1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LIGONIŲ KASOS RAGINA KUO ANKSČIAU PATIKRINTI VAIKŲ SVEIKATĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina tėvus per vasarą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymėjimais. Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose.

     

    Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nemokamos paslaugos teikiamos įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

     

    Kasmetiniai stebėjimai parodo, kad dažnai apsilankymas pas gydytojus atidėliojamas iki rudens, o tuomet tėvams ir vaikams tenka gaišti laiką laukiant ilgose eilėse.

     

    „Vaikų kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nėra tiesiog formalumas, o gana išsamus vaiko sveikatos būklės įvertinimas, galintis užkirsti ir rimtesnių ligų atsiradimą. Gydytojo rekomendacijos taip yra labai svarbi informacija ugdymo įstaigai apie vaiko sveikatą. Todėl raginame tėvus būti atsakingais ir iš anksto užsirašyti pas šeimos gydytoją ir odontologą, kad vėliau nereikėtų piktintis jų užimtumu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

     

    Šeimos gydytojas patikrina vaiko regėjimą, klausą, pamatuoja kraujo spaudimą, pasveria, išmatuoja ūgį, įvertina emocinę bei socialinę raidą, taip pat kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti vaiką išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Be to į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos.

     

    Be šeimos gydytojo patikros, vaikas privalo apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris patikrina vaikų dantų ir žandikaulio būklę, o jeigu būtina – paskiria ir gydymą. Esant poreikiui, vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai krūminiai dantys gali būti padengti specialia apsauga nuo dantų ėduonies – silantais. Ši paslauga taip pat yra nemokama ir kompensuojama iš PSDF lėšų.

     

    „Svarbiausia, ką tėvai turi žinoti – iš anksto užsiregistruoti pas specialistus ir laiku pas juos atvykti. Taip pat vaikus iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, antraip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo", – sako O. Burokienė.

     

    VLK primena, kad nuo praėjusių metų vaiko sveikatos duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu, o visa informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą.  

    Sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

    VLK inf.

  • AŠARĖNOS TVENKINIO PELĖDNAGIUOSE MAUDYKLOS VANDENS KOKYBĖ GERA

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad liepos 1 d. Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis. Poilsiautojai prie vandens taip pat turėtų laikytis asmens higienos reikalavimų ir elgesio kultūros. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklapyje www.kedainiubiuras.lt ir facebook paskyroje.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • PAGALBA METANTIEMS RŪKYTI

    Mesti-rukyti A3 1

  • KVIEČIAME DALYVAUTI

    KRAUJO NUOTRAUKA

    Nacionalinis kraujo centras minėdami Pasaulinę kraujo donorų dieną vykdo „Neatlygintinos kraujo donorystės turą per Lietuvą 2019“, o liepos 3-iąją aplankė ir Kėdainių miestą. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dėkoja Nacionaliniam kraujo centrui už padėką bei džiaugiasi abipusiu bendradarbiavimu.

    Daugiau informacijos apie kraujo donorystes Lietuvoje bei Kėdainiuose galite rasti https://www.facebook.com/kraujodonoryste/ arba http://v2.kraujodonoryste.lt/

     

  • LIETUVOJE SUKURTA PROGRAMĖLĖ, KURI PADĖS SUVALDYTI NERIMĄ

    Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė pasiūlė  tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę.

     

    Penktadienį pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

     

    Nustatyta, jog nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo bei nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

     

    „Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

     

    Ieva pastebi, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau ypač Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo bei požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo  suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus/-es ir psichoterapeutus/-es.

     

    „Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, - pasakoja Ieva.

     

    Programėlę jau nuo penktadienio galima atsisiųsti „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

     

    VšĮ “Nerimo klinika” - tai jauna organizacija, kurią sudaro įvairių sričių psichikos sveikatos specialistai. Organizacija užsiima šviečiamąja veikla, kurios tikslas – padrąsinti visuomenę kalbėti apie patiriamą nerimą, išmokyti atpažinti ir įsivardinti galimus nerimo simptomus bei pasiūlyti efektyvias tvarkymosi su nerimu strategijas.

     

    Daugiau informacijos: info@nerimoklinika.lt

ŽINIOS APIE ELGSENĄ SU NAMINIAIS GYVŪNAIS PADĖS IŠVENGTI SUŽALOJIMŲ

Spausdinti

ŠUNYS

Pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje itin plačiai kalbama apie sužalojimus nelaimingų eismo įvykių metu, tačiau ne ką mažiau svarbūs ir kiti sužalojimai – tyčiniai ir netyčiniai susižalojimai, buitinės, sporto, karo ar darbo traumos. Šį kartą Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kviečia atkreipti dėmesį į naminių gyvūnų, dažniausiai šunų, padaromus sužalojimus.

Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis (Centers for Disease Control and Prevention), kasmet šunys įkanda apie 4,5 mln. žmonių visame pasaulyje. Maždaug kas penktam nukentėjusiam žmogui prireikia medikų pagalbos. Ypač dažnai dėl įkandimų į gydymo įstaigas kreipiasi vaikai, kurie yra laikomi viena didžiausių šunų įkandimo rizikos grupių.


Niekas negalėtų prieštarauti, kad vaiko augimui ir vystymuisi yra svarbu supažindinti jį su aplink supančia gyvybe. Vienas iš būdų tai padaryti – įsigyti naminį gyvūnėlį. Vaikai dažniausiai nori turėti augintinį – šunį, katę, papūgą ar kitą gyvūnėlį. Tačiau svarbu apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“ augintinio laikymą.
Augintiniai plečia vaiko akiratį, padeda geriau pažinti pasaulį, suvokti gyvenimą bei jo ciklą: gimimą, mirtį, ligas bei dauginimąsi. Vaikai išmoksta, kad reikia gyvūnui atleisti už visokius nusižengimus, klaidas ir toliau jį mylėti. Naminiai gyvūnai moko vaikus kovoti su liūdesiu, sielvartu, ugdo jų atsakingumą ir rūpestingumą.
Jau žinoma, kad vaikas, užaugęs kartu su šunimi ar kitu naminiu gyvūnu, yra labiau empatiškas draugams ir artimiesiems. Psichologai tikina, kad augintinis padeda vaikams ugdyti meilę, dvasinį atvirumą, atsakomybę, pareigos jausmą, įgyti pasitikėjimo savimi, autonomijos, gerina socialinius įgūdžius, todėl paaugę vaikai lengviau susiranda draugų, labiau mėgsta grupinius darbus. Be to, tokie vaikai lengviau atlieka užduotis ugdymo įstaigoje, nes mažiau blaškosi. Naminių gyvūnėlių laikymo privalumai akivaizdūs ir sveikatos požiūriu – skatina fizinį aktyvumą, gerina psichinę sveikatą bei mažina psichinių sutrikimų pavojų. Asmenys, turintys naminių gyvūnėlių, yra labiau patenkinti savo socialine, fizine ir emocine būsena.
Svarbu paminėti ir tai, kad paauglystė – ypač sunkus laikotarpis daugeliui vaikų. Tuo metu naminiai gyvūnai puikiai pasitarnauja vaikams užtikrindami emocinį, psichologinį saugumą – jie gali tapti meilės objektu, gynėju, socialiniu ryšininku kituose tarpasmeniniuose santykiuose.
Vis dėlto dauguma tėvų baiminasi dėl vaiko saugumo – kyla grėsmė vaikui būti apkandžiotam. 2010 metais dėl šunų įkandimų į asmens sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 1 010 asmenų. Trečdalį jų sudarė vaikai iki 18 metų amžiaus. 2011 metais dėl šunų įkandimų į asmens sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 1 070 asmenų. Iš jų beveik pusė buvo vaikai. Vaikai yra itin pažeidžiama grupė dėl savo ūgio. Kadangi jų veidas yra arti šuns, todėl dažnai jiems įkanda į veidą ar kaklą. Dažniausiai nukenčia vaikai iki 9 metų amžiaus.
Gyvūnų įkandimai žmogui gyja ilgai, gali likti randų, kilti infekcijų. Pasiutligė yra pavojingiausia virusinė infekcinė liga, kuria galima susirgti po įkandimo. Taip pat yra rizika užsikrėsti stablige, nes žaizdos dažniausia būna užterštos.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad šunys dažniausiai įkanda vaikui žaidžiant su šunimi ar tiesiog būnant greta jo (28 proc. atvejų). 14 proc. šuns įkandimų įvyksta tuomet, kai vaikas prasilenkia su šunimi, 10 proc. – vaikui šunį glostant, o 8 proc. – šunį maitinant. Žymiai mažesnė dalis (2–4 proc.) sužalojimų įvyksta, kai mažieji važiuoja su dviračiu greta keturkojo, trukdo jam maitintis, išgąsdina jį, traukia šuniui už uodegos ar bando išskirti besipjaunančius šunis. Tai gali būti nulemta to, kad daugelis tėvų paaiškina savo vaikui, kaip nederėtų elgtis su šunimi. Deja, aplinkybės nėra žinomos net 26 proc. atvejų.
Svarbu atminti, kad dauguma vaikų neskiria šuns kūno pozų, todėl negali atskirti, kada šuo yra draugiškas, o kada agresyvus (pvz., šuo, rodydamas dantis, rodo savo agresiją, o vaikas tai gali suprasti kaip šypseną). Taip pat daugeliu atvejų žmones apkandžioja savi ar draugų šunys, o dažniausiai nuo jų nukenčia maži vaikai. Ko gero, daugelis žmonių prisibijo svetimų šunų, todėl išvengia įkandimų, o su savais šunimis tiek suaugusieji, tiek vaikai elgiasi neatsargiai, taip išprovokuodami šuns agresiją.
Jei norite išvengti savo ar svetimo šuns įkandimo, svarbu suprasti šuns elgesį ir priimti tinkamus sprendimus kiekvienoje situacijoje:
• Šuo uosto daiktus, nes taip bendrauja, todėl prieš glostydami šunį, leiskite Jus apuostyti.
• Šuniui instinktyviai patinka vytis judančius daiktus, todėl nebėkite paskui šunį ar nuo jo.
• Šunys bėga greičiau nei žmonės, todėl nelenktyniaukite su juo.
• Šaukimas gali paskatinti agresyvų šuns elgesį, todėl išlikite ramus ir nepanikuokite, jei šuo artinasi.
• Šunys šeimą, kurioje gyvena, laiko savo gauja, todėl kūdikius, naujus šeimos narius gali laikyti įsibrovėliais ar žemesnio rango individais, todėl kūdikiai bei maži vaikai neturėtų šuns apkabinti ar bučiuoti.
• Tiesioginis akių kontaktas gali būti suprastas kaip agresijos demonstravimas, todėl geriau vengti žiūrėti tiesiai šuniui į akis.
• Šunys linkę kąsti į galūnes, veidą ir kaklą, todėl jeigu šuo puola, reikia stengtis išlikti ramiam, rankomis užsidengti veidą ir kaklą.
• Gulėjimas ant žemės šunis provokuoja pulti, todėl geriau atsistoti. O jei begulint užpuola keturkojis, laikykite veidą atsuktą į žemę, rankomis užsidenkite ausis ir nejudėkite.
• Šunims tarpusavyje kovojant, jie kanda į bet ką, kas yra arti jų, todėl nereikėtų kištis tarp dviejų besipešančių šunų.
Jei nežadate šuns veisti, reikėtų jį iškastruoti – taip gyvūnas taps mažiau agresyvus. Būtina šunį užimti tiek protiškai, tiek fiziškai, kad savo energijos nenukreiptų netinkama linkme. Ir, žinoma, prieš įsigydami šunį pasidomėkite, kurios veislės labiau sutaria su vaikais.
Lietuvoje pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymą pavojingais šunimis laikomos šios veislės ar jų mišrūnai:
• amerikiečių Stafordšyro terjeras
• Stafordšyro bulterjeras
• amerikiečių buldogas
• Argentinos dogas
• brazilų mastifas (fila brasileiro)
• kangalas (turkų aviganis)
• Pietų Rusijos aviganis.
Net jei išsirinkote veislę, kuri gerai sugyvena su vaikais, vis tiek būkite atidūs – nesvarbu, kokios veislės yra šuo, jis vis tiek gali sužaloti Jus ar vaiką. Taip pat patariama neignoruoti agresyvaus šuns elgesio. Svarbiausias veiksnys, lemiantis, ar šuo agresyvus, yra ne jo veislė, o auklėjimas. Svarbu šuniui išugdyti pagarbą šeimininkui, tačiau nereiškia, kad šuo turi bijoti žmogaus. Lygiai taip pat svarbu žmogui jausti pagarbą augintiniui ir jo poreikiams (miegui, maitinimuisi). Kaip tai pasiekti, Jums patars gyvūnų elgesio specialistas.
Jei vis dėlto šuo Jums ar Jūsų vaikui įkanda ir jei šuns įkandimas yra gilus, gausiai kraujuojama, reikėtų užspausti kraujuojančią vietą ir kviesti medikus. Jei įkandimas nėra gilus, žaizdą rekomenduojama gerai išplauti, esant galimybei dezinfekuoti žaizdų dezinfekcijai tinkamomis priemonėmis. Visais atvejais būtina kreiptis į medikus. Pasakykite jiems, ar įkando pažįstamas šuo, ar svetimas ir, jei žinote, ar šuo buvo skiepytas nuo infekcinių ligų.
Be abejonės, augintiniai turi didelę naudą augančio vaiko psichikai, įrodyta, kad augintinius turinčių vaikų fizinė sveikata yra geresnė. Nemažai daliai tėvelių abejonių kyla dėl švaros namuose – įsigijus augintinį baiminamasi, kad jis į namus neš purvą, kad gali užkrėsti vaiką įvairiomis infekcinėmis ligomis, tačiau ši baimė yra nepagrįsta, jei augintinis tinkamai prižiūrimas. Nustatyta, kad maži vaikai, turėję nuolatinį kontaktą su šunimi, rečiau serga įvairiomis infekcijomis ir rečiau vartoja antibiotikus. Vaikai, pirmuosius savo gyvenimo metus praleidę kartu su šunimi, rečiau serga ir alerginėmis ligomis – alerginiu rinitu ir astma.
Vis dėlto auginant šunį patariama nevalgyti su augintiniu iš tų pačių indų. Labai svarbu augintinius vedžioti tik jiems skirtose aikštelėse, išmatas surinkti į maišelius ir išmesti į konteinerį. Reikėtų gyvūną periodiškai tikrinti dėl helmintų, prireikus – gydyti. Rūpinkitės augintinių švara ir neleiskite vaikams žaisti su sergančiais gyvūnais. Nesijaudinkite, kad šuo gali užkrėsti vaiką mikroorganizmais – šiuo požiūriu pavojingesni yra žmonės. Tiesiog pamokykite vaiką dažniau plautis rankas.
Laikantis šių patarimų nereiks baimintis, kad šuo gali vienaip ar kitaip pakenkti Jūsų vaikui. Svarbiausia leisti keturkojui suprasti, kad vaikas yra aukščiau jo, o vaikui paaiškinti, kad šuo yra gyva būtybė ir kaip nepridera su juo elgtis. Vaiko ir šuns draugystė gali tapti vienais iš gražiausių santykių, o vaikui duoti tiek džiaugsmo ir naudos, kiek nesuteiks net ir brangiausias žaislas.

Straipsnį pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Diana Mekšriūnaitė

Parengta pagal:
1. Beth E. B. A Critical Review of Research on the Human/Companion Animal Relationship: 1988 to 1993. Anhrozoos, 1995, 8 (1), p. 9–20.
2. Dog Bite Prevention. Centers of Diseases Control and Prevention. Prieiga per internetą: http://www.cdc.gov/homeandrecreationalsafety/dog-bites/biteprevention.html
3. Foster B. E. Effect of the Human-Animal Bond on Nursing Home and Assisted Living Facility Residents. University of Tennessee Honors Thesis Project, 2005.
4. Hesselmar B., Aberg N., Aberg B. ir kt. Does early exposure to cat or dog protect against later allergy development? Clinical & Experimental Allergy, 1999, 29(5), p. 611–617.
5. Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. 117 „Dėl agresyvių šunų veislių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 321241).
6. Pasiutligė. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija.
7. Šinkariova L., Gudonis V., Trakūnaitė V. Naminių gyvūnėlių laikymo sąsajos su įvairiais žmogaus gyvenimo aspektais. Jaunųjų mokslininkų darbai, 2003, 2 (18), p. 198–206.
8. The European Journal of Companion Animal Practice, 2005, 15 (2), p. 133–135.
9. World Report on Child Injury Prevention. World Health Organisation, 2008, p. 14–15.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.