1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LIGONIŲ KASOS RAGINA KUO ANKSČIAU PATIKRINTI VAIKŲ SVEIKATĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina tėvus per vasarą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymėjimais. Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose.

     

    Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nemokamos paslaugos teikiamos įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

     

    Kasmetiniai stebėjimai parodo, kad dažnai apsilankymas pas gydytojus atidėliojamas iki rudens, o tuomet tėvams ir vaikams tenka gaišti laiką laukiant ilgose eilėse.

     

    „Vaikų kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nėra tiesiog formalumas, o gana išsamus vaiko sveikatos būklės įvertinimas, galintis užkirsti ir rimtesnių ligų atsiradimą. Gydytojo rekomendacijos taip yra labai svarbi informacija ugdymo įstaigai apie vaiko sveikatą. Todėl raginame tėvus būti atsakingais ir iš anksto užsirašyti pas šeimos gydytoją ir odontologą, kad vėliau nereikėtų piktintis jų užimtumu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

     

    Šeimos gydytojas patikrina vaiko regėjimą, klausą, pamatuoja kraujo spaudimą, pasveria, išmatuoja ūgį, įvertina emocinę bei socialinę raidą, taip pat kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti vaiką išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Be to į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos.

     

    Be šeimos gydytojo patikros, vaikas privalo apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris patikrina vaikų dantų ir žandikaulio būklę, o jeigu būtina – paskiria ir gydymą. Esant poreikiui, vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai krūminiai dantys gali būti padengti specialia apsauga nuo dantų ėduonies – silantais. Ši paslauga taip pat yra nemokama ir kompensuojama iš PSDF lėšų.

     

    „Svarbiausia, ką tėvai turi žinoti – iš anksto užsiregistruoti pas specialistus ir laiku pas juos atvykti. Taip pat vaikus iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, antraip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo", – sako O. Burokienė.

     

    VLK primena, kad nuo praėjusių metų vaiko sveikatos duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu, o visa informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą.  

    Sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

    VLK inf.

  • AŠARĖNOS TVENKINIO PELĖDNAGIUOSE MAUDYKLOS VANDENS KOKYBĖ GERA

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad liepos 1 d. Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis. Poilsiautojai prie vandens taip pat turėtų laikytis asmens higienos reikalavimų ir elgesio kultūros. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklapyje www.kedainiubiuras.lt ir facebook paskyroje.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • PAGALBA METANTIEMS RŪKYTI

    Mesti-rukyti A3 1

  • KVIEČIAME DALYVAUTI

    KRAUJO NUOTRAUKA

    Nacionalinis kraujo centras minėdami Pasaulinę kraujo donorų dieną vykdo „Neatlygintinos kraujo donorystės turą per Lietuvą 2019“, o liepos 3-iąją aplankė ir Kėdainių miestą. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dėkoja Nacionaliniam kraujo centrui už padėką bei džiaugiasi abipusiu bendradarbiavimu.

    Daugiau informacijos apie kraujo donorystes Lietuvoje bei Kėdainiuose galite rasti https://www.facebook.com/kraujodonoryste/ arba http://v2.kraujodonoryste.lt/

     

  • LIETUVOJE SUKURTA PROGRAMĖLĖ, KURI PADĖS SUVALDYTI NERIMĄ

    Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė pasiūlė  tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę.

     

    Penktadienį pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

     

    Nustatyta, jog nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo bei nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

     

    „Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

     

    Ieva pastebi, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau ypač Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo bei požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo  suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus/-es ir psichoterapeutus/-es.

     

    „Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, - pasakoja Ieva.

     

    Programėlę jau nuo penktadienio galima atsisiųsti „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

     

    VšĮ “Nerimo klinika” - tai jauna organizacija, kurią sudaro įvairių sričių psichikos sveikatos specialistai. Organizacija užsiima šviečiamąja veikla, kurios tikslas – padrąsinti visuomenę kalbėti apie patiriamą nerimą, išmokyti atpažinti ir įsivardinti galimus nerimo simptomus bei pasiūlyti efektyvias tvarkymosi su nerimu strategijas.

     

    Daugiau informacijos: info@nerimoklinika.lt

GAMTA. VASARA. JOJE SLYPINTYS SKAUDŽIAI GELIANTYS VABZDŽIAI , BEI AUGANTYS NUODINGIEJI AUGALAI

Spausdinti

bitute

Kol gamta vilioja savo teikiamais malonumais, tol joje slypi ir pavojų, kuriuos gali sukelti skaudžiai geliantys vabzdžiai, augantys nuodingi augalai.

Bitės. Bitės minta gėlių nektaru ir žiedadulkėmis, tačiau jos labai skaudžiai gelia, jeigu joms kas nors nepatinka. Įgėlusi bitė palieka mūsų kūne įstrigusį geluonį, o pati atsisveikina su šiuo pasauliu. Bičių įkandimą visada lydi skausmas, patinimas ar įvairios alerginės reakcijos. Svarbu žinoti, kad bitės nuodų patekimo į organizmą galima beveik išvengti – tereikia išimti geluonį. Jei bandysite geluonį ištraukti, suspausite prie jo esantį nuodų maišelį ir gausite dar didesnę nuodų dozę, todėl geluonį peiliuku ar kokiu kitu daiktu verčiau atsargiai nubraukite palei odą – jis nukris kartu su nepažeistu nuodų maišeliu. Ištraukus geluonį, įkandimo vietą būtina dezinfekuoti. Tam puikiai tiks svogūnas ar česnako sultys. Jei įgėlus vabzdžiui jaučiatės normaliai ir į gydytoją nesikreipiate, pavartokite antihistamininių preparatų (pvz., suprastino, tavegilio). Sugeltos vietos jokiu būdu nekasykite, antraip įnešta infekcija sukels labai rimtas komplikacijas. Ant sugeltos vietos uždėkite šaltą kompresą.

Širšės, vapsvos, kamanės. Širšės ir kamanės gyvena medžiuose, gyvatvorėse, po pastatų atbrailomis. Širšės dar mėgsta įsikurti apleistuose graužikų urvuose, lizduose, valtyse, šiukšlių konteineriuose. Vapsvos mažiau agresyvios už savo giminaites širšes ir kamanes. Jos mėgsta įsikurti po pastatų atbrailomis, po mansardų sijomis, mašinų sąvartynuose. Širšes, kamanes ir vapsvas sieja vienas bendras bruožas - be reikalo jos neatakuoja. Jei maišysimės jų kelyje į namus, mėtysime įvairius daiktus į jų lizdus, makaluosime šakomis prie jų namų - prisišauksime nelaimę. Skirtingai negu bitės, širšės, kamanės ir vapsvos gali gelti pakartotinai, nes jos geluonies nepalieka.
Visų minėtų geliančių vabzdžių pyktis pavojingas dar ir tuo, kad geldamos jos išskiria tam tikrus aliarminius feromonus, kurie sukelia dar didesnį į talką skubančių bendražygių agresyvumą. Taigi jei įgėlė širšė, bitė ar kamanė - dumkite kuo toliau nuo nelaimingo atsitikimo vietos, kol įpykę vabzdžiai neatskrido atkeršyti už savo draugės žūtį.

Alerginė reakcija. Sode, pievoje, paupyje, miške pilna įvairių vabzdžių, ir jų įkandimai ar įgėlimai vieniems bus tik trumpas nemalonus prisiminimas, o kitiems gali būti itin pavojingas. Nors dažniausiai skundžiamasi uodų įkandimais, tačiau ir jis gali sukelti alerginių reakcijų. Reakcija į įgėlimą gali būti dvejopa: normali ir alerginė. Jeigu įkandimo vieta paraudo, šiek tiek niežti, ji patinusi, tai normali reakcija. Patinimas gali būti įvairaus dydžio, jis dažniausiai praeina per vieną ar tris paras. Jeigu įkando keli vabzdžiai, gali atsirasti ir tokių simptomų kaip pykinimas, galvos svaigimas, kartais pakyla temperatūra, bet šie požymiai būdingesni vaikams. Jeigu žmogus alergiškas vabzdžių nuodams, pasireiškia stipresnė reakcija. Stiprus, plintantis tinimas, niežėjimas, dusulys, balso prikimimas, sausas kosulys, smaugimo jausmas, vėmimas gali būti labai pavojingi, žmogus gali netekti sąmonės, tad pajutus, kad reakcija nėra normali, reikia skubiai kreiptis į artimiausią medicinos įstaigą. Nors alerginė reakcija kartais prasideda tik keliais nežymiais simptomais, jie gali greitai stiprėti. Jeigu asmuo itin alergiškas, po įkandimo jį krečia šaltis, sunku ryti, pykina, sutrinka širdies ritmas, o jo sveikatos būklė per 15-20 minučių gali smarkiai pablogėti, jam gali prasidėti traukuliai, paralyžius, netenkama sąmonės. Alerginę reakciją dažniausiai sukelia bičių, vapsvų įgėlimai, ji dažniau pasireiškia vaikams, ir kuo jie mažesni, tuo labiau reaguoja į vabzdžių nuodus.

Pirmoji pagalba. Alerginę reakciją galima prognozuoti. Jeigu ankstesni vabzdžių įkandimai ar įgėlimai ilgai nepranykdavo, būdavo didelis patinimas, niežėdavo, tokiu atveju galima tikėtis alergijos požymių. Pirmi keli įkandimai dažnai nesukelia jokios reakcijos, tačiau ilgai išsilaikęs tinimas, perštėjimas gali būti signalas, jog reikia pasisaugoti. Tokiam žmogui būtina naudoti priemones nuo vabzdžių.
Kokia pirmoji pagalba turi būti teikiama žmogui, priklauso nuo reakcijos ir simptomų. Jeigu pasireiškia tik paraudimas, niežėjimas, pakanka nereceptinių vaistų, mažinančių skausmą, patinimą. Šaltis veikia teigiamai, tad galima įgėlimo vietoje pridėti leduką ar šaltą kompresą. Jeigu pasireiškia alergija, kreipiamasi į medicinos darbuotojus, jie parenka tinkamą gydymą: duoda priešalerginių vaistų, suleidžia adrenalino į raumenis.

Žmogus, kuriam įgėlimai itin pavojingi, turėtų nešiotis vienkartinį švirkštą, pripildytą adrenalino: įgėlus vabzdžiui ir prasidėjus alerginiams simptomams, asmuo susileidžia vaistų ir taip laimi laiko, kad galėtų pasiekti gydymo įstaigą.
Vabzdžių įgėlimai pavojingi ne tik alergiškiems žmonėms, bet ir vaikams. Taip pat reakcijos laipsnį lemia ir vieta, kur vabzdys įgėlė. Pavojingiausi įkandimai veido srityje. Bitei, vapsvai įgėlus prie akių, lūpų ar į kaklą, patinimas greitai plinta ir ypač pavojingas vaikams, nes nuodai gali sukelti įvairią reakciją, kartais užtinsta kvėpavimo takai, o tai kelia grėsmę gyvybei. Jeigu vaikui veido srityje įgėlė bitė, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą, galbūt nebus jokios reakcijos, tačiau geriau, jeigu specialistai stebės paciento būklę, tai padeda išvengti komplikacijų. Labai pavojingas ir įgėlimas burnoje, juk būna atvejų, kai valgant obuolį ar kitą vaisių nepastebima vabzdžio, o įgėlimas kelia pavojų gyvybei.
Uodai. Pasaulyje žinoma apie 3 000 rūšių uodų, Lietuvoje gyvena apie 300. Tiek uodo patelės, tiek patinai minta gėlių nektaru, tačiau patelės, po apvaisinimo likusios našlėmis, tampa kraugeriškomis vampyrėmis. Jos puola siurbti kraują, kad galėtų duoti gyvybę palikuonims. Uodas per savo gyvenimą gali nuskristi iki 500 km, gali mus pamatyti už 6 m, o juos labiausiai vilioja šiluma, drėgmė, šampūnai, kvepalai, kūno kremai ir anglies dvideginis. Jų pajėgumas didžiausias tekant ir leidžiantis saulei, jiems itin patinka šiltas ir drėgnas oras. Siurbdami mūsų kraują, uodai tuo pačiu metu suleidžia ir kraują skystinančių medžiagų. Įkyrus niežėjimas ir patinimas, įkandus uodui, yra mūsų imuninės sistemos reakcija į svetimą baltymą, esantį uodo seilėse.
 Entomologai sako, kad kūno dydis ir elgsena gali daryti įtaką išalkusių uodų gausumui. Kuo didesnis žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad uodai pasirinks jį savo pusryčiams ar vakarienei. Kadangi judėjimas taip pat veikia vabzdžius kaip atraktantas, nenuoramos gali tikėtis, kad būtent juos uodai įtrauks į savo meniu. Uodai renkasi auką ir pagal aprangą - dryžuoti ir gėlėti apdarai mažiausiai traukia vabzdžius, tuo tarpu tamsiai žalios spalvos tankus audinys pritrauks gausybę uodų. Taigi geriausia rengtis lengvais šviesiais medvilniniais rūbais, kurie netraukia kraugerių. Blondinai ir žilstelėję žmonės rečiau būna uodų apsuptyje, mat kraujasiurbiams labiau patinka tamsiaodžiai brunetai.

Gyvatės. Vienintelės Lietuvoje gyvenančios nuodingos gyvatės – paprastosios angies įkandimas labai skausmingas, sukelia stiprų uždegimą. Pirmomis valandomis daugeliui žmonių kyla baimė, galvos svaigimas, apima silpnumas, pradedama vemti, viduriuoti, padažnėja širdies ritmas, gali kristi kraujospūdis.
Dažniausiai gyvatė gelia į galūnes, todėl jos ima tinti. Įkandus angiai, reikėtų kreiptis į medikus.

Organizmo reakcija gyvačių įkandimą. Įgėlus gyvatei, pirmiausia reikia nusimauti žiedus, nusiimti apyrankes. Įgeltą galūnę reikia įtvirtinti, šiek tiek pakelti, o įkandimo vietą švariai apdengti, apdėti ledu. Jokiu būdu negalima įgeltos galūnės užveržti.

Ko negalima daryti įkandus gyvatei?

  • Negaudykite gyvatės – daugiau aukų nereikia.
  • Neriškite timpos ant įkąstos galūnės – taip tik sutrikdysite kraujotaką ir taip jau pažeistoje galūnėje.
  • Nečiulpkite nuodų iš žaizdos – metodas veiksmingas, tačiau per burnos gleivinėje esančius pažeidimus nuodas gali patekti pagalbą teikiančiajam asmeniui.
  • Neduokite nukentėjusiajam alkoholio – tuo tik pabloginsite jo būklę.

Ką būtina padaryti, įkandus gyvatei?

Nuraminti nukentėjusįjį.

Paguldyti nukentėjusįjį ant žemės, liepkite jam nejudėti.

Įmobilizuokite (sutvirtinkite, kad nejudėtų) įkąstą galūnę.

Skubiai vežkite gulintį nukentėjusįjį į ligoninę.

Kaip reikėtų apsisaugoti nuo vabzdžių ar gyvačių įkandimų?

Gamtoje, ypač kur daug vabzdžių, nepatartina gerti saldžių gėrimų, valgyti vaisių, ledų. Jie privilioja vabzdžius. Labai daug vapsvų būna po vaismedžiais ant žemės nukritusiuose vaisiuose, todėl juos reikėtų rinkti atsargiai. Reikėtų vengti gausiai žydinčių gėlynų, medžių ir krūmų, neiti prie avilių, vapsvų, širšių lizdų. Angis gyvena drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, aukštapelkėse, pamiškėse, mėgsta šiltas ir saulėtas vietas.

Miške uogaujant, reikėtų būti atidesniems – neužlipti ant gyvatės, nekišti rankos po šaknimis, kelmais, pamačius gyvatę – negaudyti jos. Gyvatė gelia tik gindamasi. Jei leisime jai ramiai pasišalinti, ji pati nepuls. Karštomis dienomis gyvatės gali atšliaužti į daržus, prie šulinių, namo, tvarto pamatų.

Nuodingieji augalai

Apsinuodyti Lietuvoje augančiais augalais galima juos palietus arba suvalgius. Vienų augalų toksinės medžiagos sukelia negalavimus, kitų - gali būti mirtinos (žalčialunkis, vėlyvis, pakalnutė, durnaropė, šunvyšnė). Skaudu, bet dažniausiai nuo augalų nukenčia vaikai.

Apsinuodyti galima susidūrus su šiais medžiais ir krūmais: ąžuolu (lapai ir gilės), kaštonu (vaisiai), laukine ir kultūrine vyšnia (šakelės ir lapai), paprastąja alyva; paprastuoju uosiu, paprastuoju žalčialunkiu, ricinmedžiu; žolėmis ir gėlėmis: baltąja snieguole; europine pipirlape, juodžole, kelminiu paparčiu, rūta, paprastuoju amalu, paprastąja durnarope, paprastąja pakalnute, vėlyviu ir kitais augalais.

Svarbu atminti, kad priešnuodžių nuodingoms augalų medžiagoms nėra - gydomos tik jų sukeltos pasekmės. Pastebėjus, kad vaikas suvalgė ar prisilietė prie nuodingo augalo ir (ar) jam pasireiškė minėtieji simptomai, reikia kuo skubiau suteikti pagalbą. Todėl, įvykus nelaimei, tėvai turėtų žinoti, kad gali kreiptis pagalbos skambindami specialistams į Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą tel. (8-5) 236 20 52, mob. 8 687 53378, VISĄ PARĄ arba gabenti vaiką į artimiausią gydymo įstaigą.

Pirmoji pagalba suvalgius nuodingą augalą:

• jei tinsta ir peršti burnos gleivinė - duoti vaikui burnoje palaikyti ledo gabaliukų arba šalto vandens - tai apmalšins skausmą (jei nelaimė įvyko lauke ir negalima gauti nei ledo, nei vandens - galima nupirkti porciją ledų, tačiau būtina prižiūrėti, kad vaikas jų nenurytų);

• be gydytojo nurodymo negalima vartoti jokių medikamentų ar imtis medicininių procedūrų;

• nedelsiant vykti į ligoninę, kartu paimti ir apsinuodijimą sukėlusį augalą arba jo dalį.

Pirmoji pagalba prisilietus prie nuodingų augalų:

• nuplauti sąlyčio su augalu vietą šaltu vandeniu;

• kuo skubiau kreiptis į gydytojus, ypač jei vaikas pradeda dusti arba smarkiai tinsta kūnas. 

Parengė: Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Aida Butkienė

 

 

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.