1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

  • LIGONIŲ KASOS RAGINA KUO ANKSČIAU PATIKRINTI VAIKŲ SVEIKATĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina tėvus per vasarą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymėjimais. Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose.

     

    Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nemokamos paslaugos teikiamos įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

     

    Kasmetiniai stebėjimai parodo, kad dažnai apsilankymas pas gydytojus atidėliojamas iki rudens, o tuomet tėvams ir vaikams tenka gaišti laiką laukiant ilgose eilėse.

     

    „Vaikų kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nėra tiesiog formalumas, o gana išsamus vaiko sveikatos būklės įvertinimas, galintis užkirsti ir rimtesnių ligų atsiradimą. Gydytojo rekomendacijos taip yra labai svarbi informacija ugdymo įstaigai apie vaiko sveikatą. Todėl raginame tėvus būti atsakingais ir iš anksto užsirašyti pas šeimos gydytoją ir odontologą, kad vėliau nereikėtų piktintis jų užimtumu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

     

    Šeimos gydytojas patikrina vaiko regėjimą, klausą, pamatuoja kraujo spaudimą, pasveria, išmatuoja ūgį, įvertina emocinę bei socialinę raidą, taip pat kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti vaiką išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Be to į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos.

     

    Be šeimos gydytojo patikros, vaikas privalo apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris patikrina vaikų dantų ir žandikaulio būklę, o jeigu būtina – paskiria ir gydymą. Esant poreikiui, vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai krūminiai dantys gali būti padengti specialia apsauga nuo dantų ėduonies – silantais. Ši paslauga taip pat yra nemokama ir kompensuojama iš PSDF lėšų.

     

    „Svarbiausia, ką tėvai turi žinoti – iš anksto užsiregistruoti pas specialistus ir laiku pas juos atvykti. Taip pat vaikus iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, antraip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo", – sako O. Burokienė.

     

    VLK primena, kad nuo praėjusių metų vaiko sveikatos duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu, o visa informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą.  

    Sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

    VLK inf.

ŽINIOS APIE ELGSENĄ SU NAMINIAIS GYVŪNAIS PADĖS IŠVENGTI SUŽALOJIMŲ

Spausdinti

ŠUNYS

Pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje itin plačiai kalbama apie sužalojimus nelaimingų eismo įvykių metu, tačiau ne ką mažiau svarbūs ir kiti sužalojimai – tyčiniai ir netyčiniai susižalojimai, buitinės, sporto, karo ar darbo traumos. Šį kartą Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kviečia atkreipti dėmesį į naminių gyvūnų, dažniausiai šunų, padaromus sužalojimus.

Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis (Centers for Disease Control and Prevention), kasmet šunys įkanda apie 4,5 mln. žmonių visame pasaulyje. Maždaug kas penktam nukentėjusiam žmogui prireikia medikų pagalbos. Ypač dažnai dėl įkandimų į gydymo įstaigas kreipiasi vaikai, kurie yra laikomi viena didžiausių šunų įkandimo rizikos grupių.


Niekas negalėtų prieštarauti, kad vaiko augimui ir vystymuisi yra svarbu supažindinti jį su aplink supančia gyvybe. Vienas iš būdų tai padaryti – įsigyti naminį gyvūnėlį. Vaikai dažniausiai nori turėti augintinį – šunį, katę, papūgą ar kitą gyvūnėlį. Tačiau svarbu apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“ augintinio laikymą.
Augintiniai plečia vaiko akiratį, padeda geriau pažinti pasaulį, suvokti gyvenimą bei jo ciklą: gimimą, mirtį, ligas bei dauginimąsi. Vaikai išmoksta, kad reikia gyvūnui atleisti už visokius nusižengimus, klaidas ir toliau jį mylėti. Naminiai gyvūnai moko vaikus kovoti su liūdesiu, sielvartu, ugdo jų atsakingumą ir rūpestingumą.
Jau žinoma, kad vaikas, užaugęs kartu su šunimi ar kitu naminiu gyvūnu, yra labiau empatiškas draugams ir artimiesiems. Psichologai tikina, kad augintinis padeda vaikams ugdyti meilę, dvasinį atvirumą, atsakomybę, pareigos jausmą, įgyti pasitikėjimo savimi, autonomijos, gerina socialinius įgūdžius, todėl paaugę vaikai lengviau susiranda draugų, labiau mėgsta grupinius darbus. Be to, tokie vaikai lengviau atlieka užduotis ugdymo įstaigoje, nes mažiau blaškosi. Naminių gyvūnėlių laikymo privalumai akivaizdūs ir sveikatos požiūriu – skatina fizinį aktyvumą, gerina psichinę sveikatą bei mažina psichinių sutrikimų pavojų. Asmenys, turintys naminių gyvūnėlių, yra labiau patenkinti savo socialine, fizine ir emocine būsena.
Svarbu paminėti ir tai, kad paauglystė – ypač sunkus laikotarpis daugeliui vaikų. Tuo metu naminiai gyvūnai puikiai pasitarnauja vaikams užtikrindami emocinį, psichologinį saugumą – jie gali tapti meilės objektu, gynėju, socialiniu ryšininku kituose tarpasmeniniuose santykiuose.
Vis dėlto dauguma tėvų baiminasi dėl vaiko saugumo – kyla grėsmė vaikui būti apkandžiotam. 2010 metais dėl šunų įkandimų į asmens sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 1 010 asmenų. Trečdalį jų sudarė vaikai iki 18 metų amžiaus. 2011 metais dėl šunų įkandimų į asmens sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 1 070 asmenų. Iš jų beveik pusė buvo vaikai. Vaikai yra itin pažeidžiama grupė dėl savo ūgio. Kadangi jų veidas yra arti šuns, todėl dažnai jiems įkanda į veidą ar kaklą. Dažniausiai nukenčia vaikai iki 9 metų amžiaus.
Gyvūnų įkandimai žmogui gyja ilgai, gali likti randų, kilti infekcijų. Pasiutligė yra pavojingiausia virusinė infekcinė liga, kuria galima susirgti po įkandimo. Taip pat yra rizika užsikrėsti stablige, nes žaizdos dažniausia būna užterštos.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad šunys dažniausiai įkanda vaikui žaidžiant su šunimi ar tiesiog būnant greta jo (28 proc. atvejų). 14 proc. šuns įkandimų įvyksta tuomet, kai vaikas prasilenkia su šunimi, 10 proc. – vaikui šunį glostant, o 8 proc. – šunį maitinant. Žymiai mažesnė dalis (2–4 proc.) sužalojimų įvyksta, kai mažieji važiuoja su dviračiu greta keturkojo, trukdo jam maitintis, išgąsdina jį, traukia šuniui už uodegos ar bando išskirti besipjaunančius šunis. Tai gali būti nulemta to, kad daugelis tėvų paaiškina savo vaikui, kaip nederėtų elgtis su šunimi. Deja, aplinkybės nėra žinomos net 26 proc. atvejų.
Svarbu atminti, kad dauguma vaikų neskiria šuns kūno pozų, todėl negali atskirti, kada šuo yra draugiškas, o kada agresyvus (pvz., šuo, rodydamas dantis, rodo savo agresiją, o vaikas tai gali suprasti kaip šypseną). Taip pat daugeliu atvejų žmones apkandžioja savi ar draugų šunys, o dažniausiai nuo jų nukenčia maži vaikai. Ko gero, daugelis žmonių prisibijo svetimų šunų, todėl išvengia įkandimų, o su savais šunimis tiek suaugusieji, tiek vaikai elgiasi neatsargiai, taip išprovokuodami šuns agresiją.
Jei norite išvengti savo ar svetimo šuns įkandimo, svarbu suprasti šuns elgesį ir priimti tinkamus sprendimus kiekvienoje situacijoje:
• Šuo uosto daiktus, nes taip bendrauja, todėl prieš glostydami šunį, leiskite Jus apuostyti.
• Šuniui instinktyviai patinka vytis judančius daiktus, todėl nebėkite paskui šunį ar nuo jo.
• Šunys bėga greičiau nei žmonės, todėl nelenktyniaukite su juo.
• Šaukimas gali paskatinti agresyvų šuns elgesį, todėl išlikite ramus ir nepanikuokite, jei šuo artinasi.
• Šunys šeimą, kurioje gyvena, laiko savo gauja, todėl kūdikius, naujus šeimos narius gali laikyti įsibrovėliais ar žemesnio rango individais, todėl kūdikiai bei maži vaikai neturėtų šuns apkabinti ar bučiuoti.
• Tiesioginis akių kontaktas gali būti suprastas kaip agresijos demonstravimas, todėl geriau vengti žiūrėti tiesiai šuniui į akis.
• Šunys linkę kąsti į galūnes, veidą ir kaklą, todėl jeigu šuo puola, reikia stengtis išlikti ramiam, rankomis užsidengti veidą ir kaklą.
• Gulėjimas ant žemės šunis provokuoja pulti, todėl geriau atsistoti. O jei begulint užpuola keturkojis, laikykite veidą atsuktą į žemę, rankomis užsidenkite ausis ir nejudėkite.
• Šunims tarpusavyje kovojant, jie kanda į bet ką, kas yra arti jų, todėl nereikėtų kištis tarp dviejų besipešančių šunų.
Jei nežadate šuns veisti, reikėtų jį iškastruoti – taip gyvūnas taps mažiau agresyvus. Būtina šunį užimti tiek protiškai, tiek fiziškai, kad savo energijos nenukreiptų netinkama linkme. Ir, žinoma, prieš įsigydami šunį pasidomėkite, kurios veislės labiau sutaria su vaikais.
Lietuvoje pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymą pavojingais šunimis laikomos šios veislės ar jų mišrūnai:
• amerikiečių Stafordšyro terjeras
• Stafordšyro bulterjeras
• amerikiečių buldogas
• Argentinos dogas
• brazilų mastifas (fila brasileiro)
• kangalas (turkų aviganis)
• Pietų Rusijos aviganis.
Net jei išsirinkote veislę, kuri gerai sugyvena su vaikais, vis tiek būkite atidūs – nesvarbu, kokios veislės yra šuo, jis vis tiek gali sužaloti Jus ar vaiką. Taip pat patariama neignoruoti agresyvaus šuns elgesio. Svarbiausias veiksnys, lemiantis, ar šuo agresyvus, yra ne jo veislė, o auklėjimas. Svarbu šuniui išugdyti pagarbą šeimininkui, tačiau nereiškia, kad šuo turi bijoti žmogaus. Lygiai taip pat svarbu žmogui jausti pagarbą augintiniui ir jo poreikiams (miegui, maitinimuisi). Kaip tai pasiekti, Jums patars gyvūnų elgesio specialistas.
Jei vis dėlto šuo Jums ar Jūsų vaikui įkanda ir jei šuns įkandimas yra gilus, gausiai kraujuojama, reikėtų užspausti kraujuojančią vietą ir kviesti medikus. Jei įkandimas nėra gilus, žaizdą rekomenduojama gerai išplauti, esant galimybei dezinfekuoti žaizdų dezinfekcijai tinkamomis priemonėmis. Visais atvejais būtina kreiptis į medikus. Pasakykite jiems, ar įkando pažįstamas šuo, ar svetimas ir, jei žinote, ar šuo buvo skiepytas nuo infekcinių ligų.
Be abejonės, augintiniai turi didelę naudą augančio vaiko psichikai, įrodyta, kad augintinius turinčių vaikų fizinė sveikata yra geresnė. Nemažai daliai tėvelių abejonių kyla dėl švaros namuose – įsigijus augintinį baiminamasi, kad jis į namus neš purvą, kad gali užkrėsti vaiką įvairiomis infekcinėmis ligomis, tačiau ši baimė yra nepagrįsta, jei augintinis tinkamai prižiūrimas. Nustatyta, kad maži vaikai, turėję nuolatinį kontaktą su šunimi, rečiau serga įvairiomis infekcijomis ir rečiau vartoja antibiotikus. Vaikai, pirmuosius savo gyvenimo metus praleidę kartu su šunimi, rečiau serga ir alerginėmis ligomis – alerginiu rinitu ir astma.
Vis dėlto auginant šunį patariama nevalgyti su augintiniu iš tų pačių indų. Labai svarbu augintinius vedžioti tik jiems skirtose aikštelėse, išmatas surinkti į maišelius ir išmesti į konteinerį. Reikėtų gyvūną periodiškai tikrinti dėl helmintų, prireikus – gydyti. Rūpinkitės augintinių švara ir neleiskite vaikams žaisti su sergančiais gyvūnais. Nesijaudinkite, kad šuo gali užkrėsti vaiką mikroorganizmais – šiuo požiūriu pavojingesni yra žmonės. Tiesiog pamokykite vaiką dažniau plautis rankas.
Laikantis šių patarimų nereiks baimintis, kad šuo gali vienaip ar kitaip pakenkti Jūsų vaikui. Svarbiausia leisti keturkojui suprasti, kad vaikas yra aukščiau jo, o vaikui paaiškinti, kad šuo yra gyva būtybė ir kaip nepridera su juo elgtis. Vaiko ir šuns draugystė gali tapti vienais iš gražiausių santykių, o vaikui duoti tiek džiaugsmo ir naudos, kiek nesuteiks net ir brangiausias žaislas.

Straipsnį pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Diana Mekšriūnaitė

Parengta pagal:
1. Beth E. B. A Critical Review of Research on the Human/Companion Animal Relationship: 1988 to 1993. Anhrozoos, 1995, 8 (1), p. 9–20.
2. Dog Bite Prevention. Centers of Diseases Control and Prevention. Prieiga per internetą: http://www.cdc.gov/homeandrecreationalsafety/dog-bites/biteprevention.html
3. Foster B. E. Effect of the Human-Animal Bond on Nursing Home and Assisted Living Facility Residents. University of Tennessee Honors Thesis Project, 2005.
4. Hesselmar B., Aberg N., Aberg B. ir kt. Does early exposure to cat or dog protect against later allergy development? Clinical & Experimental Allergy, 1999, 29(5), p. 611–617.
5. Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. 117 „Dėl agresyvių šunų veislių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 321241).
6. Pasiutligė. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija.
7. Šinkariova L., Gudonis V., Trakūnaitė V. Naminių gyvūnėlių laikymo sąsajos su įvairiais žmogaus gyvenimo aspektais. Jaunųjų mokslininkų darbai, 2003, 2 (18), p. 198–206.
8. The European Journal of Companion Animal Practice, 2005, 15 (2), p. 133–135.
9. World Report on Child Injury Prevention. World Health Organisation, 2008, p. 14–15.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.