1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

LAPKRIČIO 15-OJI TARPTAUTINĖ NERŪKYMO DIENA

Spausdinti

   Tarptautinės kovos su vėžio liga draugijos ir įvairių pasaulio šalių gydytojų onkologų iniciatyva kiekvienais metais trečiasis lapkričio ketvirtadienis minimas kaip Tarptautinė nerūkymo diena. Minėjimo tikslas – priminti, kokią žalą rūkančiųjų ir nerūkančiųjų sveikatai kelia rūkymas, vis dar išliekantis vienu iš svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų rizikos faktoriumi, sąlygojančiu 25 proc. visų mirčių nuo širdies kraujagyslių ligų, 30 proc. mirčių nuo vėžio, 70 proc. nuo kvėpavimo sistemos ligų. Vėžinės ir tabako sukeltos ligos iš valstybės kiekvienais metais pareikalauja milžiniškų išlaidų pacientams slaugyti ir gydyti.

Tabako dūmai yra nuodingas mišinys, kuriuose yra apie 4000 įvairių cheminių medžiagų. Remiantis Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) ir Vokietijos mokslininkų tyrimo draugijos duomenimis tabako dūmuose yra 90 kancerogenų. Tabako dūmų kancerogeninių medžiagų sąrašas nėra baigtinis. Mokslininkai ir toliau tyrinėja tabako dūmų sudedamąsias dalis, todėl ateityje bus skelbiami nauji kancerogenai.

Rūkalų dūmuose esantis anglies monoksidas daug geriau jungiasi prie hemoglobino nei deguonis, todėl rūkant sumažėja deguonies kiekis audiniuose ir gali išsivystyti hipoksija (deguonies stygius organizme). Ypač rūkymas pavojingas nėščiosioms - vaisius ypatingai jautrus tabako dūmams, jei nėščioji daug rūko, tai gali suketi vaisiaus hipoksiją. Nuolatinės hipoksijos pasekmės: priešlaikinis gimdymas, persileidimų skaičiaus padidėjimas, gimdymo metu pirmeigė placenta. Rūkančios moterys dažniau gimdo neišnešiotus ir mažesnio svorio naujagimius, jų kūdikiai dažniau miršta.

Greta kancerogeninio poveikio tabako dūmuose esančios medžiagos slopina organizmo imuninį atsaką ir organizmas nesugeba atpažinti ir sunaikinti pakitusių (mutavusių) ląstelių.

Priprasti prie šio žalingo ir milijonus gyvybių nusinešančio įpročio nesunku. Tabako dūmuose yra nikotino - alkaloido, kuris jaudina nikotino receptorius smegenyse: greit padidėja kraujospūdis, sustiprėja kraujo tėkmė vainikinėse kraujagyslėse ir širdies susitraukimai. Nikotinas, skatindamas neuromediatorių išsiskyrimą smegenyse, veikia kaip stimuliatorius. Žmogui pasireiškia trumpalaikis energijos ir nuotaikos pakilimas, pagerėja dėmesio koncentracija ir veiklumas. Ilgainiui rūkant, sutrinka neurohormonų apykaita, padidėja tolerancija nikotinui, todėl išsivysto poreikis pakartotinai rūkyti.

Rūkymas pagreitina senėjimo procesus: veidas praranda skaistumą, oda - elastingumą, atsiranda raukšlių, šiurkštėja balsas, pagelsta ar pajuosta dantys, jie greit genda, sklinda nemalonus kvapas iš burnos. Reguliaraus rūkymo pasekmės sveikatai priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus (patenkančių į organizmą kenksmingų medžiagų kiekio), rūkymo trukmės ir individualių organizmo savybių, todėl ne visiems rūkantiems rūkymo sukeltos pasekmės pasireiškia vienodai.  Ryškiausias priežastinis ryšys tarp rūkymo ir ligos stebimas plaučių vėžio atveju. Iki 90 - 95 proc. juo susirgusių buvo reguliariai rūkantys. Visos su rūkymu susijusios vėžio formos sąlygoja 30 proc. bendro mirtingumo nuo piktybinių navikų. Lėtinis bronchitas yra neišvengiama ilgalaikio reguliaraus rūkymo pasekmė. 75 proc. visų kvėpavimo sistemos ligų siejama su rūkymu. 

Paradoksalu, bet paklausę paauglį, kodėl jis rūko, dažniausiai išsiaiškinsime, kad jis nori atrodyti nepriklausomas ir vyresnis. O paklausę suaugusį, suprasime, kad jis, rūkydamas, jaučiasi jaunesnis.

Tabako gaminių reklamos, rūkymo maitinimo sektoriuje bei kitose viešose vietose draudimai, paskutiniaisiais metais beveik visoje Europoje stipriai išaugęs tabako gaminių akcizo mokestis jau nieko nebestebina.

Pasaulio sveikatos organizacija jau keletą metų ypatingai akcentuoja pasyviojo rūkymo pavojų. Pasyvus rūkymas – tai reiškinys, kuomet rūkančio žmogaus iškvėptus cigarečių dūmus įkvepia kitas žmogus. Iškvėptuose dūmuose taip pat yra kancerogenų ir kitų toksinių medžiagų, todėl pasyvus rūkymas kelia pavojų sveikatai. Viena valanda, praleista prirūkytoje patalpoje, prilygsta vienai surūkytai cigaretei. Dažniausiai su pasyviu rūkymu susiduriame mums artimoje aplinkoje – darbe, namuose ar būnant pasilinksminimo vietose su draugais. Darbe dažniausiai yra įrengtos specialiai rūkymui skirtos patalpos – tokiu būdu nerūkantieji yra apsaugomi nuo kenksmingo tabako dūmų poveikio.

Pagal LR Tabako kontrolės įstatymą 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojo draudimas rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose. O kas mus saugo namuose? Namų aplinkos negina jokie įstatymai. Namie mes esame patys sau šeimininkai, ir tik nuo mūsų pačių priklauso kokioje aplinkoje gyvensime mes patys ir mums artimi žmonės, vaikai.

Įvairiomis vaizdinėmis ir garsinėmis informacinėmis priemonėmis primenama apie rūkymo sukeliamą žalą, tačiau Lietuvoje rūkančių žmonių yra maždaug trečdalis. Medikų priminimai apie mirtiną dūmo poveikį, grasinami užrašai ant cigarečių pakelių „Rūkymas žudo, sukelia vėžį“, draudimas rūkyti kavinėse neatbaido nuo šio žalingo įpročio. Tačiau yra nemažai žmonių, norinčių atsikratyti šio žalingo įpročio. Visiškai nesvarbu, ar rūkote nuolat ar tik retkarčiais, tačiau nusprendę atsisakyti šios ydos - priėmėte protingą sprendimą. PSO rūkymą apibrėžia kaip ligą, priklausomybės nuo tabako sindromą. Tabako dūmuose esantis nikotinas sukelia priklausomybę nuo tabako, todėl, metus rūkyti, atsiranda abstinencijos simptomų – irzlumas, nepasitenkinimas, pyktis, nerimas, susilpnėja dėmesys. Rūkalius, norėdamas palengvinti šiuos simptomus, ir vėl užsirūko. Metimas rūkyti yra veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirtingumą nuo jų.

visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Giedrė Žemaitienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.