1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

NORS PASIUTLIGĖ DIAGNOZUOJAMA REČIAU, GYVŪNŲ APKANDŽIOTŲ ASMENŲ DAUGĖJA

Spausdinti

Rugsėjo 28-ąją pasaulyje minima kovos su pasiutlige diena. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiemet užfiksuoti keturi pasiutligės židiniai, o antrąjį metų ketvirtį medicinos pagalbos kreipėsi net 2110 asmenų, nukentėjusių nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. Tai beveik dvigubai daugiau nei per pirmąjį šių metų ketvirtį (1085).

Daugiausiai nukentėjusių nuo gyvūnų – Vilniaus ir Kauno apskrityse. Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų, kačių ir laukinių gyvūnų, tačiau pasitaiko, kad pasiutligės grėsmę sukelia ir naminiai galvijai. Didžioji dalis laukinių gyvūnų pasiutligės atvejų nustatyti pasienio su kaimynine Baltarusija rajonuose.


Dažniausiai nukenčia nuo šunų ir kačių
2011 m. per antrąjį ketvirtį medikų pagalbos kreipėsi 2153 asmenys, tai šiek tiek daugiau nei antrąjį šių metų ketvirtį. Lyginant 2011 m. ir 2012 m. pirmuosius pusmečius, besikreipiančiųjų medicinos pagalbos skaičius buvo panašus, atitinkamai 3207 ir 3195.
2012 m. pirmąjį pusmetį registruoti 2232 suaugusieji ir 953 vaikai, kurie nukentėjo nuo sveikų, nežinomų ar pasiutlige sergančių gyvūnų. 2011 m. per tą patį laikotarpį registruoti 2292 suaugusieji ir 905 vaikai, kurie nukentėjo nuo gyvūnų.
2012 m. antrąjį ketvirtį šunys apkandžiojo 614 vaikų, beveik tris kartus (215) daugiau nei pirmąjį ketvirtį ir 1083 suaugusių žmonių. Per pirmąjį šių metų ketvirtį šunys sukandžiojo 618 suaugusių žmonių, 2011 m antrąjį ketvirtį – 583 vaikus ir 1163 suaugusius. Taigi stebima tendencija, jog per antrąjį šių metų ketvirtį šunys apseilėjo, apkandžiojo ar kaip kitaip sužalojo dvigubai daugiau žmonių nei per pirmąjį ketvirtį.
Per antrąjį šių metų ketvirtį sveiki šunys apkandžiojo 1165 asmenis, nežinomi – 581. Per pastarųjų trijų metų pirmąjį ketvirtį nebuvo nei vieno atvejo, kad žmogų apkandžiotų pasiutlige sergantys šunys. Visiems nukentėjusiems buvo laiku suteikta medicininė pagalba ir skirta pasiutligės imunoprofilaktika.
Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų, 2012 m. pirmąjį pusmetį – 2530, 2011 m. tuo pačiu metu – 2569. Dėl kačių padarytų sužalojimų į medikus kreipėsi 550 asmenų.
Per 2012 m. pirmąjį pusmetį daugiausiai pasiutusių gyvūnų, kurie apseiliojo, apkandžiojo ar kaip kitaip sužalojo žmones, buvo rasta tarp laukinių gyvūnų. 2012 m. pirmąjį pusmetį į medikus kreipėsi 10 žmonių, nukentėjusių nuo pasiutlige sergančių laukinių gyvūnų, kai tuo tarpu per 2011 m. pirmąjį pusmetį buvo užfiksuoti 8 tokie atvejai.
Taip pat per 2012 m. pirmąjį pusmetį į medikus kreipėsi 4 asmenys nukentėję nuo pasiutlige sergančių galvijų. 2011 m. pirmąjį pusmetį tokių atvejų nebuvo registruota, tačiau buvo užfiksuoti 5 atvejai kai žmonės kreipėsi medicinos pagalbos nukentėję nuo naminių gyvūnų, kuriems buvo diagnozuota pasiutligė.
Per pirmąjį šių metų pusmetį daugiausiai nukentėjusių nuo gyvūnų asmenų buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse.
2012 m. pirmąjį pusmetį pasiutligės imunoprofilaktika skirta 1893 asmenims, tai sudarė 59 proc. visų nukentėjusių. 2011 m. imunoprofilaktika per pirmąjį pusmetį taip pat buvo skirta 59 proc. nukentėjusių.

Pasiutligės atvejų mažėja

Šių metų kovo 20 d. buvo pradėtas laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės pavasario etapas. Kaip ir kasmet, visoje Lietuvos teritorijoje iš lėktuvų buvo išmėtyti jaukai su vakcina. Laukinių gyvūnų vakcinacija pradedama nuo vakarinio Lietuvos pakraščio ir tęsiama visoje Lietuvos teritorijoje. Nuo 2006 m. sistemingai vykdomos laukinių gyvūnų vakcinacijos rezultatai džiugina.
Pastaraisiais metais Lietuvoje pasiutligės atvejų nustatoma vis mažiau – pernai nustatyta 14 pasiutligės atvejų. Tuo tarpu 2010 m. buvo nustatyti 33, 2009 m. – 63 pasiutligės atvejai. Šiemet užfiksuoti 4 pasiutligės židiniai tarp gyvūnų (1 – naminis gyvūnas, 3 – laukiniai gyvūnai). Didžioji dalis pasiutligės atvejų nustatyti laukinių gyvūnų populiacijoje pasienio su kaimynine Baltarusija rajonuose.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja gyventojus, kad radus jaukus su pasiutligės vakcina, jų negalima liesti.
Jeigu jaukai su vakcina aptinkami prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai nedelsiant pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurios specialistai atvykę surinks jaukus su vakcina. Jaukai su vakcina nėra pavojingi naminiams gyvūnams, tačiau perdozavus jauko, galimos komplikacijos.
 
Kaip užsikrečiama pasiutlige
 
Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas ir su gyvūno seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Pavojingesni įkandimai į nuogą kūną, negu per rūbus. Labai pavojinga, kai pasiutę laukiniai gyvūnai giliai sukandžioja žmogui veidą: jam būdingas trumpesnis inkubacinis periodas ir didesnis pavojus susirgti pasiutlige.
Rečiau žmogus užsikrečia pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, jungines ir gleivines. Kiti itin reti būdai užsikrėsti pasiutligės virusu – sukėlėjo išplitimas aerozoliu laboratorijose, kur dirbama su pasiutligės virusu, arba paciento, mirusio nuo netipiškos, nediagnozuotos pasiutligės, ragenos ir kitų organų persodinimas, ypač kai vieno donoro organai persodinami keliems recipientams. Lietuvoje tokių užsikrėtimų nėra buvę.
Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo. Nepaisant bandomų įvairių gydymo būdų, pagydyti sergančiųjų pasiutlige klinikinių simptomų stadijoje nepavyksta. Įkandus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas įvertinęs situaciją ir galimą riziką užsikrėsti pasiutlige, skirs profilaktinį pasiutligės vakcinacijos kursą.
Nespecifinės profilaktikos priemonėms priskiriami įvairiausi būdai, kuriais siekiama sumažinti pasiutligės viruso cirkuliavimo gamtoje intensyvumą bei sumažinti potencialiai užsikrėtusių laukinių gyvūnų kontaktus su žmonėmis tiesiogiai ar per laukinius gyvūnus. Šioms priemonėms priskiriamas ir pirminis žaizdos sutvarkymas. Įkandus gyvūnui, žaizdą rekomenduojama gerai išplauti, esant galimybei dezinfekuoti žaizdų dezinfekcijai tinkamomis priemonėmis. Tačiau šios priemonės neapsaugo nuo užsikrėtimo.
Parengė Imunoprofilaktikos skyriaus specialistas Giedrius Foktas.
 
Daugiau informacijos:
Beata Bukotaitė
8 614 71720, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.