.lt/

     

  • LIETUVOJE SUKURTA PROGRAMĖLĖ, KURI PADĖS SUVALDYTI NERIMĄ

    Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė pasiūlė  tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę.

     

    Penktadienį pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

     

    Nustatyta, jog nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo bei nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

     

    „Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

     

    Ieva pastebi, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau ypač Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo bei požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo  suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus/-es ir psichoterapeutus/-es.

     

    „Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, - pasakoja Ieva.

     

    Programėlę jau nuo penktadienio galima atsisiųsti „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

     

    VšĮ “Nerimo klinika” - tai jauna organizacija, kurią sudaro įvairių sričių psichikos sveikatos specialistai. Organizacija užsiima šviečiamąja veikla, kurios tikslas – padrąsinti visuomenę kalbėti apie patiriamą nerimą, išmokyti atpažinti ir įsivardinti galimus nerimo simptomus bei pasiūlyti efektyvias tvarkymosi su nerimu strategijas.

     

    Daugiau informacijos: info@nerimoklinika.lt

LIGONIŲ KASOS: KAIP UŽSIENYJE GYVENANTYS LIETUVIAI GALI GYDYTIS LIETUVOJE?

Spausdinti

Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa

Pastebėta, kad vis daugiau išvykusių iš Lietuvos žmonių, gyvenančių ir dirbančių užsienyje, nori gydytis arba reabilituotis Lietuvoje. Neretai jie ligonių kasų specialistų teiraujasi, kokius dokumentus jiems atsivežti, kur jiems kreiptis dėl vienokios ar kitokios būtinos gydymo paslaugos, kai į Lietuvą atvyksta tik trumpam. Specialistai primena, kad dalis užsienio lietuvių gali be papildomų mokėjimų gauti ne tik būtinąją pagalbą Lietuvoje, tačiau taip pat gali gauti ir planinę operaciją. Gydytis gimtinėje – užsienyje mokantys mokesčius lietuviai – gali keliais atvejais.

Jei atvykstate iš ES dėl planinės pagalbos

Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvą žmogus turi teisę gauti planines, t. y. iš anksto planuojamas, gydymo paslaugas bet kurioje ES šalyje ir susimokėti pats. Na, o grįžęs namo – į šalį, kur gyvena, jis gali kreiptis kompensacijos. Prieš išvykstant gydytis į Lietuvą, kviečiame pasidomėti, kokie reikalavimai taikomi Lietuvoje bei kokių dokumentų reikia, kad paslaugos būtų suteiktos, taip pat reikia būtinai sužinoti, kokia tvarka žmogui bus kompensuojamos gydymo išlaidos toje šalyje, kur jis yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Pavyzdžiui, jei žmogus mokesčius moka Ispanijoje, o gydytis atvyksta į Lietuvą, kur jo pasirinktos paslaugos kaina siekia 100 eurų, kai tuo tarpu Ispanijoje – 150 eurų, jam bus kompensuotos tik faktinės paslaugos išlaidos – suma, kurią jis sumokėjo Lietuvoje, t. y., 100 eurų. Sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas Lietuvoje galima rasti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainės skyrelyje „Sveikatos paslaugų kainos. Be to, ES teisės aktai taip pat nustato, kad bet kurios ES šalies apdraustasis, dėl tam tikrų priežasčių negalintis gauti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų šalyje, kurioje yra apdraustas PSD arba gyvena, gavęs valstybinio sveikatos draudimo įstaigos leidimą, t. y. E 112/S2 formos pažymą, gali vykti į kitą ES šalį ir gauti reikiamas medicinos paslaugas. Pateikę sveikatos priežiūros įstaigai, sudariusiai sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), šiuos dokumentus, būsite priimti tomis pačiomis sąlygomis bei tvarka, kaip ir Lietuvos apdraustieji, tik gydymo išlaidas, ligonių kasoms tarpininkaujant, apmokės asmenį apdraudusi sveikatos draudimo įstaiga užsienyje.

Atvažiuokite su Europos sveikatos draudimo kortele

Jei žmogus gyvena ir legaliai dirba ES šalyje bei planuoja tik trumpam pasisvečiuoti Lietuvoje, išvykdamas iš šalies neturi pamiršti pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK) arba jai prilygstančio sertifikato, kuriuos išduoda tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos. Turint vieną iš šių dokumentų tiek Lietuvoje, tiek kitoje ES šalyje, prireikus būtinosios pagalbos, pavyzdžiui, susilaužius koją, ši bus suteikta nemokamai.

Svarbu žinoti, kad ESDK garantuoja tik būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidų apmokėjimą ūmiai susirgus, susižeidus ar paūmėjus lėtinei ligai. Pagalbą teikiantis gydytojas turi atsižvelgti į paciento numatomą lankymosi šalyje trukmę, nes, vadovaujantis ES teisės aktais, ligoniui turi būti suteikta tokio masto pagalba, kad jam nereikėtų dėl medicininių priežasčių anksčiau laiko grįžti į šalį, kurioje jis yra apdraustas PSD.

Būtinoji medicinos pagalba teikiama tik tose gydymo įstaigose, kurios yra sudarę sutartis dėl paslaugų teikimo su TLK. Tad atvykus dėl būtinosios pagalbos pravartu pasiklausti, ar gydymo įstaiga užtikrina būtinąją pagalbą ESDK turėtojams.

Jei pacientas neturi ESDK, suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidas reikės apmokėti pačiam. Grįžus į šalį, kurioje žmogus apdraustas PSD, jis galės kreiptis į tos šalies, kurioje dirba, valstybinio sveikatos draudimo įstaigą dėl patirtų išlaidų kompensavimo.

Tiesa, jei paciento, patekusio į ligoninę būklė sunki, ligoninės administracijos atstovas gali kreiptis į šalies, kurioje žmogus dirba, valstybinio sveikatos draudimo įstaigą, kad ji atsiųstų patvirtinimą, kad pacientas yra apdraustas PSD. Jei žmogus yra apdraustas – ši įstaiga atsiųs sertifikatą, laikinai pakeičiantį ESDK. Sertifikatai el. paštu, prašant apdraustajam, nesiunčiami, nes tai – dokumentas su asmens duomenimis.

Jei atvykstate ne iš ES

Lietuvos piliečiai, gyvenantys ne ES valstybėse ir ten deklaravę savo gyvenamąją vietą, pavyzdžiui, JAV, Kanadoje, Rusijoje, Izraelyje ir kt., ir ten dirbantys, anksčiau minėtu būdu kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų gauti negali. Jiems už gydymo paslaugas reikia mokėti patiems. Jie prieš atvykdami į Lietuvą turi savanoriškai apsidrausti sveikatos draudimu privačiose draudimo kompanijose buvimo Lietuvoje laikotarpiui. Tuomet jie galės kreiptis į privačią draudimo kompaniją dėl kompensacijos už gautas sveikatos priežiūros paslaugas, jei jos buvo numatytos sveikatos draudimo sutarties sąlygose.

Draudžiami tik vienoje šalyje

Svetur gyventi ir dirbti išvykstantiems mūsų kraštiečiams reikėtų žinoti, PSD įmokas jiems reikia mokėti tik vienoje šalyje, paprastai ten, kur dirba ir moka mokesčius ir ten, kaip tos šalies piliečiai, jie turėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Vadinasi, jei žmogus dirba ir moka PSD įmokas, pavyzdžiui, Vokietijoje, jis neturėtų šių įmokų mokėti Lietuvoje. Tas galioja Lietuvos piliečiams, legaliai dirbantiems ir mokantys mokesčius bet kurioje ES šalyje ar Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje. Vis dar pasitaiko atvejų, kai nedeklaravę savo išvykimo, žmonės PSD moka dukart – ne tik toje šalyje, kur dirba ir moka mokesčius, bet ir Lietuvoje, kur jau kuris laikas nebegyvena ir nebedirba. Tad, kad to nenutiktų išvykstantieji gyventi ir dirbti svetur, pirmiausia turėtų deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos (išskyrus mokytis išvykstančius studentus). Nes nedeklaravę išvykimo asmenys laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais, o Lietuvoje PSD mokesčio administratorė „Sodra“ gali išieškoti skolą už nesumokėtas PSD įmokas. Deklaravus išvykimą, PSD įmokų Lietuvoje mokėti nebereikia, tačiau būtina iš anksto pasidomėti gyvenamosios valstybės nustatytu sveikatos draudimu ir pasirūpinti tapti tos šalies apdraustuoju, kad prireikus galima būtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas gyvenamojoje šalyje.

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.