1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

ATLIKTAS TYRIMAS APIE ANKSTYVOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMĄ LIETUVOJE

Spausdinti

ligos

Higienos institutas atliko tyrimą „Antrinės profilaktikos programų įgyvendinimas gyventojų ir gydytojų požiūriu“, kuris parodė, kad nors gyventojai ir gydytojai teigiamai vertina programų įgyvendinimą, dalyvavimas jose išlieka žemas.

Lietuvoje onkologinių ir širdies kraujagyslių ligų ankstyvos diagnostikos programos vykdomos jau ne vienerius metus. Įvertinti šių programų efektyvumą, mažinant gyventojų sergamumą! ir mirtingumą, bus galima tik po ilgo laiko, tačiau iki šiol atlikti vertinimai rodo prevencinių programų teigiamą poveikį asmens ir visuomenės sveikatai ir jų tolesnio vykdymo tikslingumą. Vienas iš svarbiausių prevencinių programų įgyvendinimo rodiklių yra tikslinių grupių dalyvavimo apimtys, kurios išlieka žemos. Tyrimo tikslas buvo įvertinti gyventojų ir gydytojų požiūrį į pirminės asmens sveikatos priežiūros grandyje atliekamas prevencines programas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. 

2012 m. buvo atlikta gyventojų ir gydytojų anketinė apklausa. Tyrime dalyvavimo 1000 atrankinėms onkologinių ir širdies kraujagyslių ligų ankstyvos diagnostikos programų grupėms priklausančių gyventojų: 633 moterys (25-69 m. amžiaus) ir 367 vyrai (40-75 m. amžiaus) ir 400 pirminės sveikatos priežiūros gydytojų, teikiančių prevencinių pro! gramų paslaugas: 296 bendrosios praktikos (šeimos) gyd! ytojai, 56 vidaus ligų gydytojai ir 45 pirminės sveikatos priežiūros komandos nariai – ginekologai.

Tyrimas parodė, kad du trečdaliai (72,7 proc.) gyventojų buvo informuoti apie onkologinių ir širdies kraujagyslių ligų prevencines programas, vykdomas pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Moterys daugiau žinojo apie gimdos kaklelio ir krūties vėžio, o vyrai – apie širdies kraujagyslių ligų ir priešinės liaukos vėžio prevencines programas ir dalyvavimo jose sąlygas. Tačiau beveik pusė (47,7 proc.) žinančiųjų apie programas gyventojų, jose nedalyvavo. Pagrindinėmis nedalyvavimo priežastimis gyventojai nurodė gerą savijautą, laiko stoką ir tai, kad negavo kvietimų dalyvauti iš sveikatos priežiūros įstaigų. Didžioji dauguma gyventojų teigiamai vertino sveikatos priežiūros įstaigų organizuojamą prevencinių programų įgyvendinimą ir teigė, kad jų reikia.!

Moterys lyginant su vyrais buvo geriau informuotos apie vykdomas programas ir dažniau jose dalyvavo. Apie prevencines programas dažniau nežinojo turintys vidurinįjį ir žemesnįjį išsilavinimą asmenys. Prevencinėse programose dažniau dalyvavo gyventojai, turintys aukštesnįjį išsilavinimą lyginant su turinčiais aukštąjį išsilavinimą.

Tyrimas atskleidė teigiamą gydytojų požiūrį į ankstyvos diagnostikos programas. Tačiau nors gydytojai prevencinių programų organizavimą vertino gerai, išryškėjo ir neigiamų aspektų: trys ketvirtadaliai gydytojų neplanuoja kiek per tam tikrą laikotarpį suteiks prevencinių programų paslaugų; apie pusės gyventojų (43,6 proc.) prevencinių programų tyrimų rezultatai (atsakymai) įvertinami, tik gyventojams panorus sužinoti apie savo tyrimų rezultatus; gyventojai apie savo prevencinių program! ų tyrimų rezultatus informuojami dažniausiai tik pakartotin! io apsil ankymo pas gydytoją metu.

Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria gydytojai, įgyvendindami prevencines programas, yra laiko stoka ir nepakankamas finansinis skatinimas. Gydytojų nuomone, šios priežastys bei gyventojų nesuinteresuotumas, labiausiai lemia, kad per mažai gyventojų dalyvauja prevencinėse programose. Prevencinių programų paslaugų teikėjai susiduria ir su prevencinių programų organizavimo ir įgyvendinimo kliūtimis: nepakankamu finansiniu skatinimu įgyvendinant prevencines programas bei programinės įrangos, padedančios identifikuoti prevencinių programų atrankinių amžiaus grupių asmenis ir valdyti suteiktų paslaugų apskaitą, trūkumu. Dėl pastarosios  priežasties kyla problemų kviečiant gyventojus dalyvauti programose bei planuojant prevencinių programų paslaugų kiekį.

Siekiant pagerinti programų įgyvendinimą, pasak tyrimo vykdytojų, būtina! aktyviau įtraukti visuomenės sveikatos specialistus į informavimo apie prevencines programas procesą, skatinti juos  formuoti teisingas sveikatos nuostatas, sveikatą suvokti, kaip prioritetą, didinti sveikatos raštingumą. Taip pat rekomenduojama pirminės sveikatos priežiūros grandies darbuotojams paskirstyti funkcijas, įtraukti slaugos personalą teikti prevencinių programų paslaugas, plačiau taikyti organizuoto informavimo apie prevencines programas būdus (gyventojus kviest dalyvauti programose telefonu, elektroninėmis priemonėmis, paštu), diegti organizacines inovacijas (pvz., atvejo vadybininkas, prevencinių programų kabinetai ir kt.), didinti šalies gyventojų informuotumą apie prevencines programas, plačiau taikyti visuotinai prieinamas viešinimo priemones – socialinę reklamą per televiziją.

Daugiau informacijos Jums gali suteikti Virginija Kanapeckienė tel.: 8 52 62 5779 arba el. paštu! Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai " target="_blank">virginija.kanap! eckiene@ hi.lt.
 

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.