1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LIGONIŲ KASOS RAGINA KUO ANKSČIAU PATIKRINTI VAIKŲ SVEIKATĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina tėvus per vasarą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymėjimais. Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose.

     

    Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nemokamos paslaugos teikiamos įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

     

    Kasmetiniai stebėjimai parodo, kad dažnai apsilankymas pas gydytojus atidėliojamas iki rudens, o tuomet tėvams ir vaikams tenka gaišti laiką laukiant ilgose eilėse.

     

    „Vaikų kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nėra tiesiog formalumas, o gana išsamus vaiko sveikatos būklės įvertinimas, galintis užkirsti ir rimtesnių ligų atsiradimą. Gydytojo rekomendacijos taip yra labai svarbi informacija ugdymo įstaigai apie vaiko sveikatą. Todėl raginame tėvus būti atsakingais ir iš anksto užsirašyti pas šeimos gydytoją ir odontologą, kad vėliau nereikėtų piktintis jų užimtumu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

     

    Šeimos gydytojas patikrina vaiko regėjimą, klausą, pamatuoja kraujo spaudimą, pasveria, išmatuoja ūgį, įvertina emocinę bei socialinę raidą, taip pat kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti vaiką išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Be to į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos.

     

    Be šeimos gydytojo patikros, vaikas privalo apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris patikrina vaikų dantų ir žandikaulio būklę, o jeigu būtina – paskiria ir gydymą. Esant poreikiui, vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai krūminiai dantys gali būti padengti specialia apsauga nuo dantų ėduonies – silantais. Ši paslauga taip pat yra nemokama ir kompensuojama iš PSDF lėšų.

     

    „Svarbiausia, ką tėvai turi žinoti – iš anksto užsiregistruoti pas specialistus ir laiku pas juos atvykti. Taip pat vaikus iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, antraip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo", – sako O. Burokienė.

     

    VLK primena, kad nuo praėjusių metų vaiko sveikatos duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu, o visa informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą.  

    Sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

    VLK inf.

  • AŠARĖNOS TVENKINIO PELĖDNAGIUOSE MAUDYKLOS VANDENS KOKYBĖ GERA

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad liepos 1 d. Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis. Poilsiautojai prie vandens taip pat turėtų laikytis asmens higienos reikalavimų ir elgesio kultūros. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklapyje www.kedainiubiuras.lt ir facebook paskyroje.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • PAGALBA METANTIEMS RŪKYTI

    Mesti-rukyti A3 1

  • KVIEČIAME DALYVAUTI

    KRAUJO NUOTRAUKA

    Nacionalinis kraujo centras minėdami Pasaulinę kraujo donorų dieną vykdo „Neatlygintinos kraujo donorystės turą per Lietuvą 2019“, o liepos 3-iąją aplankė ir Kėdainių miestą. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dėkoja Nacionaliniam kraujo centrui už padėką bei džiaugiasi abipusiu bendradarbiavimu.

    Daugiau informacijos apie kraujo donorystes Lietuvoje bei Kėdainiuose galite rasti https://www.facebook.com/kraujodonoryste/ arba http://v2.kraujodonoryste.lt/

     

  • LIETUVOJE SUKURTA PROGRAMĖLĖ, KURI PADĖS SUVALDYTI NERIMĄ

    Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė pasiūlė  tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę.

     

    Penktadienį pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

     

    Nustatyta, jog nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo bei nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

     

    „Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

     

    Ieva pastebi, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau ypač Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo bei požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo  suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus/-es ir psichoterapeutus/-es.

     

    „Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, - pasakoja Ieva.

     

    Programėlę jau nuo penktadienio galima atsisiųsti „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

     

    VšĮ “Nerimo klinika” - tai jauna organizacija, kurią sudaro įvairių sričių psichikos sveikatos specialistai. Organizacija užsiima šviečiamąja veikla, kurios tikslas – padrąsinti visuomenę kalbėti apie patiriamą nerimą, išmokyti atpažinti ir įsivardinti galimus nerimo simptomus bei pasiūlyti efektyvias tvarkymosi su nerimu strategijas.

     

    Daugiau informacijos: info@nerimoklinika.lt

PRIVALOMUOJU SVEIKATOS DRAUDIMU NEDRAUSTŲ ŽMONIŲ MAŽĖJA

Atnaujinta Ketvirtadienis, 16 Sausis 2014 10:32

Spausdinti

2014-01-16

žinoti sveika

Naujausiais Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) nedraustų asmenų pastaraisiais mėnesiais mažėja vis didesniais tempais. Ypač spartus mažėjimas užfiksuotas praėjusių metų gruodžio mėnesį, kuomet tokių žmonių sumažėjo net 14 tūkstančių. To iki šiol nebuvo, nes mažėjimas siekdavo vos kelis tūkstančius arba išlikdavo stabilus. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių išeina „iš šešėlio“ į dienos šviesą, oficialiai deklaruoja savo veiklą.

Nepaisant to, nedraustųjų skaičius išlieka nemažas – šiuo metu jis siekia virš 280 tūkstančių. Todėl VLK ragina nedraustus PSD mūsų šalies gyventojus kuo greičiau apsidrausti, nes šis draudimas garantuoja gydymą susirgus ir suteikia saugumo. Susirgus PSD nedraustiems žmonėms, jų gydymas gali kainuoti labai brangiai, o mokėti tektų iš savo kišenės, nes neapsidraudusiems nemokamai teikiama tik būtinoji medicinos pagalba.

VLK vertinimu, nedraustųjų asmenų skaičius pastaruoju metu spartesniais tempais ėmė mažėti neatsitiktinai. Praėjusiais metais tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek VLK labai daug dėmesio skyrė ragindami žmones mokėti PSD įmokas, aiškindami, kodėl tai svarbu daryti, kad tai garantuoja saugumą, gydymą susirgus. Taigi tokio efekto pavyko pasiekti viešumo dėka, nes žmones vis dažniau pasiekia teisinga informacija. Juk viešumas – geriausia prevencija. Tikimasi, kad neapdraustųjų skaičius ateityje ims mažėti dar spartesniais tempais, nes žmonės dar labiau supras naudą ir svarbą būti draustam PSD.

VLK primena, kad daug keliaujantiems po užsienio šalis lietuviams irgi svarbu apsidrausti. Būdami drausti Lietuvoje (nesvarbu, kokio dydžio įmokas ir kas moka), jie gali gauti nemokamas būtinosios pagalbos paslaugas užsienyje. Pasitaiko atvejų, kai mūsų kraštiečiai, kurie nėra drausti PSD, išvykę į kurią nors Europos Sąjungos (ES) šalį ir susirgę už gydymą turi sumokėti nemenką sumą. Be to, senosiose ES šalyse narėse gydymas kainuoja gerokai brangiau nei Lietuvoje.

Be to, VLK atkreipia dėmesį į tai, kad buvimas neapsidraudusiu PSD gali reikšti didelę finansinę riziką susirgus. Štai keletas pavyzdžių, kiek kainuotų įvairaus sudėtingumo gydymas:

-          Plaučių uždegimo gydymas – 1100–3610 litų;

-          Tulžies pūslės akmenų pašalinimo operacija laparoskopiniu būdu – 2082–4104 litų;

-          Stuburo išvaržos gydymas – 2911–11 880 litų;

-          Klubo sąnario protezavimas (be endoprotezo kainos) – 4280–7420 litų;

-          Inkstų transplantacija – 46 700–85 637 litų.

Taigi VLK valdomo Draudžiamųjų registro duomenimis, 2014 m. sausio 7 d. duomenimis, Lietuvoje buvo virš 280 tūkst. PSD neapdraustų asmenų. Lyginant su 2013 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, šis skaičius sumažėjo 18 tūkst. – tuomet nedraustų asmenų skaičius siekė beveik 298 tūkst. Šiuo metu mūsų šalyje PSD apdraustas yra 2 996 756 asmuo, t. y. 91,45 proc. visų draudžiamųjų. Iš viso Lietuvoje yra 3 277 015* draudžiamųjų, t. y. asmenų, turinčių prievolę draustis PSD arba būti apdraustais valstybės lėšomis.

Didžiausią neapdraustųjų dalį sudaro jauni žmonės nuo 20 iki 30 metų – virš 93 tūkst.

Jie mažiau serga, rečiau kreipiasi į gydymo įstaigas, tad dažnai nė nesidomi savo draustumu. Tikėtina, kad tarp jų daugiau išvykstančių iš Lietuvos ir nedeklaruojančių išvykimo. Lietuvos mastu tai – nemaža rizikos grupė. Šie žmonės yra pasislėpę ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ekonomikos šešėlyje. Nemokėdami PSD bei kitų mokesčių jie rizikuoja ligos atveju negauti PSD teikiamų garantijų (šios garantijos atsiranda, kai pradedamos mokėti PSD įmokos arba jei asmenį draudžia valstybė).

1,700 tūkst. apdraustųjų (56,7 proc.) yra apdrausti valstybės lėšomis – tai socialiai pažeidžiamos žmonių grupės (pensininkai, vaikai ir moksleiviai iki 18 m., dieninių studijų studentai, registruoti bedarbiai, vaikus auginantys tėvai, neįgalūs asmenys, dvasininkai ir kt.). Šiems žmonėms suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos yra apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, o jų sumokamos įmokos, lyginant su kitomis grupėmis – mažiausios. 2013 m. metinės įmokos dydis buvo 762 litai. Didžiąją šių asmenų dalį sudaro senyvo amžiaus žmonės, kurių sveikatos priežiūra kainuoja brangiausiai.

1,276 tūkst. asmenų, t. y. 42,6 proc. PSD įmokų mokėtojų, kurių mokamos įmokos dydis priklauso nuo vykdomos veiklos. Į jų gretas patenka dirbantieji savarankiškai, vykdantys individualią veiklą, autoriai, sportininkai, dirbantieji pagal darbo sutartis.

Dirbantieji Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, dalį įmokos moka patys, dalį įmokos už juos sumoka darbdavys (6 ir 3 proc.). Lyginant su užsienio šalimis, Lietuvą galima priskirti prie šalių, kuriose PSD įmoka yra mažesnė nei 10 proc. atlyginimo. Pavyzdžiui, Lenkijoje – apie 9 proc. (moka darbuotojas), Austrijoje – apie 7,5 proc. (diferencijuota pagal darbuotojų kvalifikaciją). Daugelyje senųjų ES šalių PSD įmoka yra gerokai didesnė nei 10 proc. Pavyzdžiui, Vokietijoje – apie 15,5 proc. (iš jų 7,5 proc. moka darbuotojas, likusią dalį 8 proc. – darbdavys), Prancūzijoje – 13,5 proc. (0,7 ir 12,8 proc.), Čekijoje – 14,4 proc. (4,5 ir 9,9 proc.).

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir apginti sąžiningai mokesčius valstybei mokančių žmonių interesus, yra pradėtas tobulinti teisinis reglamentavimas dėl draustumo įsigaliojimo tvarkos, jo trukmės ir galiojimo.

 

Asmenys, kurie nėra drausti PSD

 

Amžius

Skaičius

Iki 20 metų

7376

2030

93599

3040

73448

4050

57675

5060

40530

> 60 metų

7631

Iš viso

280 259

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2014 01 07 Draudžiamųjų registro duomenys.

 

*Šis skaičius skiriasi nuo paskutinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenų dėl gyventojų surašymo metodikos ypatumų. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras funkcionuoja Lietuvos Gyventojų registro pagrindu ir draudžiamųjų skaičius yra nustatomas pagal Sveikatos draudimo įstatymą. Šiame registre įregistruojami ne tik nuolat gyvenantys, bet ir laikinai gyvenantys Lietuvoje asmenys, taip pat teisėtai dirbantys ES valstybių narių piliečiai ir nepilnamečiai jų šeimos nariai.

Kviečiame apsilankyti VLK profilyje Facebook: https://www.facebook.com/vlk.lt

Rūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.


Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.