1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

TROŠKINA: KĄ GERTI?

Spausdinti
troskina

Seniai žinoma, kad be maisto žmogus gali išgyventi keliasdešimt, o be vandens - tik keletą dienų. Vandens kiekiui organizme sumažėjus vos 2 proc., pradedamas jausti troškulys, energijos stygius, o, netekus 5 proc. vandens, gali aptemti sąmonė. Taigi vanduo yra labai svarbus žmogui. Per parą sveikas suaugęs žmogus turi išgerti apie du litrus skysčių, o karštą dieną ar sportuodamas - dar daugiau, nes gausiau prakaituojant organizmas netenka skysčių daugiau.

Jau pirmasis troškulio jausmas rodo, kad organizmas yra lengvai dehidruotas - jam trūksta vandens. Todėl, norint gerai jaustis, reiktų nelaukti troškulio pojūčio ir skysčių gurkšnoti po truputį visą dieną. Troškulį geriausiai malšina natūralus mineralinis, paprastas geriamasis vanduo, natūrali gira, sultys ir kt.  Ne visos vandens rūšys yra vienodos: vanduo yra natūralus arba pagamintas (apdorotas).

Natūralus mineralinis vanduo – išgaunamas iš giluminių žemės sluoksnių. Jame yra natūralių vertingų mikroelementų bei mineralų, tačiau nėra jokių priemaišų (išskyrus anglies dioksidą, tuo atveju, jei gaminamas gazuotas mineralinis vanduo). Teisiškai reglamentuojama, kad natūralaus mineralinio vandens negalima chemiškai apdoroti, todėl geriate jį tokį, kokį sukūrė gamta. Vietos, kuriose išgaunamas natūralus mineralinis vanduo, yra griežtai saugomos pagal nustatytas sanitarines apsaugos zonas, greta jų ribojama ūkinė ir pramoninė veikla. Natūralus mineralinis vanduo gaivina, turi daug mineralinių medžiagų, mikroelementų. Neretai klausiama: kokį mineralinį vandenį sveikiau gerti: su angliarūgšte ar be jos? Sveikam žmogui angliarūgštė tonizuoja skrandžio ir žarnyno veiklą, o sergančiajam skrandžio, dvylikapirštės žarnos ar kepenų ligomis, virškinamąją sistemą ji gali dirginti. Tiems, kurių aukštas kraujo spaudimas, nereikėtų gerti mineralinio vandens, kuriame yra daug natrio. Jiems tinka vanduo, kuriame natrio koncentracija mažesnė kaip 20 mg/l (etiketėje nurodyta “Tinka mažesnio natrio kiekio dietai”). Kūdikiams ir vaikams iki 7 metų amžiaus nerekomenduojama dažnai gerti mineralinio vandens, kuriame yra daugiau kaip 1,5 mg/l fluorido. Apskritai patartina gerti ne vienos, o kelių skirtingų rūšių mineralinį vandenį, kad organizmas gautų daugiau ir įvairesnių mineralinių medžiagų bei mikroelementų. Norėdami gerai jaustis ir būti sveiki, kasdien turime išgerti apie 2,5 l vandens. Karštą dieną sportuojant ar aktyviai dirbant su prakaitu netenkama daug vandens, druskų, todėl tokiais atvejais reiktų gerti natūralaus mineralinio vandens, turinčio daugiau mineralinių druskų, arba mineralizuoto vandens (tai geriamuoju vandeniu praskiestas natūralus mineralinis vanduo).

Šaltinio vanduo – taip pat požeminis vanduo, tačiau jam nėra taikomi tokie griežti reikalavimai kaip natūraliam mineraliniam vandeniui, jam nereikalingas oficialus pripažinimas. Kaip gaivusis gėrimas gali būti vartojamas ir buteliuose parduodamas šaltinio vanduo. Tai natūraliai švarus vanduo, kuris nėra papildytas kitomis medžiagomis, išskyrus vandens prisotinimą anglies dvideginio. Geras šaltinio vanduo turi būti iš požeminių vandens telkinių - versmių, gręžtinių šulinių.

Kitas buteliuose parduodamas geriamas vanduo (geriamasis, mineralizuotas, išvalytas bei distiliuotas) dažniausiai yra cheminiu ar kitokiu būdu apdorotas vanduo, t. y. pagamintas arba atskiestas. Jame esančios mineralinės medžiagos gali būti cheminės sudėties ir dirbtinai įmaišomos į vandenį.

Vandentiekio vanduo – dezinfekuojančiomis ar kitomis cheminėmis medžiagomis apdorotas vanduo, siekiant jį padaryti saugiu vartoti. Rinkdamiesi vandenį kūdikiams ir mažiems vaikams, atkreipkite dėmesį į jonų koncentracijas – vaikams jos neturi viršyti leistinų normų.

Vakarų Europoje kūdikių maistui gaminti visų pirma rekomenduojama vartoti buteliuose parduodamą vandenį – taip tėvai gali būti tikri, jog naudoja saugų vandenį ar bent žino, koks jis. Kūdikiams reikia duoti tik labai geros kokybės vandenį.

Kūdikiams ir vaikams, ypač iki 2 metų, rekomenduojama duoti gerti tik negazuoto vandens.

Praėmus butelį su kūdikiams skirtu vandeniu, rekomenduojama jį laikyti sandariai uždarytą iki 10°C temperatūroje ne ilgiau kaip 1 parą. Jei nespėjote jo suvartoti per šį laiką, prieš ruošdami kūdikiui maistą jį pavirinkite.

Negerkite ir neduokite gerti kitiems iš butelio, jei jame esantis vanduo bus duodamas vaikui ar naudojamas kūdikio maistui ruošti.

Pirkdami vandenį įsitikinkite, kad kamštelis nepažeistas.

Vaikų ir kūdikių maistui naudokite tik mažai mineralinių medžiagų turintį vandenį – tokio vandens sausoji liekana yra ne didesnė kaip 500 mg/l.

Vaikams ir kūdikiams rinkitės vandenį, ant kurio pakuotės pažymėta, jog jis tinkamas kūdikių mitybai.

Vandens nelaikykite nežinomos kilmės plastikiniuose induose – jie gali būti netinkami maisto produktams ir vandeniui laikyti, arba, jei juose jau buvo kažkas laikyta.

Pieno mišiniams skiesti vartojamą vandenį reikia užvirinti ne jame esantiems nitratams pašalinti, bet mikrobams sunaikinti ar dezinfekavimui naudotą chlorą išgarinti. 

Vaikų ir kūdikių maistui ruošti nenaudokite nepatikrinto vandens – jis gali būti užterštas nitratais (ypatingai šulinių vanduo):

Nitratų toksinis poveikis atsiranda dėl redukcijos organizme į nitritus, kurie su maisto antriniais ir tretiniais aminais sudaro kancerogeninius nitrozaminus.

Vandenyje ištirpę nitratai virinimo metu nesuskaidomi ir nepakinta, todėl nepašalinami.

Nitratų koncentracija vandenyje kūdikiams neturi viršyti 10 mg/l.

Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos.

Ilgiau ar pakartotinai virintame vandenyje, daliai jo išgaravus, nitratų koncentracija gali tik padidėti.
Duonos gira, sultys.

Geriant sultis, organizmas aprūpinamas vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, bioflavonoidais, o jei jos tirštos, ir maisto skaidulomis - pektinu. Pektinas sujungia iš aplinkos į organizmą patenkančius sunkiuosius metalus ir taip apsaugo organizmą nuo toksinio jų poveikio. Sultyse esantys bioflavonoidai, vitaminai A, C saugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Vitaminas C, kurio daug yra citrusinių vaisių, uogų sultyse, didina organizmo atsparumą peršalimo ligoms, stiprina imuninę sistemą, gerina geležies pasisavinimą iš kitų produktų. Abrikosų, persikų, slyvų ir kitos saldžios sultys daugiau yra maistinės nei gaivinančios.     Beje, labai vertingos tik išspaustos (ypač namuose) šviežios sultys - morkų, burokėlių, obuolių, serbentų ir kt.

Nemažai Lietuvos gyventojų mėgsta girą. Nors jos pasirinkimas didelis, deja, asortimente nemažai giros su sintetiniais priedais: saldikliais, dažančiomis medžiagomis, aromato stiprikliais. Perkant girą, reikėtų pasižiūrėti etiketėje, ar ji pagaminta iš natūralių žaliavų –duonos džiūvėsėlių, ruginio salyklo, saldinta natūraliu cukrumi ir turinti vienintelį maisto priedą - natūralią citrinos rūgštį.

Jei vis dėlto retkarčiais norisi pasmaguriauti saldžiaisiais gėrimais, geriau rinktis tuos, kurių sudėtyje yra ne dirbtinių saldiklių, o cukraus, ne sintetinių dažų ir kvapiųjų medžiagų, o sulčių. Norint numalšinti troškulį ir gerai jaustis, nepatartina vaisvandenių gerti kasdien. Geriausi gėrimai - tik su natūraliais priedais.

Įpraskime rūpintis savo ir artimųjų, ypač vaikų, sveikata ir prieš pirkdami gėrimą perskaityti, kas parašyta jo etiketėje.

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

direktorė Danguolė Avižiuvienė

 

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.