1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LIGONIŲ KASOS RAGINA KUO ANKSČIAU PATIKRINTI VAIKŲ SVEIKATĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina tėvus per vasarą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymėjimais. Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose.

     

    Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nemokamos paslaugos teikiamos įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

     

    Kasmetiniai stebėjimai parodo, kad dažnai apsilankymas pas gydytojus atidėliojamas iki rudens, o tuomet tėvams ir vaikams tenka gaišti laiką laukiant ilgose eilėse.

     

    „Vaikų kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nėra tiesiog formalumas, o gana išsamus vaiko sveikatos būklės įvertinimas, galintis užkirsti ir rimtesnių ligų atsiradimą. Gydytojo rekomendacijos taip yra labai svarbi informacija ugdymo įstaigai apie vaiko sveikatą. Todėl raginame tėvus būti atsakingais ir iš anksto užsirašyti pas šeimos gydytoją ir odontologą, kad vėliau nereikėtų piktintis jų užimtumu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

     

    Šeimos gydytojas patikrina vaiko regėjimą, klausą, pamatuoja kraujo spaudimą, pasveria, išmatuoja ūgį, įvertina emocinę bei socialinę raidą, taip pat kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti vaiką išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Be to į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos.

     

    Be šeimos gydytojo patikros, vaikas privalo apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris patikrina vaikų dantų ir žandikaulio būklę, o jeigu būtina – paskiria ir gydymą. Esant poreikiui, vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai krūminiai dantys gali būti padengti specialia apsauga nuo dantų ėduonies – silantais. Ši paslauga taip pat yra nemokama ir kompensuojama iš PSDF lėšų.

     

    „Svarbiausia, ką tėvai turi žinoti – iš anksto užsiregistruoti pas specialistus ir laiku pas juos atvykti. Taip pat vaikus iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, antraip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo", – sako O. Burokienė.

     

    VLK primena, kad nuo praėjusių metų vaiko sveikatos duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu, o visa informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą.  

    Sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

    VLK inf.

  • AŠARĖNOS TVENKINIO PELĖDNAGIUOSE MAUDYKLOS VANDENS KOKYBĖ GERA

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad liepos 1 d. Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis. Poilsiautojai prie vandens taip pat turėtų laikytis asmens higienos reikalavimų ir elgesio kultūros. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklapyje www.kedainiubiuras.lt ir facebook paskyroje.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • PAGALBA METANTIEMS RŪKYTI

    Mesti-rukyti A3 1

  • KVIEČIAME DALYVAUTI

    KRAUJO NUOTRAUKA

    Nacionalinis kraujo centras minėdami Pasaulinę kraujo donorų dieną vykdo „Neatlygintinos kraujo donorystės turą per Lietuvą 2019“, o liepos 3-iąją aplankė ir Kėdainių miestą. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dėkoja Nacionaliniam kraujo centrui už padėką bei džiaugiasi abipusiu bendradarbiavimu.

    Daugiau informacijos apie kraujo donorystes Lietuvoje bei Kėdainiuose galite rasti https://www.facebook.com/kraujodonoryste/ arba http://v2.kraujodonoryste.lt/

     

  • LIETUVOJE SUKURTA PROGRAMĖLĖ, KURI PADĖS SUVALDYTI NERIMĄ

    Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė pasiūlė  tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę.

     

    Penktadienį pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

     

    Nustatyta, jog nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo bei nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

     

    „Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

     

    Ieva pastebi, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau ypač Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo bei požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo  suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus/-es ir psichoterapeutus/-es.

     

    „Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, - pasakoja Ieva.

     

    Programėlę jau nuo penktadienio galima atsisiųsti „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

     

    VšĮ “Nerimo klinika” - tai jauna organizacija, kurią sudaro įvairių sričių psichikos sveikatos specialistai. Organizacija užsiima šviečiamąja veikla, kurios tikslas – padrąsinti visuomenę kalbėti apie patiriamą nerimą, išmokyti atpažinti ir įsivardinti galimus nerimo simptomus bei pasiūlyti efektyvias tvarkymosi su nerimu strategijas.

     

    Daugiau informacijos: info@nerimoklinika.lt

ASBESTO KELIAMAS PAVOJUS IR SAUGUS ASBESTO TURINČIŲ PRODUKTŲ TVARKYMAS

Atnaujinta Ketvirtadienis, 10 Gegužė 2012 14:49

Spausdinti

Kas yra asbestas?

Asbestas–tai gamtinis pluoštinis mineralas, netirpus vandenyje, šarmuose, rūgštyse, neskylantis šviesoje, atsparus temperatūros poveikiui, negaruoja, turi geras eksploatacines ir termoizoliacines savybes. Jį sudaro magnio silikatai, geležies, magnio, aliuminio, kalcio ir silicio oksidai. Priklausomai nuo oksidų sudėties ir kristalų struktūros, asbestas skirstomas į kelias atmainas: chrizotilą, amozitą, krokidolitą, aktinolitą ir kt. Visos asbesto atmainos yra pavojingos žmogaus sveikatai. 1976 metais asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių medžiagų sąrašą, kaip vėžį sukelianti medžiaga, turinti ilgalaikį 20-30 metų neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Todėl Europos šalyse buvo uždrausta gaminti, prekiauti ir naudoti visų rūšių asbestą bei gaminius ir medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto. Lietuvoje asbestas uždraustas nuo 2005 metų. Tačiau asbesto, kaip praeities liekanos, problema Lietuvoje išlieka, nes buvo plačiai naudojamas įvairiose pramonės srityse.

Kur yra asbesto?

Dėl gerų techninių savybių bei nesudėtingos ir nebrangios gavybos asbestas buvo plačiai naudojamas statybose, energetikoje, transporte, dažų, klijų gamyboje ir kt. Nuo 1961 m. Lietuvoje pramonėje buvo sunaudota daugiau kaip 700 tūkst. tonų asbesto žaliavos. Daugiausia asbesto panaudota asbestcementinės (šiferinės) stogų dangos, vamzdžių, stabdžių trinkelių gamybai, katilinių ir vamzdynų šilumos izoliacijai, sklendėms, dūmtraukiams sandarinti ir t.t. Iki šiol asbesto galima aptikti senesnės statybos namų stogų šiferinėse dangose, šiferiu dengtuose daugiabučių balkonuose, namų rūsiuose vamzdynų šilumos izoliacijoje, elektros įrenginiuose, ugniai atspariose sienose ir duryse, grindų bei lubų plokštėse, senesnių transporto priemonių stabdžių bei sankabų detalėse, ugniai atspariuose tekstilės bei kituose gaminiuose.

Kada asbestas yra pavojingas žmonėms?

Asbestas yra pavojingas žmonėms, kai jo plaušeliai (skaidulos) patenka į aplinkos orą iš asbesto produktų. Kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau tuos statinius griaunant, o asbestinius gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs, akimi nematomi plaušeliai. Taip pat asbesto plaušeliai gali patekti į aplinką, vykstant asbesto produktų (plokščių, šiferio, vamzdžių) korozijai, atliekant katilinių, šiluminių tinklų izoliacijos remontą arba renovaciją, keičiant šiferinę stogų dangą. Asbestas gali būti surištas su netrapios medžiagos rišikliu arba birus. Pastarasis labai dulka, užtenka paliesti ją rankomis, todėl birusis asbestas yra ypač pavojingas sveikatai. Asbesto plaušeliai, kurių ilgis didesnis nei 5 µm ir plotis mažesnis nei 3 µm, lengvai įkvėpiami ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių susirgimų priežastimi. Dėka asbesto pluoštinės struktūros ir cheminio atsparumo, asbesto plaukeliai plaučiuose išsilaiko labai ilgai. Nors organizmo apsauginė sistema siekia juos suardyti ir pašalinti, tačiau dėl plaušelių struktūros lieka ir tampa potencialiu ligą sukeliančiu veiksniu.. Asbesto poveikis sukelia asbestozę, plaučių vėžį, mezoteliomą ir gėrybinius pleuros pakitimus. Šios ligos išsivysto ne iš karto, o po ilgo 20-30 metų laikotarpio.

Kokie yra saugaus darbo su asbestu reikalavimai?

Vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis Lietuvoje parengta ir patvirtinta virš 20 teisės aktų, kurie susiję su asbesto ir jo gaminių naudojimo ribojimu, draudimu, darbo taisyklėmis, atliekų tvarkymu, aplinkos taršos mažinimu ir prevencija, profilaktiniais patikrinimais bei darbuotojų ir darbdavių mokymais.

Atliekant darbus su asbestu, būtina laikytis Darbo su asbestu nuostatų reikalavimų, kur numatyta darbuotojų apsauga nuo asbesto keliamos rizikos ir asbesto sukeliamų sveikatos pakenkimų prevencijos priemonės

2008 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Asbesto šalinimo programą, kurios tikslas – siekiant pagerinti aplinkos būklę ir užtikrinant sveikesnę aplinką, palaipsniui ir saugiai pašalinti iš aplinkos pavojų keliančius asbesto gaminius. Tikslui įgyvendinti 2008-2013 metams buvo numatytos programos įgyvendinimo priemonės. Programos vykdymo koordinatorius - Aplinkos ministerija, atskiras priemones skirta įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijai, Higienos institutui, Valstybinei darbo inspekcijai, savivaldybėms. Įgyvendinant programos priemones, Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministrų įsakymais buvo patvirtinta Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarka, Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijų aprašas, kuriame nustatyti asbesto sukeltų ligų diagnozavimo reikalavimai, Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose tvarka, kur numatyta asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis ir asbesto poveikio praeityje privalomo sveikatos tikrinimo tvarka.

Su asbestu ir jo turinčiais produktais gali dirbti tik specialiai apmokyti asmenys ir turintys licencijas. Darbdaviai ir darbuotojai mokomi Energetikų mokymo centre ir UAB Kita kompetencija pagal patvirtintas mokymo programos saugiam darbui su asbestu. Lietuvoje didžiausią asbesto šalinimo patirtį turi UAB Termoizola. Visų rūšių veikla su asbesto turinčiomis atliekomis yra griežtai reglamentuojama ir licencijuojama. Didžiausios ir labiausiai patyrusios asbesto atliekų tvarkymo įmonės yra Bionovus ir Toksika. Visą įmonių, tvarkančių asbesto atliekas sąrašą galima rasti adresu http://www.am.lt/Atliekos Pavojingo atliekos Įmonių, tvarkančių asbesto atliekas, sąrašas

Kadangi asbesto plaušeliai yra labai maži ir plika akimi nematomi, neturi kvapo, tai užterštumą asbestu aplinkoje galima nustatyti tik atlikus asbesto plaušelių tyrimus. Jei abejojama ar gaminyje, statinyje, medžiagoje yra asbesto, būtina laboratorijoje atlikti asbesto plaušelių identifikavimo (kokybinius) tyrimus.

Pagrindiniai teisės aktai

1. Darbo su asbestu nuostatai (Žin., 2004, Nr. 116-4342).

2. Asbesto šalinimo programa (Žin., 2008, Nr. 48-1777).

3. Asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimas (Žin., 1998, Nr. 88-2424; 2000, Nr. 37-1035, 2002, Nr. 9-311).

4. Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarkos aprašas (Žin., 2009, Nr. 61-2437).

5. Lietuvos higienos norma HN 23: 2011 Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai (Žin., 2011 Nr. 112-5274).

6. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2000, Nr. 90-2776; 2002, Nr. 13-475).

7. Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės (Žin., 2007, Nr. 10-403).

8. Kompetencijos reikalavimų įmonėms, vykdančioms statinių, turinčių konstrukcijose asbesto, griovimo, jų konstrukcijų ar asbesto šalinimo darbus, aprašas (Žin., 2005, Nr. 86-3247).

9. Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijų aprašas (Žin., 2009, Nr.: 131 -5708).

10. Sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose tvarka (Žin., 2000, Nr.47-1365).

11. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai (Žin., 2007, Nr. 123-5055).

12. Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai (Žin. 2011, Nr.76-3683).

Ką daryti, jeigu asbesto yra Jūsų aplinkoje?

Jeigu asbesto produktų (šiferio, šiluminės izoliacijos ir kt.) yra jūsų namuose, ūkyje, nepatariama pradėti jį šalinti patiems. Geriau šį darbą patikėti specialistams, kurie, priklausomai nuo asbesto produktų techninės būklės, toliau imsis atitinkamų veiksmų

  • surinks iš turimos dokumentacijos informaciją apie asbesto turinčias medžiagas, naudotų statybinių medžiagų sudėtį ir jų būklę;
  • atliks kokybinius asbesto tyrimus medžiagoje, nesant duomenų apie medžiagos sudėtį;
  • nustatys darbo vietas, kuriose dirbantieji gali būti veikiami asbesto dulkių;
  • sudarys asbesto plaušelių nustatymo darbų planą, kuriame bus nurodytos ėminių paėmimo vietos, matavimų trukmė, ėminių skaičius, matavimo periodiškumas.

Asbesto šalinimo pagrindinis tikslas yra apsaugoti aplinką ir visuomenę nuo pavojingų asbesto plaušelių. Todėl yra rekomenduojama

  • atitverti ir pažymėti vietas, kuriose yra asbesto produktų, ženklu: “Atsargiai asbestas!”;
  • darbus atlikti tik drėkinant vandeniu (“šlapiu būdu”);
  • atliekų nelaužyti, nemėtyti iš aukščio;
  • atliekas pakuoti į sandarias pakuotes (0,2 mm plėvelės storio maišus po 30 kg);
  • atliekas vežti tik į tam skirtas specialias aikšteles.

Kaip elgtis keičiant šiferinę stogų dangą?

Keičiant asbestocementinę (šiferinę) stogų dangą, būtina laikytis visų saugaus darbo su asbestu reikalavimų. Darbus atlikti taip, kad asbesto plaušeliai nepasklistų į aplinką ir nekeltų pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai. Labai svarbu naudoti specialias apsaugos priemones (spec. drabužius, kaukes, respiratorius), kad asbesto plaušeliai nepatektų į žmogaus kvėpavimo takus ir plaučius.

Rekomenduojama stogų šiferinės dangos šalinimo vietą nuo aplinkos atskirti polietileno plėvele, drėkinti nuimamus paviršius, atsargiai šiferio lakštus nuimti nuo stogų, jų nemėtyti. Dangą supakuoti į polietileninę plėvelę ir saugiai išvežti į tam tikslui nurodytus sąvartynus. Smulkias šiferio atliekas reikia išsiurbti siurbliais su specialiais filtrais, jų nešluoti ir nekloti jomis kelio duobių ir įvažų. Asbestas galutinai nukenksminamas, užkasant jį į žemę. Asbestinio cementinio šiferio stogų savininkams nerekomenduojama naudoti lietaus vandens nuo šių stogų skalbimui, prausimuisi ar grindų plovimui.

Kas ir kur atlieka asbesto plaušelių matavimus, tyrimus?

Higienos instituto Rizikos veiksnių tyrimo laboratorija

  • atlieka asbesto plaušelių identifikavimą gaminiuose;
  • nustato asbesto plaušelių koncentraciją aplinkos ore;
  • konsultuoja suinteresuotus asmenis;
  • informuoja visuomenę apie saugų darbą su gaminiais, turinčiais sudėtyje asbesto, ir prevencines priemones.

 

Adresas: Etmonų 3/6, Vilnius

Tel.: 8 5 212 3249

El.paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai "> Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

 

Daugiau informacijos apie asbestą, jo poveikį žmonių sveikatai, šios medžiagos utilizavimo ir kitas rekomendacijas, dirbant su šia pavojinga medžiaga, galima surasti internetiniuose tinklapiuose http://www.hi.lt/content/rizikos_veiksniu_tyr_lab.html, www.vdi.lt, www.am.lt

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.