1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LIETUVOJE SUKURTA PROGRAMĖLĖ, KURI PADĖS SUVALDYTI NERIMĄ

    Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė pasiūlė  tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę.

     

    Penktadienį pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

     

    Nustatyta, jog nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo bei nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

     

    „Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

     

    Ieva pastebi, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau ypač Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo bei požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo  suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus/-es ir psichoterapeutus/-es.

     

    „Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, - pasakoja Ieva.

     

    Programėlę jau nuo penktadienio galima atsisiųsti „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

     

    VšĮ “Nerimo klinika” - tai jauna organizacija, kurią sudaro įvairių sričių psichikos sveikatos specialistai. Organizacija užsiima šviečiamąja veikla, kurios tikslas – padrąsinti visuomenę kalbėti apie patiriamą nerimą, išmokyti atpažinti ir įsivardinti galimus nerimo simptomus bei pasiūlyti efektyvias tvarkymosi su nerimu strategijas.

     

    Daugiau informacijos: info@nerimoklinika.lt

  • PRASIDĖJUS KARŠČIAMS TYKO PAVOJAI

    Pastarosiomis dienomis sparčiai kylant oro temperatūrai Lietuvoje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Kauno departamento specialistai nerimauja, kad pernelyg aukšta aplinkos temperatūra kelia pavojų žmonių sveikatai.

    Aplinkos temperatūra siekianti iki +30º C yra sąlyginai komfortabili žmogui. Temperatūrai pasiekus +34º C – ekstremali, daugiau nei +38º C – žalinga sveikatai, o viršijanti +42º C aplinkos temperatūra yra pavojinga.

     

    Besidžiaugdami šiluma ir saule, nepamirškite apie pavojus

     

    Pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.) žmogus gali susirgti ar net mirti. Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai.

    Veikiant karščiui, žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti, tam kad palaikytų normalią kūno temperatūrą. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti. Karštis ir saulė gali sąlygoti nudegimą, perkaitimą, mėšlungį, šilumos smūgį.

    Perkaisti labiausiai rizikuoja kūdikiai ir vaikai iki ketverių metų amžiaus; senyvo amžiaus (65 metų ir vyresni) asmenys; antsvorį turintys asmenys; asmenys, kurie pervargsta dirbdami ar sportuodami; sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis ir kt.

     

    Saugokite savo sveikatą

     

    Siekiant išvengti žalingo šilumos ir saulės poveikio NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė pataria:

    – apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais (rekomenduojama iš natūralaus pluošto – linas, medvilnė ir kt.). Nepamirškite skrybėlės ir akinių nuo saulės.

    – Gerkite daug skysčių. Sunkiai dirbant ar aktyviai sportuojant karštą dieną reikėtų išgerti 2-4 stiklines vandens per valandą. Jei gydytojas paskyrė diuretikus (skystį varančius medikamentus) ar skysčius ribojančią dietą, dėl geriamų skysčių kiekio pasitarkite su juo. Negerkite labai šaltų skysčių, nes gali atsirasti pilvo spazmai, taip pat nevartokite alkoholio, nes dar daugiau neteksite skysčių.

    – Papildykite prarastas druskas ir mineralus, kurių netenkama gausiai prakaituojant. Prarastą kiekį galima atstatyti geriant mineralinį vandenį.

    – Valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Maistas (pavyzdžiui, mėsa), kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

    – Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus, Laikykitės kosmetikos gamintojo nurodymų. Odos apsauginius kremus reiktų rinktis pagal odos tipą ir apsaugos nuo saulės faktorių (SPF), kuris nurodytas ant pakuočių. SPF skaičius nurodo, kiek kartų priemonė padidina saugaus buvimo saulėje laiką. Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15-20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias kosmetikos priemones.

    – Nepalikite vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių bei savo augintinių automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri) – valandą išbuvus tvankiame automobilyje, gali ištikti šilumos smūgis.

    – Karštą dieną dažniau užsukite į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pavyzdžiui, prekybos centrus) – bent keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, ženkliai sumažėja su perkaitimu susijusių negalavimų atsiradimo tikimybė.

     

    NVSC Kauno departamento specialistai taip pat įspėja, kad stipriai sušilus orams pagausėja ir iškylautojų gamtoje, dėl to padaugėja per maistą plintančių infekcijų atvejų. Iškyloms rekomenduojama atsargiai rinktis maisto produktus, neplauti rankų, vaisių, daržovių, stalo inventoriaus bei indų atvirame vandens telkinyje. Iškylaujant vandens užterštumas didžiąja dalimi priklauso ir nuo pačių besimaudančiųjų. Pasirenkant iškylai vietą patartina įvertinti stovyklavietę bei maudynių vietą, nes neprižiūrimuose vandens telkiniuose gali būti patogeninių mikroorganizmų, virusų, kirmėlių, kurie patekę į žmogaus organizmą gali susargdinti žarnyno užkrečiamosiomis ligomis.

     

     

     

    Kontaktai žiniasklaidai

    Kristina Mikalauskienė

    Tel. 8 37 33 16 82; 867653401

    El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt

     

     

     

    Vidaus administravimo skyriaus vedėja                                                             Sonata Kunickienė

     

     

     

    Orina Ivanauskienė, tel. (8 37) 33 16 77, el. p. orina.ivanauskiene@nvsc.lt

  • MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ KĖDAINIŲ RAJONE

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad birželio 3 d. Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Šios dienos džiugina karštu oru, todėl visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad:

    - ilgesnį laiką būdami karštoje aplinkoje ar saulėje, vartokite daug skysčių, ypač mineralizuoto vandens, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys;

    - valgykite daugiau skystų ar lengvai pasisavinamų produktų, vaisių ir daržovių;

    - venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo;

    - dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius, nepamirškite galvos apdangalo;

    - karštą dieną fizinius darbus atlikite ryte arba vakare, dirbdami neišsirenkite iki pusės;

    - ribokite buvimo karštoje aplinkoje trukmę, venkite tiesioginių saulės spindulių,

    - naudokite kremus su SPF 15 ir daugiau, o jautrią odą turintiems asmenims ir vaikams naudoti apsaugines priemones nuo saulės su ne mažesniu kaip 30 apsaugos faktoriumi.

    Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro  tinklapyje www.kedainiubiuras.lt.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ KĖDAINIŲ RAJONE

    Artėja vasara, o su ja ateina ir maudymosi sezono pradžia. Visoje Lietuvoje maudymosi sezonas oficialiai prasideda birželio 1-ąją dieną, todėl Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, bendradarbiaudamas su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, informuoja, kad rajono teritorijoje maudymosi sezono metu bus stebimas vanduo maudyklose: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, bei Pašilių sodais, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu.

    Tyrimai atliekami siekiant nustatyti vandens mikrobiologinę taršą (žarnyno enterokokų, žarnyno lazdelių (E. coli) skaičių). Maudyklų vandens kokybės rodikliai turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” nustatytus reikalavimus. Vandenyje taip pat stebima ar nėra nuolaužų, plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ir kitų atliekų. Taip pat šiais metais papildomai bus stebima nitritų bei nitratų kiekis vandenyje, paviršiaus aktyvių medžiagų skaičius, salmonelės ir tiriamas smėlis dėl parazitologinių parametrų. Pirmasis tyrimas buvo atliktas šių metų gegužės 20 dieną. Nevėžio upės ties Vilainių kaimu maudyklos vandens ėminyje buvo aptikta salmonelių skaičius. Visų likusių tirtų maudyklų vandens kokybė atitiko higienos normos reikalavimus, todėl sušilus orams ir vandeniui jose galima maudytis.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro  tinklapyje www.kedainiubiuras.lt ir facebook paskyroje.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • NEMOKAMAS SILANTAVIMAS – EFEKTYVI APSAUGA NUO DANTŲ ĖDUONIES

    silantavimas 1

    Ligonių kasos:

    2019-05-14

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad tėvai, auginantys vaikus nuo 6 iki 14 metų, kviečiami pasinaudoti nemokama savo atžalų nuolatinių krūminių dantų silantavimo paslauga. Visos išlaidos už dantų silantavimą bus padengtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

     

    Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, daugiau kaip 90 proc. šešiamečių dantys jau yra pažeisti ėduonies (karieso), todėl vienas efektyviausių būdų išsaugoti sveikus nuolatinius krūminius dantis – jų silantavimas. Nemokama, iš PSDF lėšų kompensuojama vaikų nuolatinių krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslauga, Lietuvoje teikiama jau penkiolikti metai. Tėvai, norintys nemokamai silantuoti vaikų nuolatinius krūminius dantis, turi kreiptis į savo polikliniką arba odontologijos kliniką, kurios yra sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Jei ši paslauga teikiama įstaigoje, kuri nėra sudariusi sutarties su TLK, teks mokėti patiems. 

     

    Silantai – dantų ėduonies (karieso) profilaktikai skirta medžiaga. Tai skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagos, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos. Silantais dengiami tik sveiki nuolatiniai krūminiai dantys. Jei dantis jau pažeistas ėduonies, teks jį gydyti ir plombuoti.

     

    „Dantų padengimas silantais – tik keliolika minučių trunkanti, neskausminga procedūra, kurios metu nenaudojami grąžtai, – sako VLK paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė. – Dažniausiai silantavimo kartoti nereikia, bet jei ši medžiaga iškrenta, nemokama procedūra atliekama dar kartą".

     

    Pasak VLK specialistės, pas gydytoją odontologą arba burnos higienistą reikės apsilankyti kelis kartus, kol visi nuolatiniai krūminiai dantys bus padengti apsaugine medžiaga. Iš pradžių, silantais padengiami pirmieji išdygę krūminiai dantys, o vėlesnių apsilankymų metu – kiti. Apsilankymo pas gydytoją odontologą metu gali būti atliekamas vieno danties, dviejų, trijų ar keturių nuolatinių krūminių dantų silantavimas.

     

    Kasmet suteikiama virš 50 tūkst. vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų. Pernai vaikų krūminių dantų dengimui silantinėmis medžiagomis iš PSDF buvo skirta kiek daugiau nei pusė milijono eurų.

     

JUDĖJIMAS SVEIKATOS LABUI

Spausdinti

judėjimas067

Judėjimo sveikatos labui dieną, gegužės 10-ąją, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai primena, kad žmogaus sveikata ir darbingumas labai priklauso nuo jo fizinio aktyvumo.

Pradėti mankštintis geriausia nuo ėjimo individualiu vidutiniu tempu ar šiaurietiško vaikščiojimo. Genovaitės Privedienės nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacijos Europos biuras pateikia tokias fizinio aktyvumo rekomendacijas: suaugusiesiems kasdien reikia bent 30 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos, o vaikams ir jaunimui – ne mažiau valandos. Tokia reguliari fizinė veikla mažina tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kai kurių rūšių vėžiu, mažina depresijos ir nerimo simptomus bei tikimybę susirgti II tipo cukriniu diabetu, gali padėti palaikant reikiamą kūno svorį ir išvengiant nutukimo. Vis dėl to dalis žymiausių pasaulio fizinio aktyvumo specialistų teigia, kad vien tik šių rekomendacijų nepakanka.

Ką dera žinoti apie sveikatą stiprinantį ir geros nuotaikos suteikiantį fizinį aktyvumą? Kaip pradėti mankštintis?

Gyvensena, sveikata ir ilgaamžystė

Pastarųjų metų realija tokia, jog sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse tampa epidemijos lygio. To priežastys, kaip nurodo Pasaulio sveikatos organizacija, – žalingi įpročiai, nuolatinė protinė bei psichinė įtampa, nesveika ir nesaikinga mityba, pasyvus gyvenimo būdas.

Mokslininkai nustatė, kad vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, trunkantis ne mažiau kaip 30 minučių, penkis kartus per savaitę, kai energijos išeikvojimas yra apie 4–7 kilokalorijos per minutę (per savaitę apie 1000–1200 kilokalorijų), stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, didina raumenų jėgą ir padeda išlaikyti normalų kūno svorį. Fizinis aktyvumas, kai per savaitę išnaudojama apie 2000 kilokalorijų, sumažina mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų apie 24 proc. (palyginti su neaktyviais asmenimis).

Jūsų pasirinkimas

Fizinis krūvis turi būti dozuojamas atsižvelgiant į daugelį žmogaus sveikatai svarbių veiksnių. Pradėjus mankštintis, kad sau nepakenktumėte ir nenusiviltumėte (o taip gali atsitikti dėl pernelyg spartaus krūvio didinimo), geriausia pradėti nuo ėjimo individualiu vidutiniu tempu; tinkamas ir šiaurietiško vaikščiojimo – su lazdomis – būdas. Ėjimas yra saugi ir veiksminga sveikatingumo forma. Po kelių mėnesių vaikščiojimo treniruočių (tarkime, ėjimo į darbą), sustiprėjus raumenims ir prisitaikius kvėpavimo sistemai, galbūt norėsis pradėti bėgioti ristele. Tačiau nusprendus iš esmės keisti savo gyvenimo būdą ir pradėjus intensyviai sportuoti, būtina pasitarti su specialistais. Atsižvelgęs į jūsų amžių, lytį, svorį, fizinį pajėgumą, specialistas rekomenduos jums tinkamą krūvį.

Judėjimas dėl sveikatos

Norint pradėti bėgioti, reikėtų pasirūpinti specialia avalyne. Bėgimo bateliai turi būti su minkštu (geriau daugiasluoksniu) padu ir gerai įmobilizuojantys čiurnos sąnarį. Venkite labai kietų dangų (ypač, jeigu bėgate ilgas distancijas) – asfalto ar betono. Kieta danga nubėgus keliolika kilometrų nieko bloga neatsitiks, tačiau po kelerių treniruočių metų gali imti skaudėti sąnarius.

Šaunu, jeigu rasite bendraminčių, kurių fizinis pasirengimas panašus į jūsų. Jeigu panašaus pajėgumo bičiulių nėra, geriau mankštinkitės vieni. Po krūvio organizmui reikia laiko atgauti jėgas. Iš pradžių bėgiokite kas antrą dieną.

Savikontrolė

Fizinio krūvio poveikiui įvertinti bei jo dydžiui dozuoti reikia stebėti šiuos parametrus:

pulso dažnis ramybėje. Normalus suaugusio žmogaus pulso dažnis ramybėje – 60-80 k/min. (jei jis 80 k/min. ar didesnis, arba jeigu retesnis kaip 40 k/min., reikėtų pasitarti su gydytoju);

maksimalus pulso dažnis fizinio krūvio metu. Paskaičiuojamas pagal formulę:

200 – amžius (metais). Ši formulė (220 – amžius) tinka jaunesniems ir gerai treniruotiems asmenims;

naudingas širdžiai pulso dažnis. 200 – amžius (metais) x 0,6. Toks ir mažesnis pulso dažnis nepavojingas sveikatai;

širdį treniruojantis pulso dažnis. 200 – amžius (metais) x 0,8. Pavyzdžiui, penkiasdešimtmečio žmogaus treniruojamo lygio pulsas bėgimo metu yra 160 (200 – 50 x 0,8 = 160); tai jau intensyvus fizinis krūvis, teikiantis pakankamai naudos širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir kitoms sistemoms. Tačiau tokio tempo nereikia siekti pirmąją treniruočių savaitę ar net mėnesį. Bėgimo tempas ir trukmė turi atitikti jūsų asmeninį fizinį pajėgumą.

Ne bėgimo greitis, o laikas, praleistas bėgimo takelyje, teikia žvalumą ir gerą savijautą. Norint didinti savo aerobinį pajėgumą, būtina kaitalioti bėgimo tempą. Fizinio aktyvumo tikslas nėra šimtai įveiktų kilometrų; tikslas yra gera savijauta, žvali ir darbinga nuotaika.

Pulso dažnio atsistatymo trukmė

Svarbiausias tinkamo tempo ir geros treniruotės kriterijus – pulso dažnio atsistatymo trukmė. Per 5–15 min. po krūvio pulsas turi tapti pradinio lygio.

Koks mano fizinis aktyvumas?

Iš pradžių sužinokite, per kiek laiko įveikiate pasirinktą atstumą; tai patogu naudojantis žingsniamačiu. Pirmiausiai jums reikės išmatuoti savo žingsnio ilgį (jis priklauso nuo jūsų ūgio): nueikite vidutiniu ir dideliu tempu ratą stadione. Tada tokiu pačiu tempu įveikite 100 metrų ar 10 metrų atkarpą, ir suskaičiuokite, kiek padarėte žingsnių. 100 (arba 10) padaliję iš žingsnių skaičiaus, įvertinsite savo vidutinį žingsnio ilgį. Tada, į elektroninį žingsniamatį įvedę savo žingsnio ilgio, kūno masės ir kt. duomenis, galėsite apytiksliai nustatyti savo judesių kiekį per dieną. O žingsniamatis suskaičiuos ir visus per dieną jūsų padarytus žingsnius, apytikslį atstumą, „sudegintas“ kilokalorijas.

Šiaurietiškas vaikščiojimas: efektyviau nei pasivaikščiojimas

Suaugusiems ir ypač senyviems asmenims tinkamas šiaurietiškas, dar vadinamas skandinaviškas, vaikščiojimas.

Renkantis lazdas, reikia atkreipti dėmesį, iš kokios medžiagos jos pagamintos. Kokybiškų ir lengvų lazdų sudėtyje yra anglies pluošto – ant lazdos užrašas „Carbon“ ir skaičius, kiek šios medžiagos procentais. Tačiau jų kaina pakankamai didelė. Stiklo pluošto lazdos taip pat lengvos, bet ne tokios tvirtos. Stiklo pluošto lazdos tinkamos žemesnio ūgio žmonėms, moterims. Tvirtesniems žmonėms ir lazdų reikia tvirtesnių. Aliuminio lazdos nėra ilgaamžės. Tačiau, ne lazdų kokybė lemia jūsų treniruotės efektyvumą, o nueitas atstumas, fizinės veiklos intensyvumas ir dažnis (kiek kartų per savaitę).

Galima įsigyti tam tikro ilgio arba reguliuojamo ilgio lazdas. Pastarosios patrauklios, nes pritaikomos bet kuriam asmeniui. Tačiau reikia įvertinti, ar kintamo ilgio mechanizmo konstrukcija patikima. Kitaip lazdos einant barškės, trumpiau tarnaus.

Mankštinantis (sportuojant) svarbu patirti teigiamų emocijų, jaustis patogiai. Jeigu, tarkime, reguliuojamo ilgio lazdų barkštelėjimai kas žingsnis kels nepatogumų, toks pasivaikščiojimas atbaidys ne tik nuo vaikščiojimo. Lazdos turi būti tvirtos, lengvos ir su specialios formos dirželiu-įmaute plaštakai. Dirželio konstrukcija yra kitokia, nei slidinėjimo lazdų.

Tinkamas lazdų ilgis nustatomas taip: atsistokite tiesiai, sulenkite ranką per alkūnę stačiu kampu, lazdą laikykite už rankenos. Lazdos apačia turi 2-3 cm nesiekti žemės. Lazdos ilgį galima paskaičiuoti pagal formulę: lazdos ilgis = ūgis x 0,66.

Atkreipkite dėmesį, ar lazdos apačioje esantis antgalis iš kietmetalio. Jeigu jis kitoks, gali greitai sudilti. Turi būti ir minkšti antgaliai arba vadinamieji „batukai“. Jie reikalingi vaikštant asfalto danga ar šaligatviais, kad amortizuotų judesį ranka ir atsispyrimas lazda būtų veiksmingas. Einant natūralia danga, t. y. miško ar lauko keliuku, šią funkciją atlieka kietmetalio antgalis, o „batukas“ tada nuimamas.

Kodėl reikia specialių lazdų

Lazdos, kurias naudojate slidinėdami, vaikščioti bus gerokai per ilgos. Net ir jas patrumpinus, techniškai eiti kieta danga negalėtumėte. O ir minkštu lauko taku žingsniuoti gali būti nesaugu, nes slidžių lazdos antgalis yra aštrus ir smailas, taigi didelė tikimybė susižeisti ar sužeisti kitus. Tuo tarpu vaikščiojimo lazdos antgalis bukas – neįsidurtumėte, nebent užsigautumėte.

Lazdoms saugoti ar vežti geriausia naudoti specialų dėklą.

Slidžių ir vaikščiojimo lazdų rankenos panašios, bet dirželiai visiškai kitokie.

Vaikščiojimo lazdų dirželiai kairiajai ir dešiniajai rankai skirtingi. Dirželio forma primena pirštinę; būtent dirželis lemia lazdos paėmimą ir galimybę eiti techniškai ir patirti judėjimo džiaugsmą.

Ėjimas su lazdomis iki 30 proc. mažiau nei paprastas ėjimas apkrauna sąnarius, raiščius ir raumenis. Todėl rekomenduotinas žmonėms, kuriems skauda nugarą ir sąnarius. Jeigu sergate kojų sąnarių artritu (artroze), geriau būtų pasirinkti kitą mankštinimosi būdą. Pasitarkite su specialistais. Einant taisyklingai, atpalaiduojami kaklo ir sprando raumenys, treniruojami viršutinės kūno dalies raumenys, gerėja širdies ir kraujagyslių sistemos bei kvėpavimo sistemos veikla. Todėl vaikščiojimas su lazdomis rekomenduotinas daugeliui žmonių.

Avalynė turi būti patogi, uždara, batraiščiai tvarkingai suvarstyti. Netinka atviri sandalai ar šlepetės! Tinka bėgimo, laisvalaikio ar turistiniai bateliai ir lengva, judesių nevaržanti apranga.

Šiaurietiškas vaikščiojimas yra vienas iš būdų ėjimą, paprastą pratimą, paversti fizine veikla. Einant su lazdomis atsispiriama rankomis, tad, palyginti su paprastu pasivaikščiojimu, išeikvojama daugiau energijos. Pradedantiesiems verta pasimokyti šiaurietiško vaikščiojimo technikos ir metodikos pas specialistus, pasitarti dėl nuotolio ir krūvio intensyvumo.

Galime būti fiziškai aktyvesni

Per savaitę būtina bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinė mankšta arba bent 75 minučių intensyvi aerobinė mankšta. Bet koks aerobinis fizinis aktyvumas gali būti „sukaupiamas“ per kelis kartus, tačiau jis turi tęstis ne trumpiau kaip 10 minučių.

Jei norite akivaizdžios naudos savo sveikatai, vidutinio intensyvumo mankštą pailginkite iki 300 minučių, o didelio intensyvumo – iki 150 minučių per savaitę.

Žmonės, kuriems sunku net vaikščioti (dėl labai didelio svorio, senyvo amžiaus, lėtinių ligų, nedidelio fizinio pajėgumo) turėtų bent tris kartus per savaitę atlikti pratimus koordinacijai bei pusiausvyrai lavinti. Tuo pačiu tai ir griuvimų (kritimų) prevencija. Ne mažiau kaip du kartus per savaitę reikėtų atlikti ir pratimus stambiųjų raumenų, ypač kojų, jėgai ugdyti

Jei dėl negalavimų ar kitų priežasčių vadovautis šiomis rekomendacijomis jums keblu, stenkitės būti fiziškai aktyvūs pagal savo galimybes: padirbėkite sode, lipkite laiptais užuot naudojęsi liftu, pasivaikščiokite, važinėkite dviračiu – rinkitės tai, kas jums patrauklu, prieinama, malonu.

Jei sergate širdies ir kraujagyslių liga, jei padidėjęs kraujospūdis, jei sergate II tipo cukriniu diabetu ar kitomis lėtinėmis ligomis, prieš didindami įprastą fizinį aktyvumą pasitarkite su gydytoju.

Naudota literatūra:

Kūno kultūra. A.Skurvydas, S.Stonkus, V.Volbekienė. – Kaunas, 2006.

Sveikas stuburas – sveiko gyvenimo pagrindas. – Sveikas žmogus, 2012, Nr. 6

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.