1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LIGONIŲ KASOS RAGINA KUO ANKSČIAU PATIKRINTI VAIKŲ SVEIKATĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina tėvus per vasarą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymėjimais. Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose.

     

    Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nemokamos paslaugos teikiamos įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

     

    Kasmetiniai stebėjimai parodo, kad dažnai apsilankymas pas gydytojus atidėliojamas iki rudens, o tuomet tėvams ir vaikams tenka gaišti laiką laukiant ilgose eilėse.

     

    „Vaikų kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nėra tiesiog formalumas, o gana išsamus vaiko sveikatos būklės įvertinimas, galintis užkirsti ir rimtesnių ligų atsiradimą. Gydytojo rekomendacijos taip yra labai svarbi informacija ugdymo įstaigai apie vaiko sveikatą. Todėl raginame tėvus būti atsakingais ir iš anksto užsirašyti pas šeimos gydytoją ir odontologą, kad vėliau nereikėtų piktintis jų užimtumu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

     

    Šeimos gydytojas patikrina vaiko regėjimą, klausą, pamatuoja kraujo spaudimą, pasveria, išmatuoja ūgį, įvertina emocinę bei socialinę raidą, taip pat kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti vaiką išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Be to į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos.

     

    Be šeimos gydytojo patikros, vaikas privalo apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris patikrina vaikų dantų ir žandikaulio būklę, o jeigu būtina – paskiria ir gydymą. Esant poreikiui, vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai krūminiai dantys gali būti padengti specialia apsauga nuo dantų ėduonies – silantais. Ši paslauga taip pat yra nemokama ir kompensuojama iš PSDF lėšų.

     

    „Svarbiausia, ką tėvai turi žinoti – iš anksto užsiregistruoti pas specialistus ir laiku pas juos atvykti. Taip pat vaikus iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, antraip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo", – sako O. Burokienė.

     

    VLK primena, kad nuo praėjusių metų vaiko sveikatos duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu, o visa informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą.  

    Sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

    VLK inf.

  • AŠARĖNOS TVENKINIO PELĖDNAGIUOSE MAUDYKLOS VANDENS KOKYBĖ GERA

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad liepos 1 d. Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis. Poilsiautojai prie vandens taip pat turėtų laikytis asmens higienos reikalavimų ir elgesio kultūros. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklapyje www.kedainiubiuras.lt ir facebook paskyroje.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • PAGALBA METANTIEMS RŪKYTI

    Mesti-rukyti A3 1

  • KVIEČIAME DALYVAUTI

    KRAUJO NUOTRAUKA

    Nacionalinis kraujo centras minėdami Pasaulinę kraujo donorų dieną vykdo „Neatlygintinos kraujo donorystės turą per Lietuvą 2019“, o liepos 3-iąją aplankė ir Kėdainių miestą. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dėkoja Nacionaliniam kraujo centrui už padėką bei džiaugiasi abipusiu bendradarbiavimu.

    Daugiau informacijos apie kraujo donorystes Lietuvoje bei Kėdainiuose galite rasti https://www.facebook.com/kraujodonoryste/ arba http://v2.kraujodonoryste.lt/

     

  • LIETUVOJE SUKURTA PROGRAMĖLĖ, KURI PADĖS SUVALDYTI NERIMĄ

    Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė pasiūlė  tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę.

     

    Penktadienį pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

     

    Nustatyta, jog nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo bei nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

     

    „Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

     

    Ieva pastebi, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau ypač Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo bei požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo  suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus/-es ir psichoterapeutus/-es.

     

    „Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, - pasakoja Ieva.

     

    Programėlę jau nuo penktadienio galima atsisiųsti „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

     

    VšĮ “Nerimo klinika” - tai jauna organizacija, kurią sudaro įvairių sričių psichikos sveikatos specialistai. Organizacija užsiima šviečiamąja veikla, kurios tikslas – padrąsinti visuomenę kalbėti apie patiriamą nerimą, išmokyti atpažinti ir įsivardinti galimus nerimo simptomus bei pasiūlyti efektyvias tvarkymosi su nerimu strategijas.

     

    Daugiau informacijos: info@nerimoklinika.lt

KRAŠTIEČIAI NAUDOJASI GYDYMO PASLAUGOMIS UŽSIENYJE

Spausdinti

Kasmet vis daugiau keliaujančių kraštiečių pasinaudoja gydymo paslaugomis užsienyje

ir gauna būtinosios sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

2012 m. už Lietuvos piliečiams Europos ekonominės erdvės šalyse, Europos Sąjungos šalyse ir Šveicarijoje (ES šalys) suteiktas paslaugas buvo sumokėta 13,2 mln. litų, tai yra apie 12 proc. daugiau nei 2011 metais.

Didžioji dalis šių lėšų – 11,7 mln. litų – buvo panaudota Lietuvos apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu būtinosios medicinos pagalbos išlaidoms apmokėti. Iš jų net 37,4 proc. lėšų buvo sumokėta už Vokietijoje suteiktas šias paslaugas, 21,4 proc. – už paslaugas Norvegijoje, 5,6 proc. – už paslaugas Lenkijoje, 5,5 proc. – už paslaugas Prancūzijoje. Iš viso 2012 m. VLK apmokėjo 3973 būtinosios pagalbos paslaugų sąskaitas. Didžiausia 2012 m. sumokėta suma už Lietuvos apdraustajam suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas teko Norvegijai – iš PSDF biudžeto buvo sumokėta daugiau nei 441 tūkst. litų.

Tuo tarpu 2011 m. už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, suteiktas Lietuvos apdraustiesiems ES šalyse, iš PSDF biudžeto buvo sumokėta 9,6 mln. Lt, 2010 m. – 7,4 mln. litų. Išlaidų minėtoms paslaugoms augimą iš dalies lemia didėjantis keliaujančiųjų į užsienį skaičius.

„Lietuvoje viešintys ES šalių apdraustieji taip pat turi teisę gauti būtinosios medicinos paslaugas Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančiose įstaigose. 2012 m. mūsų šalies sveikatos priežiūros įstaigos suteikė paslaugų šiems užsienio svečiams už 5,2 mln. litų, kurios buvo apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Todėl šiemet Valstybinė ligonių kasa įprasta tvarka kreipsis į ES šalių sveikatos draudimo įstaigas dėl išlaidų kompensavimo už jų šalyse apdraustiems žmonėms suteiktas paslaugas mūsų šalies gydymo įstaigose“, – aiškina

A. Sasnauskas. Pasak jo, kasmet šis skaičius tik didės, nes žmonės vis daugiau keliauja ir dažniau pasinaudoja būtinąja medicinos pagalba, kurios išlaidas kompensuoja asmenį privalomuoju sveikatos draudimu apdraudusi įstaiga, t. y. VLK. Jo nuomone, labai svarbu, kad apdraustasis, viešintis ES šalyse, gali jaustis saugus, jei tokios viešnagės metu jį ištiktų netikėtas sveikatos sutrikimas.

Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms, viešintiems ES šalyse, būtinosios medicinos pagalbos išlaidos visiškai arba iš dalies apmokamos PSDF biudžeto lėšomis. Todėl išvykstant iš Lietuvos tikrai verta pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelę, kurią nemokamai išduoda teritorinės ligonių kasos.

2012 m. TLK išdavė daugiau kaip 125 tūkst. Europos sveikatos draudimo kortelių ir beveik 8 tūkst. jas pakeičiančių sertifikatų. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos gyventojai iš viso turėjo beveik 245 tūkst. galiojančių kortelių.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ši kortelė negarantuoja medicinos paslaugų išlaidų apmokėjimo, jei žmogus kreipiasi į gydymo įstaigą, nepriklausančią valstybinei tos šalies sveikatos sistemai. Ši kortelė neužtikrina paciento priemokų (mokesčių) ir transportavimo išlaidų kompensavimo, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje jam tenka vykti namo.

Svarbu atsiminti tai, kad kiekvienas gaunantis tokią kortelę pasirašytinai pasižada jos nenaudoti, jei būtų neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Jei žmogus ES šalyse vis tik neteisėtai pasinaudotų minėta kortele, jis pats turėtų padengti jam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas.

Šią ir kitą svarbią informaciją keliaujantiems po ES šalis rasite VLK interneto svetainės (www.vlk.lt), skyrelyje „Tarptautinis bendradarbiavimas“, rūpimus klausimus galite pateikti   el. pašto adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai "> Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.

 

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.