1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

KAIP APSAUGOTI SAVO SVEIKATĄ KARŠTĄ DIENĄ?

Atnaujinta Penktadienis, 13 Liepa 2012 09:56

Spausdinti
GELBEJU

Vasarą žmonės lepinasi saulės teikiamais malonumais pamiršdami, kad nesaikingas mėgavimasis saulės voniomis gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Saulės spinduliai reikalingi kiekvienam sveikam žmogui, nes jų poveikyje stimuliuojama medžiagų apykaita, aktyvėja žmogaus psichikos veikla, gaminasi laimės hormonas bei vitaminas D, tačiau nereikia pamiršti ir apie saulės žalingą poveikį žmogaus organizmui: oro temperatūros svyravimai  gali lemti lėtinių neinfekcinių ligų, ypač širdies kraujagyslių ligų paūmėjimą, o ultravioletiniai saulės spinduliai skatina ne tik pigmento melanino gamybą, bet sukelia ir odos pažeidimus, gali skatinti odos vėžio susirgimą. Žalingą karščio poveikį dažniau patiria kūdikiai, maži vaikai iki ketverių metų, vyresni žmonės (daugiau kaip 65 m.) taip pat asmenys, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis: širdies kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, onkologinėmis ir kitomis ligomis. Karščius sunkiai pakelia asmenys, kurie turi viršsvorio, taip pat žmonės, aktyviai sportuojantys, sunkiai dirbantys ir mažai geriantys skysčių.

Jeigu jus troškina, vadinasi, normaliam organizmo funkcionavimui jau trūksta skysčių. Troškulys nėra pirmasis ir vienintelis dehidratacijos požymis. Sunerimti reikėtų pasireiškus kai kuriems ankstyviems dehidratacijos simptomams, kurie liudija sutrikusį vandens balansą. Tai gali būti silpnumas ir galvos svaigimas, dingęs apetitas, paraudusi oda, deginimas skrandžio srityje, džiūstanti burna, sausas kosulys, karščio netoleravimas, pykinimas, tamsus stipraus kvapo šlapimas. Tada žmogų gali ištikti šilumos arba saulės smūgis. Karštomis vasaros dienomis, daug judant ir geriant mažai vandens, organizme susikaupia šilumos perteklius. Šilumos smūgis ištinka tuomet, kai kūnas prakaituodamas nepajėgia išgarinti šilumos. Tai pavojinga būklė, kurią sukelia ilgas buvimas karštyje, ypač sportuojant. Ištikus šilumos smūgiui kūno temperatūra gali pakilti iki 40 laipsnių karščio. Tada gali sutrikti orientacija, atsiranda mieguistumas, vangumas, pulsas –dažnas ir stiprus, eisena tampa netvirta.

Norint išvengti šilumos ir saulės smūgių troškulį geriau malšinti ne vienos, o skirtingų rūšių gėrimais – taip organizmas gauna daugiau ir įvairesnių mineralinių medžiagų bei mikroelementų. Tai ypač svarbu karštą vasaros dieną, kai gausiau prakaituojama ir organizmas netenka daug vandens. Geriausiai troškulį malšinti vandeniu. Šaltas vanduo atkuria skysčių balansą, vėsina, atgaivina, neturi kalorijų. Tai universalus, geriausiai troškulį malšinantis gėrimas! Jeigu gerti paprastą vandenį neskanu, galite pagardinti jį paprastosiomis ar žaliosiomis citrinomis, apelsino skiltele, uogomis, šviežios mėtos ar rozmarino lapeliais. Patartina gerti ir arbatas.  Skoniui paįvairinti į atšaldytą arbatą galima įpilti vaisių sulčių ar jų nektaro.

Jeigu nepavyko išvengti šilumos smūgio ir nukentėjusysis yra sąmoniningas, pirmiausia reikia jį nuvesti į pavėsį, pasodinti arba paguldyti, atsagstyti ir palaisvinti drabužius, apkloti vandeniu sudrėkinta antklode ar paklode ir nuolat drėkinti. Kai kūno temperatūra sumažės iki 37,5 laipsnių karščio, duoti atsigerti ko nors vėsaus. Tiesioginiai saulės spinduliai, kaitinantys nepridengtą galvą ir sprandą, dirgina galvos smegenų dangalus, todėl padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija. Ištikus saulės smūgiui staiga pradeda skaudėti ir svaigti galva, žmogų apima bendras silpnumas, pasireiškia pykinimas, vėmimas, pradeda zvimbti ausyse, mirgėti akyse, išbąla veidas, išpila šaltas prakaitas. Jei nukentėjusysis nuo saulės smūgio yra sąmoningas, nuvesti jį į pavėsį, paguldyti truputį pakelta galva arba pasodinti, ant kaktos dėkite šaltą kompresą, vėduoti, pasiūlyti šaltesnio gėrimo. Jei pykina, duoti užvalgyti ko nors rūgštaus. Jeigu nukentėjusysis nuo šilumos ir saulės smūgių neteko sąmonės, guldyti jį ant šono, vėduoti ir niekuo negirdyti bei skubiai vežti jį į gydymo įstaigą.

 

Kaip apsisaugoti nuo saulės ir išvengti nudegimų?


Nebūti atviroje saulėje, kai ji pavojingiausia, t. y. nuo 11 iki 15 valandos. Jeigu deginatės, tai darykite pamažu ilgindami buvimo saulėje trukmę. Naudoti apsauginius kremus, losjonus (pasitepti ant švarios, sausos odos 15–30 minučių prieš išeinant į atvirą saulę, pakartotinai teptis kas dvi valandas). Pasirinkti kremus pagal savo odos tipą ir apsaugos nuo saulės faktorių SAF arba SPF. Žmonės, kurių oda šviesi ir linkusi greitai nudegti, turėtų rinktis stipresnę apsaugą nuo saulės turinčius kremus. Priemonės nuo saulės dozė – 2 mg/cm2. Vidutinio kūno sudėjimo žmogui, reikėtų panaudoti 35 g kremo (toks kiekis prilygsta 6 pilniems arbatiniams šaukšteliams). Būtina pakartotinai teptis kremą po prausimosi, maudynių ar nusišluosčius kūną rankšluosčiu. Dėvėti šviesius medvilninius drabužius. Drėgnų drabužių, ypač medvilninių, apsauga smarkiai sumažėja. Drėgni medvilniniai marškinėliai, palyginti su sausais, suteikia tik pusę apsaugos. Nešioti galvos apdangalus. Skrybėlės ypač gerai apsaugo veidą, kaklą ir galvą.

Ką daryti nudegus?


Nudegusią vietą atvėsinti vėsiu vandeniu, ant nudegusių kūno plotų dėti šaltus kompresus. Gerti daug negazuoto arba mineralinio vandens. Kad oda neišsausėtų, nudegusias vietas tepti drėkinamuoju kremu. Negalima teptis skysčiais, kurių sudėtyje yra spirito. Jie sausina odą, stiprina skausmą bei odos šerpetojimą. Nudegimų sukeltą skausmą galima malšinti kefyru, kopūstų sultimis, žalia tarkuota bulve ar morka, krakmolo arba sutrintų petražolių lapų tyre. Jei nudegimas apima didelį plotą, yra sunkus, kreipkitės į gydytoją!

 Rekomendacijos:

- pačios pavojingiausios valandos - nuo 11 iki 15 valandos; jei galima geriau saulėje nesikaitinti;

- riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 10 iki 16 val. , sodo, daržo darbus bei kitus ūkio darbus geriau atlikti anksti ryte arba vakare;

-karštą vasaros dieną tiesiog būtina daugiau nei įprastai vartoti skysčių. Troškulį geriausiai malšina mineralinis negazuotas ir paprastas geriamasis arba pasūdytas vanduo. Skysčių reikia gerti po truputį, ištisą dieną. Patartina gerti ir arbatas;

- venkti skysčių su kofeinu, alkoholiu ir gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskirimą;

- daugiau valgyti skystų produktų, lengviau pasisavinamų lieso pieno produktų, vartoti daugiau vaisių, puikiai tiks ir daržovės – agurkai, pomidorai;

- nepatartina valgyti riebaus ir sunkiai virškinamo maisto;

-kylant kūno temperatūrai, organizmas stengiasi išspinduliuoti šiluminės energijos perteklių, todėl karštą dieną nereikėtų vilkėti šiltai; geriausiai tiks šviesūs medvilniniai, lininiai, nesintetiniai drabužiai; rinktis odinę avalynę;

-būnant saulėkaitoje reikia nepamiršti galvos apdangalo. Geriausiai tiktų natūralaus pluošto- pvz. šiaudinė skrybelaitė ar kepurė;

- akių apsaugai rekomenduojama nešioti tamsius akinius;

- saulėtomis dienomis rekomenduojama naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF).

Taigi, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia gyventojus, esant karštiems orams, laikytis rekomendacijų, kurios padės gerai jaustis, išlikti darbingais net ir karštą dieną, bei išvengti rimtesnių problemų, tuomet darbas ir poilsis karštą vasaros dieną lauke taps malonesnis.

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

 

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.