1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LIGONIŲ KASOS RAGINA KUO ANKSČIAU PATIKRINTI VAIKŲ SVEIKATĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina tėvus per vasarą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymėjimais. Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose.

     

    Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nemokamos paslaugos teikiamos įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

     

    Kasmetiniai stebėjimai parodo, kad dažnai apsilankymas pas gydytojus atidėliojamas iki rudens, o tuomet tėvams ir vaikams tenka gaišti laiką laukiant ilgose eilėse.

     

    „Vaikų kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nėra tiesiog formalumas, o gana išsamus vaiko sveikatos būklės įvertinimas, galintis užkirsti ir rimtesnių ligų atsiradimą. Gydytojo rekomendacijos taip yra labai svarbi informacija ugdymo įstaigai apie vaiko sveikatą. Todėl raginame tėvus būti atsakingais ir iš anksto užsirašyti pas šeimos gydytoją ir odontologą, kad vėliau nereikėtų piktintis jų užimtumu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

     

    Šeimos gydytojas patikrina vaiko regėjimą, klausą, pamatuoja kraujo spaudimą, pasveria, išmatuoja ūgį, įvertina emocinę bei socialinę raidą, taip pat kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti vaiką išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Be to į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos.

     

    Be šeimos gydytojo patikros, vaikas privalo apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris patikrina vaikų dantų ir žandikaulio būklę, o jeigu būtina – paskiria ir gydymą. Esant poreikiui, vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai krūminiai dantys gali būti padengti specialia apsauga nuo dantų ėduonies – silantais. Ši paslauga taip pat yra nemokama ir kompensuojama iš PSDF lėšų.

     

    „Svarbiausia, ką tėvai turi žinoti – iš anksto užsiregistruoti pas specialistus ir laiku pas juos atvykti. Taip pat vaikus iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, antraip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo", – sako O. Burokienė.

     

    VLK primena, kad nuo praėjusių metų vaiko sveikatos duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu, o visa informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą.  

    Sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

    VLK inf.

  • AŠARĖNOS TVENKINIO PELĖDNAGIUOSE MAUDYKLOS VANDENS KOKYBĖ GERA

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad liepos 1 d. Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis. Poilsiautojai prie vandens taip pat turėtų laikytis asmens higienos reikalavimų ir elgesio kultūros. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklapyje www.kedainiubiuras.lt ir facebook paskyroje.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • PAGALBA METANTIEMS RŪKYTI

    Mesti-rukyti A3 1

  • KVIEČIAME DALYVAUTI

    KRAUJO NUOTRAUKA

    Nacionalinis kraujo centras minėdami Pasaulinę kraujo donorų dieną vykdo „Neatlygintinos kraujo donorystės turą per Lietuvą 2019“, o liepos 3-iąją aplankė ir Kėdainių miestą. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dėkoja Nacionaliniam kraujo centrui už padėką bei džiaugiasi abipusiu bendradarbiavimu.

    Daugiau informacijos apie kraujo donorystes Lietuvoje bei Kėdainiuose galite rasti https://www.facebook.com/kraujodonoryste/ arba http://v2.kraujodonoryste.lt/

     

  • LIETUVOJE SUKURTA PROGRAMĖLĖ, KURI PADĖS SUVALDYTI NERIMĄ

    Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė pasiūlė  tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę.

     

    Penktadienį pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

     

    Nustatyta, jog nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo bei nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

     

    „Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

     

    Ieva pastebi, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau ypač Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo bei požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo  suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus/-es ir psichoterapeutus/-es.

     

    „Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, - pasakoja Ieva.

     

    Programėlę jau nuo penktadienio galima atsisiųsti „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

     

    VšĮ “Nerimo klinika” - tai jauna organizacija, kurią sudaro įvairių sričių psichikos sveikatos specialistai. Organizacija užsiima šviečiamąja veikla, kurios tikslas – padrąsinti visuomenę kalbėti apie patiriamą nerimą, išmokyti atpažinti ir įsivardinti galimus nerimo simptomus bei pasiūlyti efektyvias tvarkymosi su nerimu strategijas.

     

    Daugiau informacijos: info@nerimoklinika.lt

KAIP ELGTIS PIRTYJE?

Atnaujinta Pirmadienis, 27 Vasaris 2012 15:39

Spausdinti

123456

Higiena turi patobulinti žmogaus vystymąsi, sulėtinti senėjimą, suintensyvinti gyvenimą, atitolinti mirtį. /M.Petenkoferis/

       Apsilankymas pirtyje – tai ne tik malonus laiko praleidimas. Ne veltui sakoma: "Pirtelė garuoja – sveikatą dovanoja". Yra daugybė įvairių rekomendacijų, kaip malonumą pirtyje suderinti su nauda, pradedant nuo elgesio pirtyje taisyklių, baigiant arbatos gėrimu po pirties.

  1. Prieš einant į pirtį, pirmiausia nusiprauskite po dušu. Tai siejama su bendra pirčių higiena. Kita priežastis - nuimame informaciją ir nemalonius kvapus, todėl lengviau pritampame prie kompanijos.
  2. Į pirtį galima eiti, kai po valgio bus praėjusios 2-3 val. taip pat nerekomenduojama eiti alkanam.
  3. Su savimi turėkite veltinio kepurę arba tiesiog apsiriškite rankšluosčiu galvą. Geriausia į pirtį eiti nuogam arba pasijuosti specialia prijuoste.
  4. Būtina išsivėdinti sauną prieš į ją įeinant, pageidautina turėti savo medinius padėklus atsisėsti, arba tiesiog savai draugijai reikia turėti paklodę - tai užtikrintų švarą ir jaukumą.

  5. Pirties procedūros padeda apsivalyti nuo fizinių ir emocinių       įtampų, stresų, atgauti jėgas ir sureguliuoti medžiagų apykaitą.
  6. Norint pasiekti minėtų rezultatų pirtyje būtina susikurti jaukumą ( raminanti-relaksacinė muzika, žvakė, mėgstami natūralių medžiagų smilkalai, eteriniai aliejai, gėlės ir t.t.). Kas be ko, aplinka ir bendraminčių draugija, geri kvapai - tai pagrindinė jaukumo sąlyga. Be to dar reikia netriukšmauti ir nerėkauti, kalbėti ramiai, juokauti ir kalbėti apie pozityvius dalykus, neapkalbėti, atsipalaiduoti.
  7. Saunoje draudžiama pilti alaus (net ir praskiesto) ir kitokių alkoholinių gėrimų tiesiai ant akmenų, nes pridegus pasklis prideginto cukraus kvapas, išsiskirs nuodingos cheminės medžiagos. Nepilkite taip pat česnakinių tinktūrų ant akmenų, nes tai gadina pirties kvapą (tai galite daryti tik savoje pirtyje).
  8. Ant akmenų reikia pilti tik karštą vandenį, kad garas būtų karštesnis ir neatvėsitų akmenys.
  9. Eterinius aliejus reikia įlašinti į šiltą vandenį ir pilti, pašlakstyti tik ant įkaitusių sienų, plautų ir nepilti tiesiogiai ant akmenų, nes sudegę eteriai pavirsta toksinais.
  10. Pirmojo kaitinimosi metu patartina nepilti vandens ant akmenų.
  11. Nevartokite šaltų gėrimų. Gerkite šiltas arbatas iš arbatžolių (iki 3-5 litrų, priklausomai nuo kūno svorio ir prakaitavimo intensyvumo), taip pat galima naudoti įvairių arbatžolių trauktines (pilti ant akmenų profilaktiškai ir atitinkamai parenkant jas pagal ligos pobūdį, ypač sergant peršalimo ligomis ir pan.). Geriausiai pirties procedūrų metu tinka žolelių arbata. Ji puikiai papildo pirties veikimą: skatina prakaitavimą, praturtina organizmą biologiškai aktyviomis medžiagomis, valo šlakus ir druskas. Karšta arbata mažina vidinį šilumos išsiskyrimą. Naturalios, šviežiai spaustos sultys tinka taip pat, jos yra puikus mineralų šaltinis, tačiau jas geriau naudoti pabaigoje. Sultis tinka skiesti mineraliniu ar kitu geriamu vandeniu. Šaltus gėrimus tinka vartoti karštą vasarą ir žmonėms su dominuojančia pita doshą (ugnies elem. kūno konstitucija). Kitais atvejais yra mažinamas prakaitavimas, sulėtėja valymosi efektas.
  12. Negalima gerti alaus ir kitų alkoholinių gėrimų, nes alkoholis neigiamai veikia žmogaus savijautą, išderina inkstų darbą, apsunkina širdies ir smegenų darbą, intoksikuoja organizmą.
  13. Turėkite savo vantą, po procedūrų ją sudeginti. Vanta - kur kas daugiau nei plaušinė su lapais, ji pasižymi sudėtingu energetiniu ir biologiniu poveikiu, be to skleidžia malonų kvapą. Šios unikalios ypatybės išnyksta po pirmo pirties seanso - lieka tik rąžai ir lapai. Mūsų senoliai vantos antrąkart nenaudodavo, pagarbiai ją sudegindavo. Jie žinojo, kad       vantoje pasilieka ligų, emocijų, minčių informacija.
  14. Plautų, gultų plovimui ir valymui patartina naudoti organines natūralias priemones - ievos žievės arba kadagio ir kiečio (pelynas) nuovirą, jis turi stiprių valančių savybių.
  15. Pirtyje patartina mažai naudoti muilo, sintetinių prausiklių arba visai nenaudoti. Pirtyse tinka atlikti druskos procedūras, pilingus. Patartina nesitrinti rankšluosčiu, leisti kūnui išdžiūti savaime.
  16. Norint palaikyti pirties geras higienines sąlygas (saunoje, prausykloje ir priepirtyje), po naudojimosi vanta, būtina susirinkti lapus ir išplauti patalpą, jei naudojotės indais, juos išplauti, sutvarkyti patalpas.
  17. Į pirtį negalima eiti:

    Po sunkių fizinių krūvių ir emocinių išgyvenimų - eiti tik atsistačius, pailsėjus ir nurimus;

    Migrenos, chroniškų ligų ir uždegimų paūmėjimų metu;

    Turint rimtų sąnarių traumų ir žaizdų;

    Sergant epilepsija, plaučių tuberkulioze, trečio laipsnio hipertonija ir stenokardija, inkstų tuberkulioze, nefritais, bronchine astma su dažnais priepuoliais, sergant alkoholizmu;

    Nepatartina pirtyje kaitintis nėščioms, jeigu jos nėra prie to pratusios;

    Kaip teisingai vanotis?

    Klasikinė pirties procedūra tinkama daugeliui. Pirmo užėjimo metu ramiai pasėdime ir sušylame. Kūnas prisitaiko prie aukštos temperatūros, persitvarko jo medžiagų apykaita. Kai tik oda išrasoja pirmuoju prakaitu – laikas išeiti pailsėti, atsipūsti. Pasėdime priepirtyje arba gryname ore, tačiau jokiu būdu ne skersvėjyje! Ilsimės dažniausiai apie 10-15 min, kol pulsas ir kvėpavimas vėl tampa normalūs. Antro užėjimo metu jau pilame vandens ant akmenų išgaudami lengvą kaitrų garą. Kas pageidauja – gali pradėti vanotis vantomis. Mėgstantys užeiti dažniau ir antrąjį kartą gali tik pasėdėti prakaituodami. Jei nesivanojame, verta naudoti kokį nors gydomąjį mišinį garui išgauti. Išeiname ilsėtis priepirtyje arba, jei jaučiamės stipriai įkaitę, galime šokti į vandenį (tvenkinį, eketę, dušą). Trečiojo ir ketvirto užėjimo metu paprastai vanojamasi ir atliekamos įvairios terapinės procedūros pagal individualų žmogaus poreikį, užsigrūdinimą ir skonį – masažas, kompresai, įtrynimai, jeigu jų reikia. Paprastai vanojantis temperatūra būna kiek žemesnė nei pirmo užėjimo metu, tačiau turėtų būti didesnė srėgmė. Gerai išsikaitinus ir išsivanojus patartina staigiau vėsintis šaltu vandeniu. Jei lauke šalta ir šokame į eketę, iškart po eketės patartina 1-2 min. užeiti į garinę sušilti. Paskutinio užėjimo į garinę metu (vieniems tai bus 3-as, o kitiems gali būti ir 5-as arba 6-as kartas) paprastai nesivanojama, leidžiama organizmui pailsėti. Išėjus nesiprausiama šaltu vandeniu, o tiktai sėdima susivyniojus į rankšluostį ar paklodę ir ilsimasi. Aktyvus prakaitavimas gali tęstis dar keliolika minučių, todėl skubėti apsirengti neverta, po to nusiprausiame vėsiu ar šiltu vandeniu. Po pirties labai svarbu pabūti ramiai atsipalaidavus. Galima lengvai užkąsti, išgerti kelis stiklus mineralinio vandens.

    Kiek kartų eiti į pirtį?

    Paprastai sakoma - 1 kartas per savaitę yra pageidautinas, du kartai taip pat gerai, tik nedažnas turi tą galimybę ir sveikatos. Nepatartina eiti kasdien, nes krūviai širdžiai yra dideli, su prakaitu daug netenkama naudingų mikroelementų ir vitaminų. Gal geriau pasportuoti, nes visi geri dalykai tol geri, kol vartojami su saiku...
    Tas pat galioja ir terminėms procedūroms. 2-3 kartus pasinerti į šaltą vandenį išsikaitinus yra normalu, daugiau irgi galima, jeigu esate užsigrūdinęs. Svarbu, kad jūs pats gerai jaustumėtės. Įsiklausykite, ko jūs norite - kūnas pats pasakys...
    Pati pirtis su visomis procedūromis gali trukti iki 4-5 val. Tai normalu.

    Apie svarbiausią pirties atributą – vantą

            Masažuojamasis vantos efektas yra didžiulis. Teisingai naudojant vantą, atsidaro odos poros, todėl iš organizmo pasišalina kenksmingos medžiagos, šlakai ir mikroorganizmai. Priklausomai nuo vantos tipo, garinant išsiskiria eteriniai aliejai, galintys veikti visą organizmą. Jie pagerina medžiagų apykaitą, lėtina odos senėjimą. Kiekvienos vantos savybės ir naudojimas skiriasi, todėl vantą reikia rinktis pagal pageidaujamą poveikį organizmui. Žinoma, populiariausia yra beržinė vanta. Ji yra tvirta ir lanksti. Beržo lapo paviršius sudarytas iš smulkučių porų, čiuopiant yra šiurkštus, todėl gerai priglunda prie kūno ir puikiai sugeria išsiskiriantį prakaitą. Tačiau tokiomis savybėmis pasižymi tik gerai išdžiovinta, surišta, išmirkyta ir išgarinta vanta. Beržo lapuose yra vitamino A ir C, rūgimo medžiagų, taip pat eterinio aliejaus. Dėl šių priežasčių beržinė vanta pasižymi kompleksinėmis gydomosiomis savybėmis. Ji teigiamai veikia odą ir gerina žaizdų gijimą.

               Antroje vietoje pagal populiarumą yra ąžuolinė vanta. Tai labai tvirta vanta, kuri savo plačiais lapais gerai prilimpa prie odos. Vanta yra švelnaus kvapo. Medžiagos, išsiskiriančios naudojant tokią vantą, teigiamai veikia riebią odą. Ji tampa matine ir elastinga. Priešuždegiminis ąžuolinės vantos poveikis pastebėtas gydant įvairias odos ligas, pavyzdžiui, egzemą, bėrimus. Garinant išsiskiriančios veikliosios ąžuolo medžiagos gali sumažinti arterinį kraujo spaudimą sergantiesiems hipertonija

               Taip pat dažnai naudojamos ir liepų vantos. Liepų vanta padeda įveikti galvos skausmus, mažina kūno temperatūrą karščiuojant ir ramina. Liepų lapuose esančios medžiagos pasižymi stipriu dezinfekuojančiu poveikiu. Todėl, kaip ir beržinė, liepinė vanta pasižymi žaizdas gydančiomis savybėmis. Liepžiedžiai yra puiki priemonė persišaldžius, pasižymi karščiavimą mažinančiomis ir prakaitavimą skatinančiomis savybėmis

              Kaip gydomąją priemonę galima naudoti ir eukaliptinę vantą. Ji yra stipraus ir malonaus kvapo, turi antiseptinių savybių. Stiprų inhaliacinį efektą pasieksite, pirties sienas apšlakstę eukalipto antpilu, užpylę ant įkaitintų akmenų vandens su šiuo antpilu ar pakvėpavę per eukalipto vantą. Tokios procedūros poveikį pajusite netrukus: gerklė, trachėja ir bronchai iš karto prisipildo kvepiančiais garais ir kvėpavimo takai netrukus išsivalo.Eukalipto vantos trūkumas – itin plonos ir per lanksčios šakelės, todėl jas deda tarp beržinės vantos šakų.Vanotis patogu ir naudinga.

               Be čia paminėtų vantų dar būna kadaginės, dilgėlinės, klevinės, alksninės, riešutinės, ievinės, vyšninės, putininės, šermukšninės ir uosinės vantos.

    Pirties nauda                                                          

    Švarina kūną. Po dušu ar vonioje niekada taip švariai nenusiprausi kaip pirtyje. Nuo įkaitusio kūno lengvai nusitrina visas viršutinis epidermio sluoksnis. Oda pasidaro rausva, lygesnė, stangresnė.
    Gydo kai kurias ligas. Pirtyje gerai įšyla raumenys, kaulai, sąnariai, kvėpuojama karštu oru. Tokios sąlygos labai palankios sergantiems daugeliu chroniškų ligų. Nustatyta, kad pirčių mėgėjos rečiau serga ginekologinėmis ligomis, lengviau išgyvena menopauzės laikotarpį.
    Valo organizmą. Karštyje kūnas intensyviai prakaituoja. Per vieną apsilankymą pirtyje netenkama nuo 0,5 iki 1,5 litro prakaito ( priklauso nuo prakaitavimo intensyvumo, kūno svorio), o su juo iš organizmo pasišalina daug toksinų, šlakų. Tinkamas aromatas padeda atsipalaiduoti, sumažina galvos ar raumenų skausmą, pagerinti kraujotaką, sušvelninti peršalimo simptomus. Be to, prieš naudojant vieną ar kitą eterinį aliejų, reikia žinoti ir jo kvapo savybes.

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    direktorė Danguolė Avižiuvienė

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
    Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
    Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
    Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

    Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

    2008-2014 m.