1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

ASBESTO KELIAMAS PAVOJUS IR SAUGUS ASBESTO TURINČIŲ PRODUKTŲ TVARKYMAS

Atnaujinta Ketvirtadienis, 10 Gegužė 2012 14:49

Spausdinti

Kas yra asbestas?

Asbestas–tai gamtinis pluoštinis mineralas, netirpus vandenyje, šarmuose, rūgštyse, neskylantis šviesoje, atsparus temperatūros poveikiui, negaruoja, turi geras eksploatacines ir termoizoliacines savybes. Jį sudaro magnio silikatai, geležies, magnio, aliuminio, kalcio ir silicio oksidai. Priklausomai nuo oksidų sudėties ir kristalų struktūros, asbestas skirstomas į kelias atmainas: chrizotilą, amozitą, krokidolitą, aktinolitą ir kt. Visos asbesto atmainos yra pavojingos žmogaus sveikatai. 1976 metais asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių medžiagų sąrašą, kaip vėžį sukelianti medžiaga, turinti ilgalaikį 20-30 metų neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Todėl Europos šalyse buvo uždrausta gaminti, prekiauti ir naudoti visų rūšių asbestą bei gaminius ir medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto. Lietuvoje asbestas uždraustas nuo 2005 metų. Tačiau asbesto, kaip praeities liekanos, problema Lietuvoje išlieka, nes buvo plačiai naudojamas įvairiose pramonės srityse.

Kur yra asbesto?

Dėl gerų techninių savybių bei nesudėtingos ir nebrangios gavybos asbestas buvo plačiai naudojamas statybose, energetikoje, transporte, dažų, klijų gamyboje ir kt. Nuo 1961 m. Lietuvoje pramonėje buvo sunaudota daugiau kaip 700 tūkst. tonų asbesto žaliavos. Daugiausia asbesto panaudota asbestcementinės (šiferinės) stogų dangos, vamzdžių, stabdžių trinkelių gamybai, katilinių ir vamzdynų šilumos izoliacijai, sklendėms, dūmtraukiams sandarinti ir t.t. Iki šiol asbesto galima aptikti senesnės statybos namų stogų šiferinėse dangose, šiferiu dengtuose daugiabučių balkonuose, namų rūsiuose vamzdynų šilumos izoliacijoje, elektros įrenginiuose, ugniai atspariose sienose ir duryse, grindų bei lubų plokštėse, senesnių transporto priemonių stabdžių bei sankabų detalėse, ugniai atspariuose tekstilės bei kituose gaminiuose.

Kada asbestas yra pavojingas žmonėms?

Asbestas yra pavojingas žmonėms, kai jo plaušeliai (skaidulos) patenka į aplinkos orą iš asbesto produktų. Kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau tuos statinius griaunant, o asbestinius gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs, akimi nematomi plaušeliai. Taip pat asbesto plaušeliai gali patekti į aplinką, vykstant asbesto produktų (plokščių, šiferio, vamzdžių) korozijai, atliekant katilinių, šiluminių tinklų izoliacijos remontą arba renovaciją, keičiant šiferinę stogų dangą. Asbestas gali būti surištas su netrapios medžiagos rišikliu arba birus. Pastarasis labai dulka, užtenka paliesti ją rankomis, todėl birusis asbestas yra ypač pavojingas sveikatai. Asbesto plaušeliai, kurių ilgis didesnis nei 5 µm ir plotis mažesnis nei 3 µm, lengvai įkvėpiami ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių susirgimų priežastimi. Dėka asbesto pluoštinės struktūros ir cheminio atsparumo, asbesto plaukeliai plaučiuose išsilaiko labai ilgai. Nors organizmo apsauginė sistema siekia juos suardyti ir pašalinti, tačiau dėl plaušelių struktūros lieka ir tampa potencialiu ligą sukeliančiu veiksniu.. Asbesto poveikis sukelia asbestozę, plaučių vėžį, mezoteliomą ir gėrybinius pleuros pakitimus. Šios ligos išsivysto ne iš karto, o po ilgo 20-30 metų laikotarpio.

Kokie yra saugaus darbo su asbestu reikalavimai?

Vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis Lietuvoje parengta ir patvirtinta virš 20 teisės aktų, kurie susiję su asbesto ir jo gaminių naudojimo ribojimu, draudimu, darbo taisyklėmis, atliekų tvarkymu, aplinkos taršos mažinimu ir prevencija, profilaktiniais patikrinimais bei darbuotojų ir darbdavių mokymais.

Atliekant darbus su asbestu, būtina laikytis Darbo su asbestu nuostatų reikalavimų, kur numatyta darbuotojų apsauga nuo asbesto keliamos rizikos ir asbesto sukeliamų sveikatos pakenkimų prevencijos priemonės

2008 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Asbesto šalinimo programą, kurios tikslas – siekiant pagerinti aplinkos būklę ir užtikrinant sveikesnę aplinką, palaipsniui ir saugiai pašalinti iš aplinkos pavojų keliančius asbesto gaminius. Tikslui įgyvendinti 2008-2013 metams buvo numatytos programos įgyvendinimo priemonės. Programos vykdymo koordinatorius - Aplinkos ministerija, atskiras priemones skirta įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijai, Higienos institutui, Valstybinei darbo inspekcijai, savivaldybėms. Įgyvendinant programos priemones, Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministrų įsakymais buvo patvirtinta Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarka, Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijų aprašas, kuriame nustatyti asbesto sukeltų ligų diagnozavimo reikalavimai, Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose tvarka, kur numatyta asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis ir asbesto poveikio praeityje privalomo sveikatos tikrinimo tvarka.

Su asbestu ir jo turinčiais produktais gali dirbti tik specialiai apmokyti asmenys ir turintys licencijas. Darbdaviai ir darbuotojai mokomi Energetikų mokymo centre ir UAB Kita kompetencija pagal patvirtintas mokymo programos saugiam darbui su asbestu. Lietuvoje didžiausią asbesto šalinimo patirtį turi UAB Termoizola. Visų rūšių veikla su asbesto turinčiomis atliekomis yra griežtai reglamentuojama ir licencijuojama. Didžiausios ir labiausiai patyrusios asbesto atliekų tvarkymo įmonės yra Bionovus ir Toksika. Visą įmonių, tvarkančių asbesto atliekas sąrašą galima rasti adresu http://www.am.lt/Atliekos Pavojingo atliekos Įmonių, tvarkančių asbesto atliekas, sąrašas

Kadangi asbesto plaušeliai yra labai maži ir plika akimi nematomi, neturi kvapo, tai užterštumą asbestu aplinkoje galima nustatyti tik atlikus asbesto plaušelių tyrimus. Jei abejojama ar gaminyje, statinyje, medžiagoje yra asbesto, būtina laboratorijoje atlikti asbesto plaušelių identifikavimo (kokybinius) tyrimus.

Pagrindiniai teisės aktai

1. Darbo su asbestu nuostatai (Žin., 2004, Nr. 116-4342).

2. Asbesto šalinimo programa (Žin., 2008, Nr. 48-1777).

3. Asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimas (Žin., 1998, Nr. 88-2424; 2000, Nr. 37-1035, 2002, Nr. 9-311).

4. Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarkos aprašas (Žin., 2009, Nr. 61-2437).

5. Lietuvos higienos norma HN 23: 2011 Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai (Žin., 2011 Nr. 112-5274).

6. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2000, Nr. 90-2776; 2002, Nr. 13-475).

7. Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės (Žin., 2007, Nr. 10-403).

8. Kompetencijos reikalavimų įmonėms, vykdančioms statinių, turinčių konstrukcijose asbesto, griovimo, jų konstrukcijų ar asbesto šalinimo darbus, aprašas (Žin., 2005, Nr. 86-3247).

9. Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijų aprašas (Žin., 2009, Nr.: 131 -5708).

10. Sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose tvarka (Žin., 2000, Nr.47-1365).

11. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai (Žin., 2007, Nr. 123-5055).

12. Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai (Žin. 2011, Nr.76-3683).

Ką daryti, jeigu asbesto yra Jūsų aplinkoje?

Jeigu asbesto produktų (šiferio, šiluminės izoliacijos ir kt.) yra jūsų namuose, ūkyje, nepatariama pradėti jį šalinti patiems. Geriau šį darbą patikėti specialistams, kurie, priklausomai nuo asbesto produktų techninės būklės, toliau imsis atitinkamų veiksmų

  • surinks iš turimos dokumentacijos informaciją apie asbesto turinčias medžiagas, naudotų statybinių medžiagų sudėtį ir jų būklę;
  • atliks kokybinius asbesto tyrimus medžiagoje, nesant duomenų apie medžiagos sudėtį;
  • nustatys darbo vietas, kuriose dirbantieji gali būti veikiami asbesto dulkių;
  • sudarys asbesto plaušelių nustatymo darbų planą, kuriame bus nurodytos ėminių paėmimo vietos, matavimų trukmė, ėminių skaičius, matavimo periodiškumas.

Asbesto šalinimo pagrindinis tikslas yra apsaugoti aplinką ir visuomenę nuo pavojingų asbesto plaušelių. Todėl yra rekomenduojama

  • atitverti ir pažymėti vietas, kuriose yra asbesto produktų, ženklu: “Atsargiai asbestas!”;
  • darbus atlikti tik drėkinant vandeniu (“šlapiu būdu”);
  • atliekų nelaužyti, nemėtyti iš aukščio;
  • atliekas pakuoti į sandarias pakuotes (0,2 mm plėvelės storio maišus po 30 kg);
  • atliekas vežti tik į tam skirtas specialias aikšteles.

Kaip elgtis keičiant šiferinę stogų dangą?

Keičiant asbestocementinę (šiferinę) stogų dangą, būtina laikytis visų saugaus darbo su asbestu reikalavimų. Darbus atlikti taip, kad asbesto plaušeliai nepasklistų į aplinką ir nekeltų pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai. Labai svarbu naudoti specialias apsaugos priemones (spec. drabužius, kaukes, respiratorius), kad asbesto plaušeliai nepatektų į žmogaus kvėpavimo takus ir plaučius.

Rekomenduojama stogų šiferinės dangos šalinimo vietą nuo aplinkos atskirti polietileno plėvele, drėkinti nuimamus paviršius, atsargiai šiferio lakštus nuimti nuo stogų, jų nemėtyti. Dangą supakuoti į polietileninę plėvelę ir saugiai išvežti į tam tikslui nurodytus sąvartynus. Smulkias šiferio atliekas reikia išsiurbti siurbliais su specialiais filtrais, jų nešluoti ir nekloti jomis kelio duobių ir įvažų. Asbestas galutinai nukenksminamas, užkasant jį į žemę. Asbestinio cementinio šiferio stogų savininkams nerekomenduojama naudoti lietaus vandens nuo šių stogų skalbimui, prausimuisi ar grindų plovimui.

Kas ir kur atlieka asbesto plaušelių matavimus, tyrimus?

Higienos instituto Rizikos veiksnių tyrimo laboratorija

  • atlieka asbesto plaušelių identifikavimą gaminiuose;
  • nustato asbesto plaušelių koncentraciją aplinkos ore;
  • konsultuoja suinteresuotus asmenis;
  • informuoja visuomenę apie saugų darbą su gaminiais, turinčiais sudėtyje asbesto, ir prevencines priemones.

 

Adresas: Etmonų 3/6, Vilnius

Tel.: 8 5 212 3249

El.paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai "> Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

 

Daugiau informacijos apie asbestą, jo poveikį žmonių sveikatai, šios medžiagos utilizavimo ir kitas rekomendacijas, dirbant su šia pavojinga medžiaga, galima surasti internetiniuose tinklapiuose http://www.hi.lt/content/rizikos_veiksniu_tyr_lab.html, www.vdi.lt, www.am.lt

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.