1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

LIGŲ PROFILAKTIKA

Atnaujinta Pirmadienis, 27 Vasaris 2012 16:18

Spausdinti

Normal 0 19 false false false MicrosoftInternetExplorer4

Visada organizmo atsparumą ligoms reikia pradėti didinti natūraliomis priemonėmis. Sportas, grūdinimasis, žalingų įpročių atsisakymas, racionali mityba, aktyvus poilsis - tai svarbiausi imuninės sistemos stiprinimo veiksniai.

Ligų profilaktika suprantama kaip: kruopštus higienos laikymasis šeimoje, nepriekaištinga kūdikio, vaiko priežiūra ir higiena,kontakto su sergančiaisiais ūminėmis infekcinėmis kvėpavimo organų ligomis vengimas, nuolatinis grūdinimasis, mankšta, buvimas gryname ore, tinkama namų aplinka: kambario temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 18-20 ºC, ne sausas oras, dažnas vėdinimas (tai ypač svarbu naujagimiui ir kūdikiui),nuolatinis drėgnas kambario valymo būdas, tai ir saugūs namai: traumų profilaktika, apsinuodijimų profilaktika (nelaikyti pasiekiamoje vietoje įvairių cheminių medžiagų, vaistų ir t.t.), tinkama avalynė, drabužiai, taisyklingos laikysenos formavimas, gydytojo patarimų klausymas.

Vietinės ir bendrosios grūdinimo procedūros

Senovės Romoje klestėjo termos, kuriose vienu metu vandens procedūromis naudojosi iki 3500 žmonių. Viduramžiais viso to nebeliko, niekam neberūpėjo žmogaus sveikatos stiprinimas. Tik XIX a. Silezijoje pagarsėjo valstietis Vinsentas Preisnicas, iš kurio grūdintis mokėsi visa Europa. To amžiaus pabaigoje Vokietijoje ypač pasižymėjo Sebastijanas Kneipas, kuris rašė: 'Stiprios tautos, gentys, giminės visuomet buvo šalto vandens draugės..." Jis atskleidė gamtos stiprinamąjį poveikį žmogui. Jo knyga "Mano gydymasis vandeniu" buvo išleista 60 kartų.

Grūdinimuisi daug nusipelnė rusų inteligentija. Šaltyje savo atsparumą ugdė įžymus karo vadas V. Suvorovas, eketėse mėgo maudytis poetai I. Krylovas, A. Puškinas, dailininkas I. Repinas. Ypač gerai žinomi P. Ivanovas ir M. Kotliarovas.

1994 m. Berlyno "Charite" ligoninėje mokslininkai padarė stulbinančią išvadą - šaltas vanduo sumažina riziką susirgti vėžiu! Šis procesas tuo efektyvesnis, kuo dažniau maudomasi. Imuninė sistema įpranta gintis nuo laisvųjų radikalų. Tai gyvybiškai svarbi treniruotė, nes laisvieji radikalai gali būti vėžio priežastis. 

Grūdinimasis, kaip organizmo stiprinimo priemonė, atsirado dar senovės Spartos laikais. Tačiau tik XVIII a. pirmą kartą buvo pabandyta moksliškai pagrįsti gamtos veiksnių taikymą sveikatai stiprinti, o XIX a. pradžioje buvo parengtos ir pirmosios metodinės rekomendacijos.

Vietinės procedūros veikia kurią nors ribotą kūno odos paviršiaus vietą, pavyzdžiui, tik rankų, kojų, kaklo. Tai gali būti kojų apsipylimas, braidžiojimas, vaikščiojimas basomis, rankų plovimasis vėsiu vandeniu, atskirų kūno dalių apnuoginimas ir kt. Per bendrąsias procedūras vienu metu veikiamas visas ar beveik visas kūno paviršius.

Vietinės procedūros veikia silpniau negu bendrosios, tačiau jos taip pat sukelia atsakomąją viso organizmo reakciją. Pavyzdžiui, apipylus vėsiu vandeniu  pėdas, pasikeičia odos temperatūra ne tik vandens tiesioginio veikimo plote, bet ir kitų  kūno dalių. Paprasta vietinė procedūra veikia visą organizmą: pasikeičia visų kraujagyslių tonusas, kartu pakinta kraujo spaudimas, pulso dažnis, plaučių ventiliacija. Todėl ir vietinėms grūdinimo procedūroms vandens temperatūrą reikia mažinti po truputį. Vietinėms procedūroms galima taikyti gerokai stipresnius dirgiklius: šaltesnį orą ir vandenį. Pavyzdžiui, vandens kojoms apipilti temperatūra gali būti +16°, o bendram kūno apipylimui reikia +25 °, +24°. Grūdinimasis turės teigiamą efektą tik tada, jei bus atliekamas sistemingai. Grūdinantis nereguliariai susidarę sąlyginiai refleksai greitai išnyksta, ir organizmas vėl sunkiai prisitaiko prie temperatūros kitimų ilgesnio poveikio. Kuo jaunesnis vaikas, tuo blogesnė termoreguliacija. Todėl labai svarbu teisingai parinkti grūdinimo procedūras ir pamažu jas stiprinti. Ir mažus arba fiziškai silpnus vaikus reikia grūdinti. Kaip tik jų sveikatai pirmiausia to reikia. Sveikata palaikoma ne tik vaiką globojant ir gerai prižiūrint, bet ir grūdinant, pratinant sportuoti ir kvėpuoti grynu oru.

Grūdinimas oru - tinkamiausia vaikų grūdinimo priemonė ištisus metus. Kasdieniai pasivaikščiojimai, žaidimai gryname ore, išvykos į gamtą, turistiniai žygiai stiprina ir grūdina organizmą. Miegant prie atviros orlaidės, mankštinantis gerai išvėdintoje patalpoje, apsirengus lengva sportine apranga audiniai ir organai geriau aprūpinami deguonimi. Grūdintis oru galima mankštinantis ar dirbant.

Grūdinimasis vandeniu. Vokiečių gydytojo G. Jėgerio  nuomone, vanduo daro stebuklus, juo žmogus gali grūdintis, palaikyti sveikatą, gintis nuo ligų. Tai nekainuojantys vaistai. "Jis gydo, jei į kūną įsimetė liga, šalina viską, ko kūnui nereikia, grūdina jį ir išplauna kenksmingas medžiagas." Grūdinimasis vandeniu veikia stipriau negu oro vonios, todėl labai svarbu laikytis visų grūdinimosi sąlygų. Pati švelniausia iš vandens procedūrų yra apsitrynimas kambario temperatūros vandeniu. Apsitrinama vandenyje sudrėkintu rankšluosčiu, plaušine arba ranka. Iš pradžių trinama viršutinė kūno dalis - kaklas, rankos, krūtinė, nugara, vėliau - pilvas, juosmuo, kojos. Po to tos vietos sausai nušluostomos ir trinamos sausu rankšluosčiu.

Apsipylimas - kitas grūdinimosi vandeniu etapas. Apsipylimas iki pusės arba viso kūno apipylimas ne tik pratina prie žemesnės temperatūros, bet daro ir mechaninį poveikį: odos paviršių dirgina vandens srovelės, kurios veikia kaip masažas. Iš pradžių vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 30°, vėliau ji laipsniškai mažinama. Po apsipylimo kūnas energingai ištrinamas rankšluosčiu.

Maudymasis atviruose vandens telkiniuose - labai efektyvus grūdinimosi būdas. Maudantis organizmą kompleksiškai veikia oras, saulė, vanduo ir judesiai, jei vandenyje judama, plaukiojama. Maudymuisi reikia pasiruošti iš anksto - ištisus metus daryti vandens procedūras. Geriausia maudytis iš ryto, pasimankštinus, arba vakare, iš pradžių vieną kartą per dieną ir trumpai (2-5 min.). Pripratus galima maudytis ir dažniau. Negalima maudytis tuoj po valgio, suprakaitavus ar labai sušilus. Pajutus, kad vandenyje pasidarė šalta, reikia baigti maudytis, stipriai ištrinti kūną rankšluosčiu.

Atsparumą persišaldymams didina paprastos vandens procedūros: kojų plovimas vėsiu arba šaltu vandeniu. Kojos itin jautrios šalčiui, todėl šią procedūrą reikia daryti laipsniškai ir nuosekliai. Iš pradžių patartina kojas apsipilti vėsiu vandeniu kasdien vakare, o įpratus atlikti du kartus per dieną: ryte ir vakare.

Jūros terapija. Poilsis yra nepaprastai svarbi gyvenimo ritmo dalis. Poilsis prie jūros teikia  atgaivą po "kambarinio" gyvenimo, padeda atgauti išsekusias gyvybines atsargas po rudens ir žiemos snaudulio. Tinkami poilsio įpročiai sudaro prielaidas praktikuoti sveiką gyvenseną, suteikia gyvenimo pilnatvę. Poilsis prie jūros yra vertingas gydytojas. Jūros vanduo, klimatas, aktyvūs žaidimai ir maudymasis stiprina sveikatą. Labiausiai organizmą veikia ir grūdina maudymasis jūroje: jūros vanduo paprastai gerokai šaltesnis už bet kokių naudojamų procedūrų vandenį, todėl labai  lavina termoreguliacinius mechanizmus. Jūros bangos masažuoja odą ir raumenis, o smėlis ir akmenukai - kojų padus. Tai gera ne tik grūdinimo, bet ir plokščiapėdystės profilaktikos priemonė. Tiesioginis sąlytis su vėsiu vandeniu, tyru oru, gaivalingu vėju sveikatina kūną, šalina nuovargį, pripildo plaučius švaraus oro, mažina nervų sistemos nuovargį, suteikia naujos energijos.

Maudymasis jūroje labai naudingas sergant lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ligomis, esant centrinės nervų sistemos, medžiagų apykaitos sutrikimams. Maudymosi poveikį stiprina aktyvi fizinė veikla, emocingi žaidimai,  saulės vonios. Kadangi visa tai veikia kompleksiškai, todėl jūros terapija yra labai svarbi sveikatai palaikyti ir išeikvotai energijai atgauti.

Paprasčiausios ir prieinamiausios grūdinimo priemonės yra natūralūs gamtos veiksniai: oras, saulė ir vanduo.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

direktorė Danguolė Avižiuvienė

alt

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.