1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

  • LIGONIŲ KASOS RAGINA KUO ANKSČIAU PATIKRINTI VAIKŲ SVEIKATĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina tėvus per vasarą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymėjimais. Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose.

     

    Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nemokamos paslaugos teikiamos įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

     

    Kasmetiniai stebėjimai parodo, kad dažnai apsilankymas pas gydytojus atidėliojamas iki rudens, o tuomet tėvams ir vaikams tenka gaišti laiką laukiant ilgose eilėse.

     

    „Vaikų kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nėra tiesiog formalumas, o gana išsamus vaiko sveikatos būklės įvertinimas, galintis užkirsti ir rimtesnių ligų atsiradimą. Gydytojo rekomendacijos taip yra labai svarbi informacija ugdymo įstaigai apie vaiko sveikatą. Todėl raginame tėvus būti atsakingais ir iš anksto užsirašyti pas šeimos gydytoją ir odontologą, kad vėliau nereikėtų piktintis jų užimtumu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

     

    Šeimos gydytojas patikrina vaiko regėjimą, klausą, pamatuoja kraujo spaudimą, pasveria, išmatuoja ūgį, įvertina emocinę bei socialinę raidą, taip pat kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti vaiką išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Be to į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos.

     

    Be šeimos gydytojo patikros, vaikas privalo apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris patikrina vaikų dantų ir žandikaulio būklę, o jeigu būtina – paskiria ir gydymą. Esant poreikiui, vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai krūminiai dantys gali būti padengti specialia apsauga nuo dantų ėduonies – silantais. Ši paslauga taip pat yra nemokama ir kompensuojama iš PSDF lėšų.

     

    „Svarbiausia, ką tėvai turi žinoti – iš anksto užsiregistruoti pas specialistus ir laiku pas juos atvykti. Taip pat vaikus iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, antraip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo", – sako O. Burokienė.

     

    VLK primena, kad nuo praėjusių metų vaiko sveikatos duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu, o visa informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą.  

    Sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

    VLK inf.

NE TIK LIETUVIAI MIELIAU GYDOSI SAVO KRAŠTE

Spausdinti

Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa

 

Pernai į mūsų šalies teisę perkėlus tam tikras Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatas Lietuvos gyventojams atsirado galimybė laisviau gydytis svetur. Nuo tada kraštiečiai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gydytis ES šalyse, gauti reikiamas specialistų paslaugas, o šių šalių piliečiai – naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis mūsų šalyje. Tiesa, mūsų šalies, kaip ir kitų Baltijos valstybių, gyventojai mieliau gydosi savo krašte.

Septynių mėnesių duomenimis (tiek laiko mūsų šalyje veikia ši naujovė), už Lietuvos ribų gydėsi vos 17 žmonių, kurie grįžę kreipėsi į teritorines ligonių kasas (TLK) ir paprašė kompensuoti patirtas gydymo išlaidas. Daugiausia sprendimų kompensuoti pacientų patirtas išlaidas yra priėmusi Vilniaus TLK – 9. Kitos TLK tokių sprendimų turi mažiau: Klaipėdos TLK – 3, Šiaulių ir Panevėžio TLK – po 2, Kauno TLK – 1.  

„Įdomu dar ir tai, kad prašymų kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas ir kitose Baltijos šalyse gaunama nedaug: Estijoje iki šių metų balandžio buvo gauti 23, Latvijoje – tik 8 prašymai. Tai rodo, kad Baltijos šalių piliečiai mieliau renkasi savo šalyje teikiamas gydymo paslaugas“,– teigė Vaida Momkuvienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja, neseniai grįžusi iš seminaro Rygoje, kur kaimyninės šalys pasidalijo patirtimi, kaip sekasi įgyvendinti ES direktyvą.

Kaip ir buvo prognozuota, daugiau Lietuvos žmonių būtinai operacijai, gydytojo specialisto konsultacijai vyksta į kaimynines Baltijos šalis – Latviją, Lenkiją, Estiją. Iš tolimesnių šalių populiari Vokietija, pavieniai vykimo atvejai – į Čekiją, Vengriją.

„Gydytis į užsienį išvyksta pacientų mažai dėl to, kad Lietuvoje sveikatos priežiūros sistema yra pakankamai gera, gyventojai ja pasitiki, neabejoja savo šalies medikais, teikiamų paslaugų kokybe. Kita vertus, visiems žinoma, kad užsienyje gydymo kainos yra gerokai didesnės nei Lietuvoje. Senosiose ES narėse sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai, lyginant su Lietuvos, gali skirtis ne tik kelis, bet ir iki 10 kartų. Juk gavęs sveikatos priežiūros paslaugas svetur žmogus pirmiausia privalo sumokėti savo lėšomis visą gydymo kainą, o tik vėliau turi teisę kreiptis į TLK dėl išlaidų kompensacijos bei atgauti dalį tam išleistų pinigų“,– sakė V. Momkuvienė.

Jos teigimu, pagal pacientų pateiktas sąskaitas matyti, kad užsienyje minėtiems 17 pacientų teko sumokėti

daugiau nei 104 tūkstančius litų, o iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto jiems buvo kompensuota tik apie 18 tūkstančių litų. Vadinasi, patys gyventojai sveikatos priežiūros paslaugoms vidutiniškai išleido 5,8 karto daugiau, nei buvo kompensuota. Didžiausia paciento sumokėta suma – daugiau nei 36 tūkst. litų – už operaciją, atliktą Vokietijoje. Iš PSDF biudžeto šiam pacientui buvo kompensuota apie 5 tūkst. litų.

„Gyventojams svarbu žinoti, kad už gydymąsi svetur jiems nebus kompensuojama visa kaina. ES šalyse suteiktų paslaugų išlaidos kompensuojamos tokiais pat įkainiais, sąlygomis ir apimtimi, kaip būtų kompensuojamos Lietuvoje. Tiksliau, kompensuojamos tik tokių paslaugų, kurios teikiamos ir Lietuvoje, išlaidos. Susidaręs skirtumas tarp Lietuvos ir ES šalies įkainių nekompensuojamas. Be to, nekompensuojamos slaugos ar ilgalaikio gydymo, prevencinių programų paslaugos, organų transplantacijos, skiepijimo ir profilaktinių (pavyzdžiui, sveikatos patikrinimai) paslaugų, kurios gautos svetur, išlaidos. Kompensacijos nepriklauso ir už estetinės chirurgijos, pvz., raukšlių lyginimą, dantų balinimą ar kitas grožio korekcijos procedūras. Be to, pacientai patys turi padengti kelionės, nakvynės, maitinimo, vertimo ir kitas išlaidas“,– pasakojo V. Momkuvienė.

Ji paragino kraštiečius, planuojančius vykti gydytis į užsienį, pirmiausia tiksliai išsiaiškinti, kokios gydymo paslaugos bus kompensuojamos, kiek jos kainuos svetur, kokį skirtumą patys turės padengti, kokių dokumentų ir siuntimų reikės norint išvykti, kokius dokumentus reikės pateikti grįžus, norint gauti kompensaciją.

Norint vykti gydytis į užsienį, visuomet reikalingas gydytojų siuntimas, nes tokia sąlyga taikoma ir apdraustiesiems, gaunantiems paslaugas Lietuvoje“,– primena V. Momkuvienė.

Taip pat svarbu atsiminti, kad prašymus kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas žmonės turi pateikti TLK ne vėliau kaip per 1 metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo.

Informacijos vykstantieji gydytis svetur gali rasti Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionalinio kontaktinio centro interneto svetainėje www.lncp.lt. Rūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai "> Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.