1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LIGONIŲ KASOS RAGINA KUO ANKSČIAU PATIKRINTI VAIKŲ SVEIKATĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina tėvus per vasarą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymėjimais. Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose.

     

    Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nemokamos paslaugos teikiamos įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

     

    Kasmetiniai stebėjimai parodo, kad dažnai apsilankymas pas gydytojus atidėliojamas iki rudens, o tuomet tėvams ir vaikams tenka gaišti laiką laukiant ilgose eilėse.

     

    „Vaikų kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nėra tiesiog formalumas, o gana išsamus vaiko sveikatos būklės įvertinimas, galintis užkirsti ir rimtesnių ligų atsiradimą. Gydytojo rekomendacijos taip yra labai svarbi informacija ugdymo įstaigai apie vaiko sveikatą. Todėl raginame tėvus būti atsakingais ir iš anksto užsirašyti pas šeimos gydytoją ir odontologą, kad vėliau nereikėtų piktintis jų užimtumu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

     

    Šeimos gydytojas patikrina vaiko regėjimą, klausą, pamatuoja kraujo spaudimą, pasveria, išmatuoja ūgį, įvertina emocinę bei socialinę raidą, taip pat kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti vaiką išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Be to į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos.

     

    Be šeimos gydytojo patikros, vaikas privalo apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris patikrina vaikų dantų ir žandikaulio būklę, o jeigu būtina – paskiria ir gydymą. Esant poreikiui, vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai krūminiai dantys gali būti padengti specialia apsauga nuo dantų ėduonies – silantais. Ši paslauga taip pat yra nemokama ir kompensuojama iš PSDF lėšų.

     

    „Svarbiausia, ką tėvai turi žinoti – iš anksto užsiregistruoti pas specialistus ir laiku pas juos atvykti. Taip pat vaikus iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, antraip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo", – sako O. Burokienė.

     

    VLK primena, kad nuo praėjusių metų vaiko sveikatos duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu, o visa informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą.  

    Sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

    VLK inf.

  • AŠARĖNOS TVENKINIO PELĖDNAGIUOSE MAUDYKLOS VANDENS KOKYBĖ GERA

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad liepos 1 d. Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis. Poilsiautojai prie vandens taip pat turėtų laikytis asmens higienos reikalavimų ir elgesio kultūros. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklapyje www.kedainiubiuras.lt ir facebook paskyroje.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • PAGALBA METANTIEMS RŪKYTI

    Mesti-rukyti A3 1

  • KVIEČIAME DALYVAUTI

    KRAUJO NUOTRAUKA

    Nacionalinis kraujo centras minėdami Pasaulinę kraujo donorų dieną vykdo „Neatlygintinos kraujo donorystės turą per Lietuvą 2019“, o liepos 3-iąją aplankė ir Kėdainių miestą. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dėkoja Nacionaliniam kraujo centrui už padėką bei džiaugiasi abipusiu bendradarbiavimu.

    Daugiau informacijos apie kraujo donorystes Lietuvoje bei Kėdainiuose galite rasti https://www.facebook.com/kraujodonoryste/ arba http://v2.kraujodonoryste.lt/

     

  • LIETUVOJE SUKURTA PROGRAMĖLĖ, KURI PADĖS SUVALDYTI NERIMĄ

    Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė pasiūlė  tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę.

     

    Penktadienį pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

     

    Nustatyta, jog nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo bei nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

     

    „Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

     

    Ieva pastebi, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau ypač Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo bei požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo  suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus/-es ir psichoterapeutus/-es.

     

    „Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, - pasakoja Ieva.

     

    Programėlę jau nuo penktadienio galima atsisiųsti „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

     

    VšĮ “Nerimo klinika” - tai jauna organizacija, kurią sudaro įvairių sričių psichikos sveikatos specialistai. Organizacija užsiima šviečiamąja veikla, kurios tikslas – padrąsinti visuomenę kalbėti apie patiriamą nerimą, išmokyti atpažinti ir įsivardinti galimus nerimo simptomus bei pasiūlyti efektyvias tvarkymosi su nerimu strategijas.

     

    Daugiau informacijos: info@nerimoklinika.lt

LIETUVIAI MIELIAU GYDOSI SAVO KRAŠTE

Spausdinti

Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa

 2014-02-10

 

Lietuviai pradėjo naudotis galimybėmis laisviau gydytis svetur, kurios atsirado pernai į mūsų šalies teisę perkėlus Europos Sąjungos (ES) direktyvų nuostatas, pagal kurias tai galima laisviau daryti ES ir Europos Ekonominės erdvės šalyse. Iki šiol už Lietuvos ribų gydėsi vos dešimt žmonių, kurie grįžę kreipėsi į teritorines ligonių kasas ir paprašė kompensuoti patirtas gydymo išlaidas. Tačiau yra kur kas daugiau, kurie aktyviai domisi gydymo paslaugomis svetur, bet dar nespėjusių jomis pasinaudoti.

 

Trijų mėnesių duomenimis (tiek laiko mūsų šalyje veikia ši naujovė), svetur dažniausiai mūsų kraštiečiai naudojosi gydytojų specialistų konsultacijomis, įsigijo vaistų ir jiems buvo atliktos akių operacijos.

Štai, pavyzdžiui, Vilniaus teritorinė ligonių kasa (TLK) gavo ir išnagrinėjo 5 gyventojų prašymus dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo. Dviem atvejais buvo prašoma kompensuoti akių chirurginio gydymo Vokietijoje ir Estijoje išlaidas, po vieną prašymą gauta kompensuoti gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos Vokietijoje išlaidas, vaistų įsigijimo Lenkijoje išlaidas bei reabilitacijos paslaugų išlaidas Vengrijoje. Šiaulių TLK gavo 2 prašymus dėl Latvijoje patirtų išlaidų kompensavimo. Panevėžio TLK gavo 1 prašymą dėl gydymo paslaugų Vokietijos ligoninėje. Na, o Kauno ir Klaipėdos TLK prašymų kol kas negavo jokių.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso teigimu, ryškesnės tendencijos, kurių šalių medicina ir kokios gydymo paslaugos labiausiai domina mūsų kraštiečius, bus matomos po keleto mėnesio ar net metų, kai bus didesnis tokiomis paslaugomis pasinaudojusių žmonių skaičius.

„Dar iki įsigaliojant šioms naujovėms, VLK prognozavo, kad didžiausias pacientų judėjimas vyks tarp kaimyninių šalių. Pavyzdžiui, latviai, estai, lenkai gali noriai vykti gydytis pas mus, o lietuviai - į minėtas šalis. Taip yra, nes senosiose ES narėse sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai, lyginant su Lietuvos, gali skirtis ne tik kelis, bet ir iki 10 kartų. Na, o gydymo kainų skirtumai tarp kaimyninių šalių nėra tokie dideli. Taigi ne kiekvienam žmogui tokios paslaugos finansiškai prieinamos. Juolab, kad jam bus kompensuojama tik pilna lietuviška paslaugos kaina, o faktines išlaidas, kurios bus didesnės nei lietuviška kaina, jis turės padengti savo lėšomis. Žinoma, yra nemažai ir tokių atvejų, kai mūsų šalyje teikiamos paslaugos kainuoja brangiau nei svetur“, – tvirtino V. Zaksas.

Panevėžio TLK vadovas Jonas Narbutas tvirtina, kad ankstesnės prognozės pildosi. Pavyzdžiui, mūsų teikiamomis paslaugomis domisi kaimynai latviai.

„Juos domina gydytojų urologų, endokrinologų paslaugos, taip pat diagnostinės aparatūros brangiesiems tyrimams atlikti. Ten jų trūksta. Tikėtina, kad kaimynai labiausiai sieks gauti šias paslaugas, ypač pasidaryti magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimus. Latviai domisi ir galimybėmis patekti į mūsų sanatorijas. Na, o lietuviai į Latviją vyksta protezuoti dantų. Spėjame, kad paklausą galėtų turėti ir kaimyninėje šalyje įteisintos dirbtinio apvaisinimo paslaugos, nors išlaidos joms Lietuvoje kol kas nekompensuojamos“, – tvirtino J. Narbutas.

Vilniaus TLK direktorius Vytautas Mockus sako, kad Lietuvos gyventojai aktyviai domisi galimybe gydytis svetur, tad pateikia nemažai klausimų. Dažniausiai jie klausia, kokios paslaugos gali būti kompensuojamos, kokiomis sąlygomis, kokių dokumentų ir siuntimų reikės, kokius dokumentus reikės pateikti, kai grįš ir prašys kompensuoti patirtas išlaidas. Tokių prašymų dar nėra daug, tačiau tai tik pradžia.

„Žmogus juk turi apsispręsti, kurioje šalyje ir kokioje gydymo įstaigoje norėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Svarbu atsiminti, kad prašymus kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas žmonės turi pateikti ne vėliau kaip per 1 metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo. Be to, ES direktyvos nuostatų įsigaliojimas bus puikus akstinas ir mūsų gydymo įstaigoms gerinti teikiamų paslaugų kokybę, siekti, kad žmonės rinktųsi Lietuvos, o ne kitų ES šalių gydymo įstaigas“, – teigia V. Mockus.

Šiaulių TLK direktorius Remigijus Mažeika tvirtina, kad Šiaulių regione didelio susidomėjimo tarpvalstybine sveikatos priežiūra nėra.

„Į Šiaulių TLK dėl informacijos apie šias paslaugas kreipėsi tik keletas žmonių. Įdomu tai, kad sulaukėme kelių skambučių iš Lietuvos piliečių, gyvenančių ir dirbančių svetur, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje. Jie teiravosi, kaip galėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje. Rekomendavome kreiptis į šalies, kuri yra atsakinga už jų sveikatos draudimą, kompetentingą instituciją ir susižinoti, kokie reikalavimai yra konkrečioje šalyje, norint gauti kompensaciją už tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas“, – pasakojo R. Mažeika.

 

Svarbu žinoti:

-          Ar už gydymąsi svetur bus kompensuojama pilna kaina? Ne. Žmonės vis dar nustemba sužinoję, kad už gydymąsi svetur jiems nebus pilnai kompensuojama. Apmokama analogiškos paslaugos, kuri būtų suteikta Lietuvoje, kaina (neviršijant faktinės paslaugos kainos), o tais atvejais, kai faktinės išlaidos yra didesnės, skirtumą pacientas turi dengti savo lėšomis. Svarbu žinoti, kad jie patys turės padengti ir kitas išlaidas (kelionės, nakvynės, maitinimo, vertinimo ir kt.).

-          Ar gydymosi svetur paslaugų kainos kompensuojamos iš anksto? Ne. Svarbu žinoti, kad gavęs sveikatos priežiūros paslaugas svetur žmogus pirmiausia privalės sumokėti savo lėšomis visą gydymo kainą, o tik vėliau kreipsis į TLK dėl išlaidų kompensacijos bei atgauti dalį išleistų pinigų.

-          Ar bus kompensuojamos visos svetur gautos sveikatos priežiūros paslaugos? Ne, apmokėtos bus tik tos paslaugos, kurios yra teikiamos Lietuvoje.

-          Ar reikia gydytojo siuntimo vykstant gydytis svetur? Taip. Gydytojo siuntimas yra privalomas, norint atgauti pinigus, kuriuos žmogus sumokėjo už paslaugą užsienyje.

-          Ar gydytojo siuntimą būtina išsiversti? Neprivaloma, bet rekomenduojama. Vežtis reikėtų tokius dokumentus, kokių reikalauja sveikatos priežiūros paslaugos teikėjas, o juos rekomenduojame išsiversti į tos šalies, į kurią vykstama, kalbą. Tik žmogus turi įvertinti, kad, nuvykus svetur ir, prireikus, svečioje šalyje vertimo paslaugų, jos gali kainuoti gerokai brangiau nei pas mus. Be to, vertimas užsienyje gali užtrukti ilgokai, pavyzdžiui, kelias dienas, tad tokiu atveju tektų pasirūpinti nakvyne, maistu (tai būtų papildomos išlaidos). Be to, siuntimas galioja 30 dienų.

-          Ar bus kompensuojamos privačių gydymo įstaigų suteiktos paslaugos? Taip, jei gydymo įstaiga turi licenciją teikti atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias parvykus į Lietuvą būtų galima gauti kompensaciją. Taigi svarbu tuo įsitikinti.

-          Kokios paslaugos nekompensuojamos? Nekompensuojamos slaugos ar ilgalaikio gydymo, prevencinių programų paslaugos, organų transplantacijos, skiepijimo ir profilaktinių (pavyzdžiui, sveikatos patikrinimai) paslaugų, kurios gautos svetur, išlaidos.


Kviečiame apsilankyti VLK profilyje Facebook: https://www.facebook.com/vlk.lt

 

Rūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai "> Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.