1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LIGONIŲ KASOS RAGINA KUO ANKSČIAU PATIKRINTI VAIKŲ SVEIKATĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina tėvus per vasarą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymėjimais. Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose.

     

    Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nemokamos paslaugos teikiamos įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

     

    Kasmetiniai stebėjimai parodo, kad dažnai apsilankymas pas gydytojus atidėliojamas iki rudens, o tuomet tėvams ir vaikams tenka gaišti laiką laukiant ilgose eilėse.

     

    „Vaikų kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nėra tiesiog formalumas, o gana išsamus vaiko sveikatos būklės įvertinimas, galintis užkirsti ir rimtesnių ligų atsiradimą. Gydytojo rekomendacijos taip yra labai svarbi informacija ugdymo įstaigai apie vaiko sveikatą. Todėl raginame tėvus būti atsakingais ir iš anksto užsirašyti pas šeimos gydytoją ir odontologą, kad vėliau nereikėtų piktintis jų užimtumu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

     

    Šeimos gydytojas patikrina vaiko regėjimą, klausą, pamatuoja kraujo spaudimą, pasveria, išmatuoja ūgį, įvertina emocinę bei socialinę raidą, taip pat kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti vaiką išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Be to į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos.

     

    Be šeimos gydytojo patikros, vaikas privalo apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris patikrina vaikų dantų ir žandikaulio būklę, o jeigu būtina – paskiria ir gydymą. Esant poreikiui, vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai krūminiai dantys gali būti padengti specialia apsauga nuo dantų ėduonies – silantais. Ši paslauga taip pat yra nemokama ir kompensuojama iš PSDF lėšų.

     

    „Svarbiausia, ką tėvai turi žinoti – iš anksto užsiregistruoti pas specialistus ir laiku pas juos atvykti. Taip pat vaikus iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, antraip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo", – sako O. Burokienė.

     

    VLK primena, kad nuo praėjusių metų vaiko sveikatos duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu, o visa informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą.  

    Sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

    VLK inf.

  • AŠARĖNOS TVENKINIO PELĖDNAGIUOSE MAUDYKLOS VANDENS KOKYBĖ GERA

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad liepos 1 d. Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis. Poilsiautojai prie vandens taip pat turėtų laikytis asmens higienos reikalavimų ir elgesio kultūros. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklapyje www.kedainiubiuras.lt ir facebook paskyroje.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • PAGALBA METANTIEMS RŪKYTI

    Mesti-rukyti A3 1

  • KVIEČIAME DALYVAUTI

    KRAUJO NUOTRAUKA

    Nacionalinis kraujo centras minėdami Pasaulinę kraujo donorų dieną vykdo „Neatlygintinos kraujo donorystės turą per Lietuvą 2019“, o liepos 3-iąją aplankė ir Kėdainių miestą. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dėkoja Nacionaliniam kraujo centrui už padėką bei džiaugiasi abipusiu bendradarbiavimu.

    Daugiau informacijos apie kraujo donorystes Lietuvoje bei Kėdainiuose galite rasti https://www.facebook.com/kraujodonoryste/ arba http://v2.kraujodonoryste.lt/

     

  • LIETUVOJE SUKURTA PROGRAMĖLĖ, KURI PADĖS SUVALDYTI NERIMĄ

    Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė pasiūlė  tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę.

     

    Penktadienį pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

     

    Nustatyta, jog nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo bei nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

     

    „Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

     

    Ieva pastebi, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau ypač Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo bei požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo  suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus/-es ir psichoterapeutus/-es.

     

    „Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, - pasakoja Ieva.

     

    Programėlę jau nuo penktadienio galima atsisiųsti „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

     

    VšĮ “Nerimo klinika” - tai jauna organizacija, kurią sudaro įvairių sričių psichikos sveikatos specialistai. Organizacija užsiima šviečiamąja veikla, kurios tikslas – padrąsinti visuomenę kalbėti apie patiriamą nerimą, išmokyti atpažinti ir įsivardinti galimus nerimo simptomus bei pasiūlyti efektyvias tvarkymosi su nerimu strategijas.

     

    Daugiau informacijos: info@nerimoklinika.lt

APIE EUROPOS SVEIKATOS DRAUDIMO KORTELĘ:10 ATSAKYMŲ Į 10 KLAUSIMŲ

Spausdinti

Vasarą daugiau atostogaujančių, keliaujančių, daugelis vyksta į Europos šalis. Kelionės metu pasitaiko ir susirgti, ir patirti traumų. Jei esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, jei kelionėje turite Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), jaučiatės saugesnis. Į 10 dažniausiai užduodamų klausimų apie ESDK atsako Valstybinės ligonių  kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Šafranavičienė. 

 

Kas yra Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK)?

Europos sveikatos draudimo kortelė yra dokumentas, patvirtinantis apdraustojo teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse ir Šveicarijos Konfederacijoje metu.    

 

       Ar ESDK galioja visose užsienio šalyse?

Kortelė galioja tik Europos valstybėse – jų sąrašą pateikiame.

ES šalys narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, nuo 2013 m. liepos 1 d. – Kroatija.

EEE šalys narės: Lichtenšteinas, Islandija, Norvegija.

Šveicarijos Konfederacija.

Kitose šalyse ESDK negalioja.

      Ar ESDK išduodama ir kitose Europos šalyse?

Išvardintų Europos šalių piliečiai naudojasi ESDK, išduota šalyje, kurioje yra drausti valstybiniu (privalomuoju) sveikatos draudimu, kai prireikia pagalbos kitoje šalyje, taip pat ir susirgus Lietuvoje.

ESDK naudojasi ir Lietuvos piliečiai, legaliai dirbantys ir mokantys nustatytus mokesčius (taip pat ir sveikatos draudimo mokestį) išvardintose Europos šalyse. Jiems kortelę išduoda atitinkamos šalies institucija, o naudinga ji tuomet, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos laikinai atvykus į Lietuvą ar kurią kitą sąraše nurodytą šalį. Galioja visose šalyse taikoma taisyklė – ESDK reikia pateikti gydymo įstaigoje, į kurią kreipiamasi pagalbos.

Kaip ir kur gauti ESDK? Ar ji išduodama vaikams? Kiek kainuoja ir kiek laiko galioja?

ESDK galima gauti pateikus prašymą teritorinei ligonių kasai (TLK), žinoma, jei esate apdraustas. Prašymą galima pateikti asmeniškai arba per įgaliotąjį asmenį, paštu, faksu, internetu bei elektroniniu paštu. Prašymo blanką bei elektroninį jo variantą galima rasti VLK ir TLK interneto svetainėse.

ESDK išduodamos ir vaikams. Vaiko iki 16 metų prašymą pildo ir TLK pateikia vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas (rūpintojas), socialinės globos įstaigos atstovas, kartu pateikdamas paskyrimą globėju (rūpintoju) ar atstovavimą patvirtinančius dokumentus, arba šių dokumentų oficialias kopijas ir savo asmens dokumentą.

Kortelė išduodama nemokamai, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį apdraustojo dokumentą.

ESDK galioja nuo 1 mėnesio iki 6 metų, atsižvelgiant į tai, kokiai apdraustųjų kategorijai asmuo priklauso (pvz., pensininkams išduodama 6 metų laikotarpiui, dirbantiesiems išduota kortelė galioja iki 2 metų, moksleiviams ir studentams vienerius mokslo metus ir pan.). Tačiau, nurodytą laiką kortelė galios tik tuomet, jei nesikeis jos turėtojo draustumo statusas, t. y. jei visą nurodytą laikotarpį asmuo Lietuvoje bus apdraustas. Jei privalomasis sveikatos draudimas nutrūksta, kortelė tampa negaliojančia.

Ar susirgus ir pateikus ESDK užsienio šalyje (vienoje iš išvardintų) visos paslaugos teikiamos nemokamai? Kaip sumokama gydymo įstaigai, suteikusiai pagalbą?

Lietuvos apdraustajam keliaujant užsienyje susirgus, būtinoji medicinos pagalba suteikiama pagal toje šalyje nustatytas pagalbos apimtis ir už ją sumokama tos šalies teisės aktais nustatyta tvarka ir įkainiais. Tai reiškia, kad ligonių kasos apmoka ne už visas suteiktas paslaugas, o tik už toje šalyje apmokamas valstybinio (privalomojo) sveikatos draudimo lėšomis tos šalies apdraustiesiems.

Pavyzdžiui, jei toje šalyje nustatyta, kad pacientams taikomos priemokos (mokesčiai), tai ir ESDK turėtojas turės primokėti. Daugelyje ES šalių ligonių kasos negali apmokėti transportavimo išlaidų, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos tenka vykti namo.

Už užsienio (vienos iš išvardintų šalių) gydymo įstaigoje Lietuvos apdraustajam, turinčiam ESDK, suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas gali būti apmokama šiais būdais:

-          užsienio šalies ligonių kasa ar kita atitinkama tos šalies institucija apmoka gydymo įstaigai už Lietuvos apdraustiesiems, pateikusiems ESDK, suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, o vėliau kreipiasi į VLK dėl išlaidų kompensavimo pateikdamos sąskaitas;

-          kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje) už suteiktą būtinąją ambulatorinę medicinos pagalbą net ir pateikus ESDK gydymo įstaigoje už paslaugas reikia sumokėti, o vėliau Lietuvos apdraustasis pats turi kreiptis į tos šalies atitinkamą draudimo įstaigą kompensacijos;

-          nepateikus ESDK kreipiantis į gydymo įstaigą už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas reikės sumokėti visą kainą; grįžus į Lietuvą, kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą ir pateikti prašymą dėl išlaidų būtinajai medicinos pagalbai kompensavimo bei mokėjimus patvirtinančių dokumentų originalus ir išrašus iš medicininių dokumentų. Ligonių kasa susisieks su ES šalies atitinkama institucija, kuri nurodys, kokią dalį Lietuvos apdraustojo išlaidų ligonių kasa gali kompensuoti.

Tokia pati paslaugų suteikimo ir apmokėjimo tvarka galioja ir išvardintų šalių apdraustiesiems, kuriems būtinoji pagalba teikiama Lietuvoje.

Ar norint gauti nemokamą būtinąją pagalbą užsienyje galima kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą?

Teisės aktai suteikia teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą tik tose gydymo įstaigose, kurios dalyvauja tos šalies valstybinėje sveikatos sistemoje, t.y. turi sutartį dėl tokių paslaugų teikimo su tos šalies ligonių kasa ar kita atitinkama įstaiga. Valstybinėje sistemoje veikia tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos, todėl atvykus pravartu pasiklausti, ar gydymo įstaiga priklauso nacionalinei sveikatos sistemai.

Taigi, ligonių kasos negali apmokėti už medicinos pagalbą, jei ji suteikta gydymo įstaigoje, veikiančioje už valstybinės sveikatos sistemos ribų. Ligonių kasos taip pat nekompensuoja paciento priemokų ir gydymo paslaugų, kurios pagal užsienio šalies (pagal sąrašą) nacionalinius teisės aktus, nėra apmokamos valstybinio sveikatos draudimo lėšomis.

Išvykstantiems į kelionę patariame pasidomėti, kokios paciento priemokos ir mokesčiai taikomi konkrečioje ES šalyje – ši informacija skelbiama VLK ir TLK interneto svetainėse, galima sužinoti ir teritorinėse ligonių kasose, atvykus pasiimti kortelės.

Ką daryti, jei draustumas nutrūksta?

Pasikeitus draustumo statusui ar pametus kortelę, reikia apie tai pranešti ligonių kasai, nes gaunantis ESDK asmuo pasirašytinai pasižada nenaudoti jos pasibaigus draudimo privalomuoju sveikatos draudimu laikotarpiui. Pasitaiko, kad praradę draustumą asmenys pasinaudoja kortele (pavyzdžiui, nemokamai gydosi), o paskui patiria nepatogumų.

Pagal pateiktą ESDK užsienyje suteikus būtinąją medicinos pagalbą, išlaidas apmoka tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaiga. Vėliau ji kreipiasi į VLK dėl šių išlaidų kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis, o VLK, prieš apmokėdama šias išlaidas, išsiaiškina, ar asmuo buvo apdraustas.

Kas atsitinka, jei kortele pasinaudoja neapdraustas asmuo?

Jei nustatoma, kad paslaugos buvo suteiktos neapdraustam asmeniui, neteisėtai pasinaudojusiam ESDK, o išlaidas VLK apmokėjo pagal šalies atsakingos įstaigos pateiktas sąskaitas, konstatuojama, kad buvo padaryta žala PSDF biudžetui. Šią žalą tenka atlyginti arba savanoriškai, arba per teismą. Pirmiausia VLK informuoja apie pareigą pačiam atlyginti žalą arba prašo pateikti draustumą privalomuoju sveikatos draudimu patvirtinančius dokumentus. Jei asmuo nepateikia prašomų dokumentų arba neatlygina nustatytos žalos, TLK kreipiasi į teismą, o išieškotos lėšos grąžinamos į PSDF biudžetą.

Savanoriškas žalos atlyginimas. Šis būdas sukelia mažiau nepatogumų negu teismo sprendimo vykdymas. Savanoriškai atlyginti žalą galima kreipiantis į teritorinę ligonių kasą (pagal gyvenamąją vietą) ir pasirenkant vieną iš galimų būdų: iš karto pervesti visą sumą į nurodytą sąskaitą arba sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo dalimis.

Priverstinis žalos išieškojimo vykdymas taikomas tuomet, kai nustatyta žala neatlyginama savanoriškai, ligonių kasai perdavus vykdomąjį dokumentą antstoliams.    

Kaip elgtis praradus ESDK?

Jei kortelę praradote (ją pametėte ar pavogė), kreipkitės į policiją, kur gausite pažymą apie dokumento praradimą. Pametus galiojančią kortelę ir neturint policijos išduotos pažymos apie šio dokumento praradimą, nauja kortelė išduodama tik sumokėjus 50 Lt už prarastos (arba sugadintos) kortelės keitimą.

       Kas dar žinotina keliaujantiems su ESDK?
Žinotina, kad būtinosios medicinos pagalbos mastai Europos šalyse skirtingi, todėl verta pagalvoti apie papildomą draudimą. Pavyzdžiui, papildomas draudimas gali apmokėti transportavimo išlaidas susirgus (repatriaciją), išlaidas už paciento papildomai pasirinktas paslaugas, kurių neapmoka tos šalies valstybinė (privalomojo) sveikatos draudimo sistema.

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.