1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

  • LIGONIŲ KASOS RAGINA KUO ANKSČIAU PATIKRINTI VAIKŲ SVEIKATĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina tėvus per vasarą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymėjimais. Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose.

     

    Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nemokamos paslaugos teikiamos įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

     

    Kasmetiniai stebėjimai parodo, kad dažnai apsilankymas pas gydytojus atidėliojamas iki rudens, o tuomet tėvams ir vaikams tenka gaišti laiką laukiant ilgose eilėse.

     

    „Vaikų kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nėra tiesiog formalumas, o gana išsamus vaiko sveikatos būklės įvertinimas, galintis užkirsti ir rimtesnių ligų atsiradimą. Gydytojo rekomendacijos taip yra labai svarbi informacija ugdymo įstaigai apie vaiko sveikatą. Todėl raginame tėvus būti atsakingais ir iš anksto užsirašyti pas šeimos gydytoją ir odontologą, kad vėliau nereikėtų piktintis jų užimtumu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

     

    Šeimos gydytojas patikrina vaiko regėjimą, klausą, pamatuoja kraujo spaudimą, pasveria, išmatuoja ūgį, įvertina emocinę bei socialinę raidą, taip pat kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti vaiką išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Be to į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos.

     

    Be šeimos gydytojo patikros, vaikas privalo apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris patikrina vaikų dantų ir žandikaulio būklę, o jeigu būtina – paskiria ir gydymą. Esant poreikiui, vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai krūminiai dantys gali būti padengti specialia apsauga nuo dantų ėduonies – silantais. Ši paslauga taip pat yra nemokama ir kompensuojama iš PSDF lėšų.

     

    „Svarbiausia, ką tėvai turi žinoti – iš anksto užsiregistruoti pas specialistus ir laiku pas juos atvykti. Taip pat vaikus iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, antraip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo", – sako O. Burokienė.

     

    VLK primena, kad nuo praėjusių metų vaiko sveikatos duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu, o visa informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą.  

    Sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

    VLK inf.

  • AŠARĖNOS TVENKINIO PELĖDNAGIUOSE MAUDYKLOS VANDENS KOKYBĖ GERA

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad liepos 1 d. Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis. Poilsiautojai prie vandens taip pat turėtų laikytis asmens higienos reikalavimų ir elgesio kultūros. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklapyje www.kedainiubiuras.lt ir facebook paskyroje.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • PAGALBA METANTIEMS RŪKYTI

    Mesti-rukyti A3 1

  • KVIEČIAME DALYVAUTI

    KRAUJO NUOTRAUKA

    Nacionalinis kraujo centras minėdami Pasaulinę kraujo donorų dieną vykdo „Neatlygintinos kraujo donorystės turą per Lietuvą 2019“, o liepos 3-iąją aplankė ir Kėdainių miestą. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dėkoja Nacionaliniam kraujo centrui už padėką bei džiaugiasi abipusiu bendradarbiavimu.

    Daugiau informacijos apie kraujo donorystes Lietuvoje bei Kėdainiuose galite rasti https://www.facebook.com/kraujodonoryste/ arba http://v2.kraujodonoryste.lt/

     

JUDĖJIMAS SVEIKATOS LABUI

Spausdinti

judėjimas067

Judėjimo sveikatos labui dieną, gegužės 10-ąją, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai primena, kad žmogaus sveikata ir darbingumas labai priklauso nuo jo fizinio aktyvumo.

Pradėti mankštintis geriausia nuo ėjimo individualiu vidutiniu tempu ar šiaurietiško vaikščiojimo. Genovaitės Privedienės nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacijos Europos biuras pateikia tokias fizinio aktyvumo rekomendacijas: suaugusiesiems kasdien reikia bent 30 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos, o vaikams ir jaunimui – ne mažiau valandos. Tokia reguliari fizinė veikla mažina tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kai kurių rūšių vėžiu, mažina depresijos ir nerimo simptomus bei tikimybę susirgti II tipo cukriniu diabetu, gali padėti palaikant reikiamą kūno svorį ir išvengiant nutukimo. Vis dėl to dalis žymiausių pasaulio fizinio aktyvumo specialistų teigia, kad vien tik šių rekomendacijų nepakanka.

Ką dera žinoti apie sveikatą stiprinantį ir geros nuotaikos suteikiantį fizinį aktyvumą? Kaip pradėti mankštintis?

Gyvensena, sveikata ir ilgaamžystė

Pastarųjų metų realija tokia, jog sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse tampa epidemijos lygio. To priežastys, kaip nurodo Pasaulio sveikatos organizacija, – žalingi įpročiai, nuolatinė protinė bei psichinė įtampa, nesveika ir nesaikinga mityba, pasyvus gyvenimo būdas.

Mokslininkai nustatė, kad vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, trunkantis ne mažiau kaip 30 minučių, penkis kartus per savaitę, kai energijos išeikvojimas yra apie 4–7 kilokalorijos per minutę (per savaitę apie 1000–1200 kilokalorijų), stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, didina raumenų jėgą ir padeda išlaikyti normalų kūno svorį. Fizinis aktyvumas, kai per savaitę išnaudojama apie 2000 kilokalorijų, sumažina mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų apie 24 proc. (palyginti su neaktyviais asmenimis).

Jūsų pasirinkimas

Fizinis krūvis turi būti dozuojamas atsižvelgiant į daugelį žmogaus sveikatai svarbių veiksnių. Pradėjus mankštintis, kad sau nepakenktumėte ir nenusiviltumėte (o taip gali atsitikti dėl pernelyg spartaus krūvio didinimo), geriausia pradėti nuo ėjimo individualiu vidutiniu tempu; tinkamas ir šiaurietiško vaikščiojimo – su lazdomis – būdas. Ėjimas yra saugi ir veiksminga sveikatingumo forma. Po kelių mėnesių vaikščiojimo treniruočių (tarkime, ėjimo į darbą), sustiprėjus raumenims ir prisitaikius kvėpavimo sistemai, galbūt norėsis pradėti bėgioti ristele. Tačiau nusprendus iš esmės keisti savo gyvenimo būdą ir pradėjus intensyviai sportuoti, būtina pasitarti su specialistais. Atsižvelgęs į jūsų amžių, lytį, svorį, fizinį pajėgumą, specialistas rekomenduos jums tinkamą krūvį.

Judėjimas dėl sveikatos

Norint pradėti bėgioti, reikėtų pasirūpinti specialia avalyne. Bėgimo bateliai turi būti su minkštu (geriau daugiasluoksniu) padu ir gerai įmobilizuojantys čiurnos sąnarį. Venkite labai kietų dangų (ypač, jeigu bėgate ilgas distancijas) – asfalto ar betono. Kieta danga nubėgus keliolika kilometrų nieko bloga neatsitiks, tačiau po kelerių treniruočių metų gali imti skaudėti sąnarius.

Šaunu, jeigu rasite bendraminčių, kurių fizinis pasirengimas panašus į jūsų. Jeigu panašaus pajėgumo bičiulių nėra, geriau mankštinkitės vieni. Po krūvio organizmui reikia laiko atgauti jėgas. Iš pradžių bėgiokite kas antrą dieną.

Savikontrolė

Fizinio krūvio poveikiui įvertinti bei jo dydžiui dozuoti reikia stebėti šiuos parametrus:

pulso dažnis ramybėje. Normalus suaugusio žmogaus pulso dažnis ramybėje – 60-80 k/min. (jei jis 80 k/min. ar didesnis, arba jeigu retesnis kaip 40 k/min., reikėtų pasitarti su gydytoju);

maksimalus pulso dažnis fizinio krūvio metu. Paskaičiuojamas pagal formulę:

200 – amžius (metais). Ši formulė (220 – amžius) tinka jaunesniems ir gerai treniruotiems asmenims;

naudingas širdžiai pulso dažnis. 200 – amžius (metais) x 0,6. Toks ir mažesnis pulso dažnis nepavojingas sveikatai;

širdį treniruojantis pulso dažnis. 200 – amžius (metais) x 0,8. Pavyzdžiui, penkiasdešimtmečio žmogaus treniruojamo lygio pulsas bėgimo metu yra 160 (200 – 50 x 0,8 = 160); tai jau intensyvus fizinis krūvis, teikiantis pakankamai naudos širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir kitoms sistemoms. Tačiau tokio tempo nereikia siekti pirmąją treniruočių savaitę ar net mėnesį. Bėgimo tempas ir trukmė turi atitikti jūsų asmeninį fizinį pajėgumą.

Ne bėgimo greitis, o laikas, praleistas bėgimo takelyje, teikia žvalumą ir gerą savijautą. Norint didinti savo aerobinį pajėgumą, būtina kaitalioti bėgimo tempą. Fizinio aktyvumo tikslas nėra šimtai įveiktų kilometrų; tikslas yra gera savijauta, žvali ir darbinga nuotaika.

Pulso dažnio atsistatymo trukmė

Svarbiausias tinkamo tempo ir geros treniruotės kriterijus – pulso dažnio atsistatymo trukmė. Per 5–15 min. po krūvio pulsas turi tapti pradinio lygio.

Koks mano fizinis aktyvumas?

Iš pradžių sužinokite, per kiek laiko įveikiate pasirinktą atstumą; tai patogu naudojantis žingsniamačiu. Pirmiausiai jums reikės išmatuoti savo žingsnio ilgį (jis priklauso nuo jūsų ūgio): nueikite vidutiniu ir dideliu tempu ratą stadione. Tada tokiu pačiu tempu įveikite 100 metrų ar 10 metrų atkarpą, ir suskaičiuokite, kiek padarėte žingsnių. 100 (arba 10) padaliję iš žingsnių skaičiaus, įvertinsite savo vidutinį žingsnio ilgį. Tada, į elektroninį žingsniamatį įvedę savo žingsnio ilgio, kūno masės ir kt. duomenis, galėsite apytiksliai nustatyti savo judesių kiekį per dieną. O žingsniamatis suskaičiuos ir visus per dieną jūsų padarytus žingsnius, apytikslį atstumą, „sudegintas“ kilokalorijas.

Šiaurietiškas vaikščiojimas: efektyviau nei pasivaikščiojimas

Suaugusiems ir ypač senyviems asmenims tinkamas šiaurietiškas, dar vadinamas skandinaviškas, vaikščiojimas.

Renkantis lazdas, reikia atkreipti dėmesį, iš kokios medžiagos jos pagamintos. Kokybiškų ir lengvų lazdų sudėtyje yra anglies pluošto – ant lazdos užrašas „Carbon“ ir skaičius, kiek šios medžiagos procentais. Tačiau jų kaina pakankamai didelė. Stiklo pluošto lazdos taip pat lengvos, bet ne tokios tvirtos. Stiklo pluošto lazdos tinkamos žemesnio ūgio žmonėms, moterims. Tvirtesniems žmonėms ir lazdų reikia tvirtesnių. Aliuminio lazdos nėra ilgaamžės. Tačiau, ne lazdų kokybė lemia jūsų treniruotės efektyvumą, o nueitas atstumas, fizinės veiklos intensyvumas ir dažnis (kiek kartų per savaitę).

Galima įsigyti tam tikro ilgio arba reguliuojamo ilgio lazdas. Pastarosios patrauklios, nes pritaikomos bet kuriam asmeniui. Tačiau reikia įvertinti, ar kintamo ilgio mechanizmo konstrukcija patikima. Kitaip lazdos einant barškės, trumpiau tarnaus.

Mankštinantis (sportuojant) svarbu patirti teigiamų emocijų, jaustis patogiai. Jeigu, tarkime, reguliuojamo ilgio lazdų barkštelėjimai kas žingsnis kels nepatogumų, toks pasivaikščiojimas atbaidys ne tik nuo vaikščiojimo. Lazdos turi būti tvirtos, lengvos ir su specialios formos dirželiu-įmaute plaštakai. Dirželio konstrukcija yra kitokia, nei slidinėjimo lazdų.

Tinkamas lazdų ilgis nustatomas taip: atsistokite tiesiai, sulenkite ranką per alkūnę stačiu kampu, lazdą laikykite už rankenos. Lazdos apačia turi 2-3 cm nesiekti žemės. Lazdos ilgį galima paskaičiuoti pagal formulę: lazdos ilgis = ūgis x 0,66.

Atkreipkite dėmesį, ar lazdos apačioje esantis antgalis iš kietmetalio. Jeigu jis kitoks, gali greitai sudilti. Turi būti ir minkšti antgaliai arba vadinamieji „batukai“. Jie reikalingi vaikštant asfalto danga ar šaligatviais, kad amortizuotų judesį ranka ir atsispyrimas lazda būtų veiksmingas. Einant natūralia danga, t. y. miško ar lauko keliuku, šią funkciją atlieka kietmetalio antgalis, o „batukas“ tada nuimamas.

Kodėl reikia specialių lazdų

Lazdos, kurias naudojate slidinėdami, vaikščioti bus gerokai per ilgos. Net ir jas patrumpinus, techniškai eiti kieta danga negalėtumėte. O ir minkštu lauko taku žingsniuoti gali būti nesaugu, nes slidžių lazdos antgalis yra aštrus ir smailas, taigi didelė tikimybė susižeisti ar sužeisti kitus. Tuo tarpu vaikščiojimo lazdos antgalis bukas – neįsidurtumėte, nebent užsigautumėte.

Lazdoms saugoti ar vežti geriausia naudoti specialų dėklą.

Slidžių ir vaikščiojimo lazdų rankenos panašios, bet dirželiai visiškai kitokie.

Vaikščiojimo lazdų dirželiai kairiajai ir dešiniajai rankai skirtingi. Dirželio forma primena pirštinę; būtent dirželis lemia lazdos paėmimą ir galimybę eiti techniškai ir patirti judėjimo džiaugsmą.

Ėjimas su lazdomis iki 30 proc. mažiau nei paprastas ėjimas apkrauna sąnarius, raiščius ir raumenis. Todėl rekomenduotinas žmonėms, kuriems skauda nugarą ir sąnarius. Jeigu sergate kojų sąnarių artritu (artroze), geriau būtų pasirinkti kitą mankštinimosi būdą. Pasitarkite su specialistais. Einant taisyklingai, atpalaiduojami kaklo ir sprando raumenys, treniruojami viršutinės kūno dalies raumenys, gerėja širdies ir kraujagyslių sistemos bei kvėpavimo sistemos veikla. Todėl vaikščiojimas su lazdomis rekomenduotinas daugeliui žmonių.

Avalynė turi būti patogi, uždara, batraiščiai tvarkingai suvarstyti. Netinka atviri sandalai ar šlepetės! Tinka bėgimo, laisvalaikio ar turistiniai bateliai ir lengva, judesių nevaržanti apranga.

Šiaurietiškas vaikščiojimas yra vienas iš būdų ėjimą, paprastą pratimą, paversti fizine veikla. Einant su lazdomis atsispiriama rankomis, tad, palyginti su paprastu pasivaikščiojimu, išeikvojama daugiau energijos. Pradedantiesiems verta pasimokyti šiaurietiško vaikščiojimo technikos ir metodikos pas specialistus, pasitarti dėl nuotolio ir krūvio intensyvumo.

Galime būti fiziškai aktyvesni

Per savaitę būtina bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinė mankšta arba bent 75 minučių intensyvi aerobinė mankšta. Bet koks aerobinis fizinis aktyvumas gali būti „sukaupiamas“ per kelis kartus, tačiau jis turi tęstis ne trumpiau kaip 10 minučių.

Jei norite akivaizdžios naudos savo sveikatai, vidutinio intensyvumo mankštą pailginkite iki 300 minučių, o didelio intensyvumo – iki 150 minučių per savaitę.

Žmonės, kuriems sunku net vaikščioti (dėl labai didelio svorio, senyvo amžiaus, lėtinių ligų, nedidelio fizinio pajėgumo) turėtų bent tris kartus per savaitę atlikti pratimus koordinacijai bei pusiausvyrai lavinti. Tuo pačiu tai ir griuvimų (kritimų) prevencija. Ne mažiau kaip du kartus per savaitę reikėtų atlikti ir pratimus stambiųjų raumenų, ypač kojų, jėgai ugdyti

Jei dėl negalavimų ar kitų priežasčių vadovautis šiomis rekomendacijomis jums keblu, stenkitės būti fiziškai aktyvūs pagal savo galimybes: padirbėkite sode, lipkite laiptais užuot naudojęsi liftu, pasivaikščiokite, važinėkite dviračiu – rinkitės tai, kas jums patrauklu, prieinama, malonu.

Jei sergate širdies ir kraujagyslių liga, jei padidėjęs kraujospūdis, jei sergate II tipo cukriniu diabetu ar kitomis lėtinėmis ligomis, prieš didindami įprastą fizinį aktyvumą pasitarkite su gydytoju.

Naudota literatūra:

Kūno kultūra. A.Skurvydas, S.Stonkus, V.Volbekienė. – Kaunas, 2006.

Sveikas stuburas – sveiko gyvenimo pagrindas. – Sveikas žmogus, 2012, Nr. 6

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.