1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LIGONIŲ KASOS RAGINA KUO ANKSČIAU PATIKRINTI VAIKŲ SVEIKATĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina tėvus per vasarą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymėjimais. Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose.

     

    Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nemokamos paslaugos teikiamos įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

     

    Kasmetiniai stebėjimai parodo, kad dažnai apsilankymas pas gydytojus atidėliojamas iki rudens, o tuomet tėvams ir vaikams tenka gaišti laiką laukiant ilgose eilėse.

     

    „Vaikų kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nėra tiesiog formalumas, o gana išsamus vaiko sveikatos būklės įvertinimas, galintis užkirsti ir rimtesnių ligų atsiradimą. Gydytojo rekomendacijos taip yra labai svarbi informacija ugdymo įstaigai apie vaiko sveikatą. Todėl raginame tėvus būti atsakingais ir iš anksto užsirašyti pas šeimos gydytoją ir odontologą, kad vėliau nereikėtų piktintis jų užimtumu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

     

    Šeimos gydytojas patikrina vaiko regėjimą, klausą, pamatuoja kraujo spaudimą, pasveria, išmatuoja ūgį, įvertina emocinę bei socialinę raidą, taip pat kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti vaiką išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Be to į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos.

     

    Be šeimos gydytojo patikros, vaikas privalo apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris patikrina vaikų dantų ir žandikaulio būklę, o jeigu būtina – paskiria ir gydymą. Esant poreikiui, vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai krūminiai dantys gali būti padengti specialia apsauga nuo dantų ėduonies – silantais. Ši paslauga taip pat yra nemokama ir kompensuojama iš PSDF lėšų.

     

    „Svarbiausia, ką tėvai turi žinoti – iš anksto užsiregistruoti pas specialistus ir laiku pas juos atvykti. Taip pat vaikus iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, antraip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo", – sako O. Burokienė.

     

    VLK primena, kad nuo praėjusių metų vaiko sveikatos duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu, o visa informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą.  

    Sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

    VLK inf.

  • AŠARĖNOS TVENKINIO PELĖDNAGIUOSE MAUDYKLOS VANDENS KOKYBĖ GERA

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad liepos 1 d. Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis. Poilsiautojai prie vandens taip pat turėtų laikytis asmens higienos reikalavimų ir elgesio kultūros. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklapyje www.kedainiubiuras.lt ir facebook paskyroje.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • PAGALBA METANTIEMS RŪKYTI

    Mesti-rukyti A3 1

  • KVIEČIAME DALYVAUTI

    KRAUJO NUOTRAUKA

    Nacionalinis kraujo centras minėdami Pasaulinę kraujo donorų dieną vykdo „Neatlygintinos kraujo donorystės turą per Lietuvą 2019“, o liepos 3-iąją aplankė ir Kėdainių miestą. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dėkoja Nacionaliniam kraujo centrui už padėką bei džiaugiasi abipusiu bendradarbiavimu.

    Daugiau informacijos apie kraujo donorystes Lietuvoje bei Kėdainiuose galite rasti https://www.facebook.com/kraujodonoryste/ arba http://v2.kraujodonoryste.lt/

     

  • LIETUVOJE SUKURTA PROGRAMĖLĖ, KURI PADĖS SUVALDYTI NERIMĄ

    Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė pasiūlė  tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę.

     

    Penktadienį pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

     

    Nustatyta, jog nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo bei nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

     

    „Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

     

    Ieva pastebi, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau ypač Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo bei požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo  suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus/-es ir psichoterapeutus/-es.

     

    „Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, - pasakoja Ieva.

     

    Programėlę jau nuo penktadienio galima atsisiųsti „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

     

    VšĮ “Nerimo klinika” - tai jauna organizacija, kurią sudaro įvairių sričių psichikos sveikatos specialistai. Organizacija užsiima šviečiamąja veikla, kurios tikslas – padrąsinti visuomenę kalbėti apie patiriamą nerimą, išmokyti atpažinti ir įsivardinti galimus nerimo simptomus bei pasiūlyti efektyvias tvarkymosi su nerimu strategijas.

     

    Daugiau informacijos: info@nerimoklinika.lt

MAGNETINIS REZONANSAS

Spausdinti

Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa

 

Magnetinio rezonanso tomografija: mokėti ar ne?

 

Už magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimą privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems (PSD) Lietuvos gyventojams sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Tačiau gydymo įstaigose dažnai siūloma nusipirkti į USB atmintinę ar į kompaktinį diską įrašytus radiologinius vaizdus ar atsinešti nusipirktus vienkartinius drabužius. Kaip tokiu atveju elgtis?

 

Svarbu žinoti, kad gydymo įstaiga, sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), PSD apdraustiems gyventojams privalo MRT tyrimą atlikti nemokamai.

 

„Privačiose įstaigose, nors ir sudariusiose sutartį su ligonių kasa, neretai siūloma įvairių papildomų dalykų, kurių pacientui gali nė neprireikti. Pavyzdžiui, į USB atmintinę ar kompaktinį diską siūloma įrašyti radiologinius vaizdus, atlikti medicininės dokumentacijos nuorašo kopiją“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Asta Matuliauskienė.

 

Pasak specialistės, jei radiologiniai vaizdai būtini – tai gydytojas nurodo siuntime. Tuomet jokių papildomų priemokų iš paciento negali būti reikalaujama. „Netgi tuo atveju, jeigu dėl įvairių aplinkybių po kurio laiko siuntusiam MRT tyrimui gydytojui prireikia tyrimo vaizdų kopijos, pavyzdžiui, ligos dinamikai stebėti, jis gali kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje buvo atliktas tyrimas ir paprašyti tai pateikti. Gydymo įstaiga, gavusi tokį gydytojo prašymą, turi informaciją pateikti. Taigi gydytojas visais atvejais gaus paciento MRT tyrimo aprašymą, o esant poreikiui – ir vaizdų kopiją“,– teigia A. Matuliauskienė.

 

Pasak jos, tik tuo atveju, jei pacientas dėl įvairiausių priežasčių pats pageidauja turėti jam atlikto radiologinio tyrimo vaizdo kopiją – už ją turi sumokėti savo lėšomis.

 

Taip pat kartais pacientams gydymo įstaigoje pasiūloma nusipirkti vienkartinius drabužius. „Į MRT paslaugos bazinę kainą yra įskaičiuotos visos priemonės, reikalingos šiems tyrimams atlikti. Jeigu atliekant tyrimą yra reikalingi specialūs drabužiai, gydymo įstaiga turi nemokamai jais aprūpinti. Tačiau jeigu pacientas pats pageidauja būtent vienkartinių drabužių, tuomet už papildomas priemones jis turi sumokėti savo lėšomis“,– pabrėžia A. Matuliauskienė.

 

Tiesa, kartais ir patys pacientai savo iniciatyva pasirenka šį tyrimą. Tuomet gydymo įstaigoje už minėtą paslaugą reikia sumokėti. „Neskatinčiau pacientams primygtinai gydytojo reikalauti tų tyrimų, nes juos atlikti reikia tik tuomet, kai jie būtini. Ar skirti tyrimą, turi nuspręsti paciento būklę įvertinęs gydytojas. Juk, pavyzdžiui, MRT aparatu negalima tirti ligonių, kuriems implantuotas širdies stimuliatorius ar defibriliatorius, kurių organizme yra metalo, tarkim, metaliniai implantai ar kabutės, plokštelės po chirurginių operacijų“,– sako A. Matuliauskienė.

 

Pasak jos, kartais ambulatoriškai gydomi pacientai, jau turintys siuntimą, patys nenori laukti planinių paslaugų, todėl jiems tenka susimokėti. Pirmiausia pacientai turėtų patys pasidomėti, kur eilės mažesnės (gydytojas specialistas, išduodamas siuntimą, pacientui turi nurodyti ne mažiau kaip tris gydymo įstaigas, kuriose šis tyrimas gali būti atliktas nemokamai, o informacija apie eiles skelbiama čia) ir nepulti reikalauti skubiai atlikti tyrimą.

 

„Ar tyrimą reikia atlikti nedelsiant, ar planine tvarka, sprendžia gydytojas, įvertinęs paciento būklę. Jei gydytojas mato, kad būtina skubi pagalba, MRT tyrimai yra atliekami tą pačią dieną. Tokie tyrimai dažniausiai atliekami ligoninėje. Jei tai nėra būtinosios medicinos pagalbos atvejis – tyrimas yra atliekamas planine tvarka“,– aiškina A. Matuliauskienė.

 

Kilus neaiškumų, ar mokėti už tyrimą, vienkartinius drabužius ar kt., pirmiausia reikia klausti gydymo įstaigoje. Pacientas turi teisę skųstis, jei mano, kad jam įstaigoje buvo suteikta neteisinga informacija apie gydymo paslaugas – pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas netenkina, pacientas su gydymo įstaigos atsakymu turi teisę kreiptis į TLK.

 

Žmogus, patvirtinęs parašu ligos istorijoje savo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas ar įsigyti savo lėšomis vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, vėliau neturi teisės reikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti patirtus nuostolius.

 

VLK duomenimis, vien ambulatoriškai gydytiems pacientams pernai suteikta daugiau kaip 121 tūkst. MRT paslaugų, už jas iš PSDF biudžeto sumokėta kiek daugiau nei 12,3 mln. eurų. Kiek ligonių kasos moka už MRT tyrimus rasite čia.

Rūpimus klausimus galima pateikti Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai arba 8 700 88888.

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.