1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

PERNAI, PALYGINTI SU 2011 M., LABIAUSIAI IŠAUGO SERGAMUMAS SKARLATINA, KOKLIUŠU, VĖJARAUPIAIS IR VIRUSINIU HEPATITU A

Spausdinti

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2012 m. Lietuvoje užregistruoti 680 238 užkrečiamųjų ligų atvejai. Nors tai 8,7 proc. mažiau nei 2011 m. (745 283 atv.), sergamumas kai kuriomis ligomis smarkiai išaugo. Padaugėjo skiepais valdomų infekcijų, kuriomis dažniausiai serga vaikai, hepatito A, pedikuliozės, nėščiosioms pavojingos toksoplazmozės, erkinio encefalito atvejų.


2012 m., palyginti su 2011 m., itin smarkiai išaugo susirgimų skarlatina skaičius. Jis beveik padvigubėjo (nuo 873 atv./ 2011 m. iki 1719 atv./2012 m.). Penkis kartus daugiau registruota susirgimų kokliušu (30 atv./ 2011 m., 154 atv./ 2012 m.). Padaugėjo ir sergančiųjų  virusiniu meningitu (137 atv./2011 m., 180 atv./ 2012 m.), vėjaraupiais (14 193 atv. /2011 m.,17 546 atv./2012 m.).
 
Meningokokinės infekcijos atvejų pernai registruota trimis atvejais daugiau nei užpernai (80 atv./ 2011 m, 83 atv./2012 m.), tuo tarpu sergamumo raudonuke nebuvo registruota nei 2011 m., nei 2012 m.
 
2012 m. sumažėjo susirgimų nepatikslintomis bakterinėmis ir virusinėmis žarnyno infekcijomis (BŽI ir VŽI). BŽI sumažėjo nuo 7 924 atv./ 2011 m. iki 6 804 atv./ 2011 m., o VŽI – nuo 5 295 atv./ 2011 m. iki 5 087 atv./ 2012 m.
 
Pernai mažiau užregistruota trichineliozės atvejų (51 atv. /2011 m., 30 atv./2012 m.). Taip pat maždaug ketvirtadaliu sumažėjo sergančiųjų skaičius kitomis salmoneliozėmis (2073 atv./2011 m., 1584 atv./2012 m.), penktadaliu –  sergamumas rotavirusiniu enteritu (4716 atv./2011 m., 3806 atv./2012 m.).
 
2012 m. užregistruota 113 susirgimų virusiniu hepatitu A. Tai beveik septynis kartus daugiau nei 2011 m.
 
Pernai 17 atvejų daugiau nei 2011 m. užregistruota sergančiųjų leptospiroze (3 atv./ 2011 m., 20 atv./2012 m.) ir 10 atvejų daugiau – ekstraintestine jersinioze (20 atv./2011 m., 30 atv./2012 m.).
 
2012 m. trečdaliu išaugo sergamumas toksoplazmoze (126 atv./2011 m., 163 atv./2012 m.), ūminės gastroenteropatijos, sukeltos Norwalk veiksnio, užregistruota 50 atvejų daugiau  (308 atv. /2011 m., 358 atv./2012 m.).
 
2012 m. trečdaliu padaugėjo sergančiųjų erkiniu encefalitu (365 atv./2011 m., 495 atv./2012 m.) ir toksokaroze (47 atv./ 2011 m., 61 atv./2012 m.).
 
Susirgimų echinokokoze pernai registruota vienu atveju mažiau nei užpernai (25 atv./2011 m., 24 atv./2012 m.).
 
Daugiau užregistruota ir susirgimų pedikulioze (1256 atv./ 2011 m., 1342 atv./ 2012 m.), mažiau – askaridoze (357 atv./2011 m., 240 atv./2012 m.), niežais (1815 atv./2011 m., 1697 atv./2012 m.) ir enterobioze (1788 atv./ 2011 m., 1688 atv./ 2012 m.).
 
2012 m. ypač pavojingų įvežtinių ir retų užkrečiamųjų ligų tarpe užregistruota trimis maliarijos atvejais daugiau nei 2011 m. (3 atv./2011 m., 6 atv./2012 m.).
 
Duomenys pagal aštuonias užkrečiamųjų ligų grupes ir jų sukėlėjus renkami Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro valstybės informacinėje sistemoje. Ligos skirstomos į šias grupes:

  • per orą plintančias užkrečiamąsias ligas ir ligas, kurių išvengiama skiepijant;
  • per maistą ir vandenį plintančias užkrečiamąsias ligas ir ligas, kuriomis užsikrečiama per aplinką;
  • per kraują ar kitą biologinę medžiagą plintančias infekcijas, virusinius hepatitus B, C, D;
  • lytiškai plintančias infekcijas, ŽIV nešiojimo ir ŽIV ligos;
  • zoonozes;
  • ypač pavojingas įvežtines ir retas užkrečiamąsias ligas;
  • kūno dangų infekcijas ir parazitozes;
  • tuberkuliozes.

Daugiau informacijos žiniasklaidai:
Beata Bukotaitė
8 614 71720, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.