1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

NUODINGIEJI GRYBAI IR AUGALAI

Atnaujinta Ketvirtadienis, 05 Liepa 2012 08:52

Spausdinti

Visi grybai valgomi, tik kai kurie – vieną kartą

Toksikologai liūdnai juokauja, kad visi grybai valgomi, tik kai kurie – vieną kartą. Iš viso Lietuvos miškuose daugiau nei 60 rūšių nuodingų grybų. Nuodingiausi Lietuvos grybai – žalsvoji ir blyškioji musmirės. Net viename grybe esantis nuodo amatoksino kiekis gali būti mirtinas. Šio nuodo savybės nepakinta grybus verdant, kepant, sūdant ar kitaip juos konservuojant.

Nuodingi grybai dažnai keičia savo išvaizdą prisitaikydami prie aplinkos

Renkant grybus apsirikti nesunku. Nuodingi grybai dažnai keičia savo išvaizdą prisitaikydami prie aplinkos. Pavyzdžiui, mirtinai nuodingos žalsvosios musmirės kepurėlė viename miške gali būti žalia, kitame pilkai, rausvai ar gelsvai žalsva, todėl ji painiojama su ūmėdėmis, kelmučiais ir kt. grybais.

Žalsvosios musmirės kotas tuščiaviduris, žalsvas, į pagrindą gumbiškai sustorėjęs, apatinę koto dalį gaubia skiautėta išnara.

Reikėtų rinkti tik tuos grybus, kuriuos gerai pažįstate – baravykus, raudonikius, voveraites. Geriausia išsirinkti vieną grybų rūšį, o į kitus net nežiūrėti. Taip pat nepirkti grybų turguje, nors pardavėjas ir tvirtintų, kad grybus renka ir pats valgo daugybę metų.

Būdingi apsinuodijusio žalsvąja ar blyškiąja musmirėmis ir negydomo žmogaus požymiai:

Pirmąją dieną suvalgęs grybų, žmogus niekuo nesiskundžia;

Antrąją dieną prasideda vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas;

Trečiąją dieną būklė pagerėja, tačiau laboratoriškai nustatomi sunkaus kepenų pažeidimo požymiai;

Ketvirtąją dieną prasideda didelis kraujavimas iš virškinimo trakto dėl kepenų pažeidimo, sutrikus krešėjimui;

Penktąją dieną dėl sutrikusios medžiagų apykaitos pažeidžiamos galvos smegenys, sutrinka sąmonė, gali ištikti koma;

Šeštąją dieną prasideda ūminis inkstų nepakankamumas;

Septintąją dieną – mirtis.

Apsinuodijus kitais nuodingais grybais ( paprastoji ir margoji musmirės, bobausis, mėšlagrybis, nuodingasis nuosėdis, pilkoji meškutė, pilkoji skydabudė ir kiti), mirtini atvejai retesni, tačiau galimi, ypač mažų vaikų, senyvų ar sergančių sunkiomis lėtinėmis ligomis žmonių.

Apsinuodijimo grybais požymiai dažnai būna panašūs, skiriasi tik laikas nuo grybų suvalgymo iki pirmųjų požymių pasireiškimo. Pirmiausia prasideda stiprūs raižantys pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Būna bendras silpnumas, mieguistumas, nervų sistemos slopinimas gali progresuoti iki komos. Kiti simptomai: pakitęs elgesys, galimos haliucinacijos, regos sutrikimai, traukuliai, psichozė, gali sustiprėti prakaitavimas, tekėti seilės. Įtarę apsinuodijimą grybais nebandykite gydytis patys, skubiai kreipkitės pagalbos į artimiausią medicinos įstaigą.

Vežant apsinuodijusį žmogų į ligoninę būtina paimti grybų ar iš jų pagaminto patiekalo, kurį jis valgė. Medikams yra labai svarbu nustatyti , kokiais grybais buvo apsinuodyta, nes nuo to priklauso ligonio gydymas. Beje, yra ir tokių grybų toksinų, kurie nesukelia jokių apsinuodijimo simptomų, jei jų prisivalgius per 72 val. nevartojamas alkoholis.

Apsinuodijama ir valgomais, tačiau netinkamai paruoštais grybais. Apsinuodijus jais pirmieji apsinuodijimo požymiai pajuntami labai greitai – maždaug po pusvalandžio.

 

Vienų augalų toksinės medžiagos sukelia negalavimus, kitų - gali būti mirtinos

 

Apsinuodyti Lietuvoje augančiais augalais galima juos palietus arba suvalgius. Vienų augalų toksinės medžiagos sukelia negalavimus, kitų - gali būti mirtinos (žalčialunkis, vėlyvis, pakalnutė, durnaropė, šunvyšnė). Skaudu, bet dažniausiai nuo augalų nukenčia vaikai.

Apsinuodyti galima susidūrus su šiais medžiais ir krūmais: ąžuolu (lapai ir gilės), kaštonu (vaisiai), laukine ir kultūrine vyšnia (šakelės ir lapai), paprastąja alyva; paprastuoju uosiu, paprastuoju žalčialunkiu, ricinmedžiu; žolėmis ir gėlėmis: baltąja snieguole; europine pipirlape, juodžole, kelminiu paparčiu, rūta, paprastuoju amalu, paprastąja durnarope, paprastąja pakalnute, vėlyviu ir kitais augalais.

Skirtingi nuodingieji augalai pažeidžia skirtingus organus, todėl skirtingai pasireiškia ir apsinuodijimo simptomai:

deginantį lūpų skausmą, burnos gleivinės ir liežuvio tinimus sukelia rūgštynės, rabarbarai, begonijos kiškio kopūstai, hiacintų ir narcizų svogūnėliai.

• sunkų ir ilgai trunkantį viduriavimą, vėmimą, virškinamojo kanalo patinimą sukelia vaistinė ir daugiažiedė baltašaknė, kaštono vaisiai, šilagėlė, plukė, vėdrynas, žalčialunkis.

• regėjimo sutrikimas, išsiplėtę vyzdžiai, karšta ir paraudusi kūno oda, sutrikęs rijimas, psichozė, haliucinacijos, koordinacijos sutrikimas atsiranda apsinuodijus durnarope, drigne ar vaistine šunvyšne.

• širdies ritmas sutrinka apsinuodijus rusmenėje, pakalnutėje, oleandre, adonyje, kurpelėje ir čemeryje esančiomis toksiškomis medžiagomis.

• sibirinis barštis, vaistinė gelsvė, sėjamasis pastarnokas pažeidžia odą nejučiomis prie jų prisilietus ar išsitepus jų syvais. Šių augalų poveikį šimtus kartų sustiprina šviesa ir drėgmė.

Svarbu atminti, kad priešnuodžių nuodingoms augalų medžiagoms nėra - gydomos tik jų sukeltos pasekmės. Pastebėjus, kad vaikas suvalgė ar prisilietė prie nuodingo augalo ir (ar) jam pasireiškė minėtieji simptomai, reikia kuo skubiau suteikti pagalbą. Todėl, įvykus nelaimei, tėvai turėtų žinoti, kad gali kreiptis pagalbos skambindami specialistams į Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą tel. (8-5) 236 20 52, mob. 8 687 53378, VISĄ PARĄ arba gabenti vaiką į artimiausią gydymo įstaigą.

Pirmoji pagalba suvalgius nuodingą augalą:

• jei tinsta ir peršti burnos gleivinė - duoti vaikui burnoje palaikyti ledo gabaliukų arba šalto vandens - tai apmalšins skausmą (jei nelaimė įvyko lauke ir negalima gauti nei ledo, nei vandens - galima nupirkti porciją ledų, tačiau būtina prižiūrėti, kad vaikas jų nenurytų);

• be gydytojo nurodymo negalima vartoti jokių medikamentų ar imtis medicininių procedūrų;

• nedelsiant vykti į ligoninę, kartu paimti ir apsinuodijimą sukėlusį augalą arba jo dalį.

Pirmoji pagalba prisilietus prie nuodingų augalų:

• nuplauti sąlyčio su augalu vietą šaltu vandeniu;

• kuo skubiau kreiptis į gydytojus, ypač jei vaikas pradeda dusti arba smarkiai tinsta kūnas.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Aida Butkienė

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.