1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

MOKINIO DIENOTVARKĖ

Atnaujinta Pirmadienis, 27 Vasaris 2012 16:09

Spausdinti

Normal 0 19 false false false MicrosoftInternetExplorer4

alt

Darželį lankantys vaikučiai paprastai yra įpratę prie gana tikslaus dienos režimo. Jeigu jūsų atžalėlę prižiūrėjo auklė ar močiutė, ji taip pat gyveno pagal nustatytą tvarką. Pradėjęs lankyti mokyklą, vaikas daugelį dalykų turės išmokti atlikti pats, neraginamas rūpestingų auklėtojų ar močiučių. Mokinukui bus daug lengviau, jeigu jis įpras gyventi pagal dienotvarkę.

Dienotvarkė - tai teisingas paros laiko suskirstymas atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatą, gyvenimo sąlygas ir individualias ypatybes.

Būtina sudaryti individualią dienotvarkę atsižvelgiant į konkretų individą, jo gyvenimo tvarką, veiklą, organizmo poreikius ir interesus. Vaikų dienotvarkė labai priklauso nuo šeimos gyvenimo tvarkos. Vaikų darželyje ir pradžios mokykloje yra sudaroma visiems vaikams bendra dienotvarkė. Tačiau ją reikia adaptuoti prie kiekvieno vaiko organizmo gyvybinių funkcijų kaitos per parą. Daugelis organizmo funkcijų kinta pagal paros laiką ir pasireiškia padidėjusiu aktyvumu ryte ir dieną, sumažėjusiu vakare ir naktį. Mokslininkai, ištyrę tūkstantį žmonių, nustatė du didelio protinio darbingumo periodus: pirmasis nuo 8 iki 12 val., antrasis nuo 17 iki 19 val. Žemas lygis nustatytas nuo 13 iki 15 val. ir naktį nuo 2 iki 5 val. Pagal darbingumo kitimą žmones imta skirstyti į"vyturius", kurių darbingumas didesnis pirmoje dienos pusėje, "pelėdas" - didesnis darbingumas vakare ir "balandžius", kurių darbingumas mažai keičiasi per visą dieną. Organizuojant vaikų ugdymą, poilsį, žaidimus, kūno kultūros pratybas, būtina atsižvelgti į biologinių ritmų kaitą. Pagal cirkadinį (paros) dėsningumą dirba visi žmogaus organai ir sistemos. Žmogaus miegas ir budėjimas (nemiga) taip pat turi ryšį su šiuo ritmu.

Vaiko dienotvarkę ikimokyklinėje įstaigoje sudaro ugdomoji veikla, pietų miegas, maitinimas, žaidimai ir laisvalaikis. Pradinukų svarbiausi dienos režimo elementai yra pamokos, maitinimasis, žaidimai, laisvalaikis, pamokų ruoša. 2 - 4 val. kasdien turi būti skiriamos vaikų aktyviai fizinei veiklai, sveikatos stiprinimui.

Vaikai auga sveiki, veiklūs, gerai vystosi, turi gerą apetitą tada, kai sudarant dienotvarkę atsižvelgiama į jų sveikatą, amžių, individualų gyvenimo ritmą, poreikį judėti. Grupės dienotvarkė turėtų būti sudaryta pagal šiuos reikalavimus: 

išlaikyti pusiausvyrą tarp aktyvios ir ramios veiklos, judrios ir ramios būsenos;

kaitalioti aktyvią fizinę veiklą su kitomis veiklomis, jų rūšimis: intelektualine, menine, darbine,  ramiais žaidimais ir kt.;

kaitalioti fizinę veiklą kambaryje su veikla gamtoje ir kieme;

derinti savarankišką laisvai pasirenkamą fizinę veiklą su organizuota veikla, siūloma pedagogo arba vaikų;

atsižvelgti į metų laiką, meteorologines sąlygas;

derinti emocionalius fizinius pratimus (žaidimus, pramogas, estafetes) su ne tokiais emocionaliais, tačiau darančiais didelę sveikatinamąją ir lavinamąją įtaką organizmui (pratimai taisyklingai laikysenai ugdyti, plokščiapėdystės profilaktikai, kvėpavimo pratimai, kompensaciniai pratimai ir kt).

Dienos režimas negali būti tapatinamas su aukščiausiu ugdymo tikslu, kurio būtų fanatiškai siekiama. Nuolatiniai varžymai, priekaištai, reikalavimai kelia natūralų pasipriešinimą, erzina, slegia, stelbia norą savarankiškai veikti, jaustis laisvam ir nevaržomam. Tačiau tai nereiškia, jog vaikai turi būti ne-drausminami, neprimenama jiems jų pareiga - laiku paruošti pamokas, saikingai žiūrėti televizijos laidas, laiku eiti miegoti. Ugdytojas turi parodyti, kad teisė yra susijusi su pareiga, tvarkingu gyvenimu, savalaike darbo ir poilsio kaita. Jei ugdytojas primena pareigą, duoda pastabą turėdamas kilnią idėją, rūpindamasis vaiko sveikata ir ateitimi, tai vaikas jaučia, kad ugdytojas yra aukštesnių idėjų vykdytojas, paklūstantis toms idėjoms pats ir taktiškai kviečiantis kitą kartu. Ugdytinis turi pajusti, kad nesilaikydamas dienotvarkės jis daro žalą pats sau, savo sveikatai. Tvirto būdo, valios ir charakterio ugdymosi pagrindas - saviugda, kylanti iš dvasinio pasaulio, noro išreikšti save, rasti savo gyvenimo kelią ir tapti geresniam. Niekas negali išauklėti jauno žmogaus, jeigu jis pats savęs neauklės.

Labai svarbu, kad vaikai aktyviai ilsėtųsi gryname ore. Nereikia po pamokų sėdėti laiptinėse, prie kompiuterio ar vaikštinėti po parduotuves. Tik sportas, žaidimai, fizinis darbas gali padėti atgauti jėgas. Poilsio trukmė priklauso nuo mokinuko darbo pobūdžio, darbo sunkumo ir trukmės, amžiaus ir sveikatos būklės. Žemesniųjų klasių moksleiviams rekomenduojama būti lauke 3-3,5, vyresniųjų - 2,5-3, o aukštesniųjų - 2-2,5 valandos. Mityba, tai veiksnys sąlygojantis gerą vaiko vystymąsi, organizmo aprūpinimą maistinėmis medžiagomis, vitaminais, mineralais ir energija. Labai svarbu, kad vaikas išeitu į mokyklą papusryčiavęs, pavalgytų ar būtų sudaryta galimybė pavalgyti karštus pietus mokykloje. Maitinimosi režimas vaikams rekomenduotinas kas 3,5-4 valandas per dieną.

Namų užduotis mokiniai turėtų atlikti pavalgę ir pailsėję lauke apie 1,5 – 2 val. Rengiant namų užduotis jaunesniems mokiniams kas 20 – 25 min. darbo, o vyresniems kas 35 – 40 min. reikia daryti trumpas pertraukas. Pertraukėliu metu būtų tikslinga pajudėti, pažvelgti pro langą į tolį. Rekomenduojama pradėti rengti pamokas ne nuo sunkiausios užduoties, o nuo vidutinio sunkumo ir trukmės.

Daug mokinių mėgsta ilsėtis žiūrėdami televiziją ir galvoja, kad taip pakankamai gerai pailsės, tačiau yra žinoma, kad tam reikia labai sukaupti dėmesį. Taip padidėja krūvis centrinei nervų sistemai, regos ir klausos organams. Dėl to vaikams būtina riboti televizijos laidų žiūrėjimo laiką. Žemesniųjų klasių mokiniams rekomenduojama žiūrėti televizijos laidas ne ilgiau kaip 1 valandą, vyresniųjų - 1,5 ir aukštesniųjų – 2 valandas per parą. Televizijos laidas rekomenduojama žiūrėti ne dažniau kaip 2-3 kartus per savaitę. Mokyklinio amžiaus vaikams prie kompiuterio rekomenduojama dirbti 1-2 valandas per savaitę. Dirbant namuose su kompiuteriu, darbą būtina baigti ne vėliau kaip valandą iki miego ir gerai išvėdinti patalpą. Poilsio dienomis ir per atostogas mokiniai turi kuo ilgiau būti gryname ore aktyviai judėdami. Dienos režimas poilsio dienomis ir atostogų metu iš esmės neturi skirtis nuo režimo įprastą darbo dieną. Netikslinga laužyti jau susidariusio dinaminio stereotipo. Tačiau tuo metu kai kurių dienos režimo elementų trukmė gali keistis. Pavyzdžiui, mokinys gali vėliau eiti miegoti ir vėliau keltis ryte. Dėl to galima vėliau pusryčiauti.

Miegas - tai reikalingiausias ir geriausias pasyvus poilsis, apsaugantis nervines ląsteles nuo pervargimo ir išsekimo. Tik gerai išsimiegojęs vaikas yra budrus, žvalus, darbingas. Gerai jis išsimiega tada, kai greitai užmiega, miega giliai ir ramiai tiek, kiek rekomenduojama jo amžiui: pirmokėliai turi miegoti ne mažiau kaip 11-12 valandų per parą, 8-10 metų –10 val., 11-14 metų - 9-9,5 val., 15-17 metų - 8-9 valandas. Neišsimiegoję mokiniai būna labai dirglūs, neadekvačiai reaguoja į pastabas, negali susikaupti darbui. Dažnas neišsimiegojimas gali būti neurozių ir kitų ligų priežastis.

Užtikrinant tinkamą dienos režimą, sukuriama sąlyginių refleksų sistema. Racionalus energijos panaudojimas apsaugo mokinio organizmą nuo persitempimo.

Taigi, jei norite, kad Jūsų vaikas sėkmingai adaptuotųsi mokykloje, svarbu:

Iš anksto pripratinti vaiką prie disciplinos ir dienos režimo, ypač jei jis nelankė vaikų darželio;

Patiems tėvams nusiteikti pozityviai (ir tuo pačiu pozityviai nuteikti vaiką) mokyklos, mokytojo, bendraklasių atžvilgiu;

Nuolat palaikyti vaiko savigarbą, girti jį už visus pasiekimus ;

Nepanikuoti dėl laikinų vaiko nesėkmių, o taktiškai padėti jam įveikti sunkumus;

Neperkrauti pirmoko papildomais būreliais, palikti laiko vaiko poilsiui, žaidimams; skatinti vaiko bendravimą su bendraklasiais, nekritikuoti ir nepeikti jų.

 

Parengė: Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Rūta Budrytė

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.