1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

  • LIGONIŲ KASOS RAGINA KUO ANKSČIAU PATIKRINTI VAIKŲ SVEIKATĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina tėvus per vasarą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymėjimais. Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose.

     

    Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nemokamos paslaugos teikiamos įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

     

    Kasmetiniai stebėjimai parodo, kad dažnai apsilankymas pas gydytojus atidėliojamas iki rudens, o tuomet tėvams ir vaikams tenka gaišti laiką laukiant ilgose eilėse.

     

    „Vaikų kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nėra tiesiog formalumas, o gana išsamus vaiko sveikatos būklės įvertinimas, galintis užkirsti ir rimtesnių ligų atsiradimą. Gydytojo rekomendacijos taip yra labai svarbi informacija ugdymo įstaigai apie vaiko sveikatą. Todėl raginame tėvus būti atsakingais ir iš anksto užsirašyti pas šeimos gydytoją ir odontologą, kad vėliau nereikėtų piktintis jų užimtumu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

     

    Šeimos gydytojas patikrina vaiko regėjimą, klausą, pamatuoja kraujo spaudimą, pasveria, išmatuoja ūgį, įvertina emocinę bei socialinę raidą, taip pat kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti vaiką išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Be to į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos.

     

    Be šeimos gydytojo patikros, vaikas privalo apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris patikrina vaikų dantų ir žandikaulio būklę, o jeigu būtina – paskiria ir gydymą. Esant poreikiui, vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai krūminiai dantys gali būti padengti specialia apsauga nuo dantų ėduonies – silantais. Ši paslauga taip pat yra nemokama ir kompensuojama iš PSDF lėšų.

     

    „Svarbiausia, ką tėvai turi žinoti – iš anksto užsiregistruoti pas specialistus ir laiku pas juos atvykti. Taip pat vaikus iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, antraip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo", – sako O. Burokienė.

     

    VLK primena, kad nuo praėjusių metų vaiko sveikatos duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu, o visa informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą.  

    Sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

    VLK inf.

KAIP ELGTIS, KAD GAMTA BŪTŲ NATŪRALIU SVEIKATOS ŠALTINIU

Atnaujinta Penktadienis, 18 Liepa 2014 08:49

Spausdinti

grybai

     Sveikata sutelkta gamtoje – žemėje, vandenyje, ore – ir kiekvienas turi galimybę naudotis šiomis dovanomis. Atšilus orams skubame į gamtą. Tačiau nepamirškime, ten tykančių pavojų: erkės, bitės, širšės, kamanės, saulė, vandens telkiniai, greitai gendantis maistas.

     Erkės, bitės, širšės, kamanės vasarą - aktyvios. Daugelis mano, kad erkės gali įsisegti tik miške, tačiau jų pilna visur. Veiksmingiausia priemonė - skiepai. Iškylaujant ar vaikštant po parką nepamirškime apsirengti tinkamais drabužiais ir pasiimti erkes atbaidančias medžiagas - repelentus. Tinkami drabužiai yra šviesūs rūbai, kurių viršutinė aprangos dalis ilgomis rankovėmis prigludusiomis prie riešo, apatinė dalis-kelnės prigludusios prie kūno ir kepurė arba skarelė. Sugrįžus apžiūrėkime drabužius, kūną. O, aptikus erkę ištraukiame ir dezinfekuojame įkandimo vietą, kreipiamės į šeimos gydytoją.

     Bitės minta gėlių nektaru ir žiedadulkėmis, todėl jų gausu pievose. Bitės gelia labai skaudžiai ir palieka įstrigusį geluonį, o pati miršta. Įkandimą lydi skausmas, patinimas. Būtina geluonį ištraukti nubraukiant palei odą- jis nukris kartu su nepažeistu nuodų maišeliu, įkandimo vietą dezinfekuoti. Tam tiks svogūnas ar česnako sultys. Ant sugeltos vietos uždėti šaltą kompresą. Jeigu žmogus alergiškas atsiranda stiprus plintantis tinimas, niežėjimas, dusulys, balso prikimimas, kosulys, žmogus gali netekti sąmonės. Pajutus, kad reakcija nėra normali, reikia kreiptis skubiai į artimiausią gydymo įstaigą.

   Širšės ir kamanės gyvena medžiuose, gyvatvorėse, po pastatų atbrailomis. Dar širšės įsikuria urvuose, lizduose, šiukšlių konteineriuose. Širšės, kamanės, vapsvos be reikalo nepuola, jeigu maišysimės jų kelyje į namus, mėtysime įvairius daiktus į jų lizdus, mojuosime šakomis, prisišauksime nelaimę. Skirtingai negu bitės, širšės, kamanės ir vapsvos gelia pakartotinai, nes nepalieka geliuonies. Visų minėtų geliančių vabzdžių pyktis pavojingas, nes geldamos jos išskiria tam tikrus aliarminius feromonus, kurie sukelia dar didesnį į talką skubančių agresyvumą. Taigi jei įgėlė širšė, bitė ar kamanė- eikite kuo toliau nuo atsitikimo vietos.

   Saikingos saulės vonios žmonėms teikia džiaugsmą, veikia medžiagų apykaitą, ultravioletinių spindulių poveikyje organizme gaminasi vitaminas D. Tačiau ilgas mėgavimasis saulėje gali sukelti rimtų sutrikimų. Žalingą karščio poveikį dažniau patiria kūdikiai, maži vaikai iki ketverių metų, vyresni žmonės taip pat asmenys, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis: širdies kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, onkologinėmis ir kitomis ligomis. Karščius sunkiai pakelia asmenys, kurie turi viršsvorio, taip pat žmonės, aktyviai sportuojantys, sunkiai dirbantys ir mažai geriantys skysčių.

   Smarkiai ir ilgai prakaituodamas, kūnas netenka daug skysčių ir druskų, organizmą ištinka dehidrataciją, galiausiai perkaitimas, o kai kūnas prakaituodamas nesugeba išgarinti šilumos, gali ištikti saulės smūgis. Oda kaupia saulės energiją ir tik po kurio laiko atsiranda įvairios odos ligos. Net atidžiai sveikata besirūpinantys žmonės kartais gali užsnūsti gulėdami prie ežero ar balkone. Saulėje nesideginkime nuo 11 iki 15 valandos, nes tuomet saulės spindulių poveikis stipriausias. Taip pat nepamirškime tepti odos apsauginiu kremu ar losjonu su saulės faktoriumi (SPF). Karštą vasaros dieną tiesiog būtina daugiau nei įprastai vartoti skysčių. Troškulį geriausiai malšina mineralinis ir paprastas geriamasis vanduo. Gausus prakaitavimas pašalina natrį ir kitus mineralus iš organizmo, todėl reikia jų papildyti. Skysčių reikia gerti po truputį, ištisą dieną. Nerekomenduojama gerti saldžių gėrimų bei alkoholio. Patartina daugiau valgyti skystų produktų, lengviau pasisavinamų lieso pieno produktų, vartoti daugiau vaisių ir daržovių. Kylant kūno temperatūrai, organizmas stengiasi išspinduliuoti šiluminės energijos perteklių, todėl karštą dieną nereikėtų vilkėti šiltai; geriausiai tiks šviesūs medvilniniai, nesintetiniai šviesūs, laisvi drabužiai, nepamiršti galvos apdangalo, akis apsaugoti užsidėjus tamsius akinius nuo saulės, lūpas tepti apsauginiu pieštuku. Prisiminkime, kad lęšiai ir paprasti akiniai akių nuo ultravioletinių spindulių neapsaugo. Ką daryti nudegus odą saulėje? Nudegusią vietą atvėsiname vėsiu vandeniu, ant nudegusių kūno plotų dėkime šaltus kompresus. Gerkime negazuoto mineralinio vandens arba paprasto geriamojo vandens. Kad oda neišsausėtų, nudegusias vietas tepkime drėkinamuoju kremu. Negalima teptis skysčiais, kurių sudėtyje yra spirito. Jie sausina odą, stiprina skausmą bei odos šerpetojimą. Nudegimų sukeltą skausmą galima malšinti kefyru, kopūstų sultimis, žalia tarkuota bulve ar morka, krakmolo arba sutrintų petražolių lapų tyre. Jei nudegimas apima didelį plotą, yra sunkus, kreipkitės į gydytoją!

   Karštą vasaros dieną iškylautojai renkasi vietas prie vandens telkinių, todėl reikėtų įsitikinti ar juose telkšantis vanduo atitinka higienos normas. Vasaros metu gyventojai dažnai maudosi įvairiuose ežeruose ir upėse, kur nėra įrengtų paplūdimių, nei gelbėjimo postų. Tokiose vietose reikėtų elgtis ypač atsargiai. Pirmiausia turime saugoti save: niekada neplaukioti vienam, visada paisyti saugos ženklų ir vėliavos įspėjimų, niekada neiti į vandenį pavartojęs alkoholio, tamsiu paros metu, išmokti, kaip ir kada naudotis gelbėjimosi liemene, plaukioti tik gelbėtojų prižiūrimose vietose, ruošdamasis prie vandens telkinio, pasidomėti orų prognoze ir vandens telkinio sąlygomis, į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį pradžioje visada bristi, o ne šokti ar nerti. Jei prie vandens telkinio atvykome su vaikais, nepalikime jų be priežiūros, nuolat stebėkime, išmokykime plaukti ir saugos vandenyje įgūdžių.

Karštomis dienomis atkreipkime dėmesį į mitybą. Greitai gendantis maistas (pvz.virta, kepta mėsa, pieno produktai, karšto rūkymo mėsos gaminiai) laikyme šaldymo krepšyje arba iškastoje duobėje. Nepalikime išvirto maisto šilumoje ilgiau nei 2 val. Vengti riebaus maisto. Nepakeičiamas maistas – sausainiai, džiūvėsiai, dribsniai, sojų produktai, riešutai, razinos, vaisiai, daržovės.

Gamtoje dažnai plaukime rankas. Nepamirškime, kad švarios rankos-gera sveikata. Plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinami beveik visi mikroorganizmai, todė sumažėja rizika užsikrėsti ir susirgti užkrečiamąja liga.Rankas visada reikia plauti pasinaudojus tualetu, prieš valgį, pieš ruošiant maistą. Nemažai suaugusiųjų ir vaikų rankų plovimą tik imituoja. Rankas būtina plauti su vandeniu ir muilu 10-20 sekundžių. Jeigu sąlygų nėra nusiplauti rankas, galima naudoti drėgnas servetėles. Plaukime rankas ne tik dėl savęs, bet ir vardan kitų.

 

visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Giedrė Žemaitienė

 

 

     Sveikata sutelkta gamtoje – žemėje, vandenyje, ore – ir kiekvienas turi galimybę naudotis šiomis dovanomis. Atšilus orams skubame į gamtą. Tačiau nepamirškime, ten tykančių pavojų: erkės, bitės, širšės, kamanės, saulė, vandens telkiniai, greitai gendantis maistas.

 

     Erkės, bitės, širšės, kamanės vasarą - aktyvios. Daugelis mano, kad erkės gali įsisegti tik miške, tačiau jų pilna visur. Veiksmingiausia priemonė - skiepai. Iškylaujant ar vaikštant po parką nepamirškime apsirengti tinkamais drabužiais ir pasiimti erkes atbaidančias medžiagas - repelentus. Tinkami drabužiai yra šviesūs rūbai, kurių viršutinė aprangos dalis ilgomis rankovėmis prigludusiomis prie riešo, apatinė dalis-kelnės prigludusios prie kūno ir kepurė arba skarelė. Sugrįžus apžiūrėkime drabužius, kūną. O, aptikus erkę ištraukiame ir dezinfekuojame įkandimo vietą, kreipiamės į šeimos gydytoją.

 

     Bitės minta gėlių nektaru ir žiedadulkėmis, todėl jų gausu pievose. Bitės gelia labai skaudžiai ir palieka įstrigusį geluonį, o pati miršta. Įkandimą lydi skausmas, patinimas. Būtina geluonį ištraukti nubraukiant palei odą- jis nukris kartu su nepažeistu nuodų maišeliu, įkandimo vietą dezinfekuoti. Tam tiks svogūnas ar česnako sultys. Ant sugeltos vietos uždėti šaltą kompresą. Jeigu žmogus alergiškas atsiranda stiprus plintantis tinimas, niežėjimas, dusulys, balso prikimimas, kosulys, žmogus gali netekti sąmonės. Pajutus, kad reakcija nėra normali, reikia kreiptis skubiai į artimiausią gydymo įstaigą.

 

   Širšės ir kamanės gyvena medžiuose, gyvatvorėse, po pastatų atbrailomis. Dar širšės įsikuria urvuose, lizduose, šiukšlių konteineriuose. Širšės, kamanės, vapsvos be reikalo nepuola, jeigu maišysimės jų kelyje į namus, mėtysime įvairius daiktus į jų lizdus, mojuosime šakomis, prisišauksime nelaimę. Skirtingai negu bitės, širšės, kamanės ir vapsvos gelia pakartotinai, nes nepalieka geliuonies. Visų minėtų geliančių vabzdžių pyktis pavojingas, nes geldamos jos išskiria tam tikrus aliarminius feromonus, kurie sukelia dar didesnį į talką skubančių agresyvumą. Taigi jei įgėlė širšė, bitė ar kamanė- eikite kuo toliau nuo atsitikimo vietos.

 

   Saikingos saulės vonios žmonėms teikia džiaugsmą, veikia medžiagų apykaitą, ultravioletinių spindulių poveikyje organizme gaminasi vitaminas D. Tačiau ilgas mėgavimasis saulėje gali sukelti rimtų sutrikimų. Žalingą karščio poveikį dažniau patiria kūdikiai, maži vaikai iki ketverių metų, vyresni žmonės taip pat asmenys, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis: širdies kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, onkologinėmis ir kitomis ligomis. Karščius sunkiai pakelia asmenys, kurie turi viršsvorio, taip pat žmonės, aktyviai sportuojantys, sunkiai dirbantys ir mažai geriantys skysčių.

 

   Smarkiai ir ilgai prakaituodamas, kūnas netenka daug skysčių ir druskų, organizmą ištinka dehidrataciją, galiausiai perkaitimas, o kai kūnas prakaituodamas nesugeba išgarinti šilumos, gali ištikti saulės smūgis. Oda kaupia saulės energiją ir tik po kurio laiko atsiranda įvairios odos ligos. Net atidžiai sveikata besirūpinantys žmonės kartais gali užsnūsti gulėdami prie ežero ar balkone. Saulėje nesideginkime nuo 11 iki 15 valandos, nes tuomet saulės spindulių poveikis stipriausias. Taip pat nepamirškime tepti odos apsauginiu kremu ar losjonu su saulės faktoriumi (SPF). Karštą vasaros dieną tiesiog būtina daugiau nei įprastai vartoti skysčių. Troškulį geriausiai malšina mineralinis ir paprastas geriamasis vanduo. Gausus prakaitavimas pašalina natrį ir kitus mineralus iš organizmo, todėl reikia jų papildyti. Skysčių reikia gerti po truputį, ištisą dieną. Nerekomenduojama gerti saldžių gėrimų bei alkoholio. Patartina daugiau valgyti skystų produktų, lengviau pasisavinamų lieso pieno produktų, vartoti daugiau vaisių ir daržovių. Kylant kūno temperatūrai, organizmas stengiasi išspinduliuoti šiluminės energijos perteklių, todėl karštą dieną nereikėtų vilkėti šiltai; geriausiai tiks šviesūs medvilniniai, nesintetiniai šviesūs, laisvi drabužiai, nepamiršti galvos apdangalo, akis apsaugoti užsidėjus tamsius akinius nuo saulės, lūpas tepti apsauginiu pieštuku. Prisiminkime, kad lęšiai ir paprasti akiniai akių nuo ultravioletinių spindulių neapsaugo. Ką daryti nudegus odą saulėje? Nudegusią vietą atvėsiname vėsiu vandeniu, ant nudegusių kūno plotų dėkime šaltus kompresus. Gerkime negazuoto mineralinio vandens arba paprasto geriamojo vandens. Kad oda neišsausėtų, nudegusias vietas tepkime drėkinamuoju kremu. Negalima teptis skysčiais, kurių sudėtyje yra spirito. Jie sausina odą, stiprina skausmą bei odos šerpetojimą. Nudegimų sukeltą skausmą galima malšinti kefyru, kopūstų sultimis, žalia tarkuota bulve ar morka, krakmolo arba sutrintų petražolių lapų tyre. Jei nudegimas apima didelį plotą, yra sunkus, kreipkitės į gydytoją!

 

   Karštą vasaros dieną iškylautojai renkasi vietas prie vandens telkinių, todėl reikėtų įsitikinti ar juose telkšantis vanduo atitinka higienos normas. Vasaros metu gyventojai dažnai maudosi įvairiuose ežeruose ir upėse, kur nėra įrengtų paplūdimių, nei gelbėjimo postų. Tokiose vietose reikėtų elgtis ypač atsargiai. Pirmiausia turime saugoti save: niekada neplaukioti vienam, visada paisyti saugos ženklų ir vėliavos įspėjimų, niekada neiti į vandenį pavartojęs alkoholio, tamsiu paros metu, išmokti, kaip ir kada naudotis gelbėjimosi liemene, plaukioti tik gelbėtojų prižiūrimose vietose, ruošdamasis prie vandens telkinio, pasidomėti orų prognoze ir vandens telkinio sąlygomis, į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį pradžioje visada bristi, o ne šokti ar nerti. Jei prie vandens telkinio atvykome su vaikais, nepalikime jų be priežiūros, nuolat stebėkime, išmokykime plaukti ir saugos vandenyje įgūdžių.

 

Karštomis dienomis atkreipkime dėmesį į mitybą. Greitai gendantis maistas (pvz.virta, kepta mėsa, pieno produktai, karšto rūkymo mėsos gaminiai) laikyme šaldymo krepšyje arba iškastoje duobėje. Nepalikime išvirto maisto šilumoje ilgiau nei 2 val. Vengti riebaus maisto. Nepakeičiamas maistas – sausainiai, džiūvėsiai, dribsniai, sojų produktai, riešutai, razinos, vaisiai, daržovės.

 

Gamtoje dažnai plaukime rankas. Nepamirškime, kad švarios rankos-gera sveikata. Plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinami beveik visi mikroorganizmai, todė sumažėja rizika užsikrėsti ir susirgti užkrečiamąja liga.Rankas visada reikia plauti pasinaudojus tualetu, prieš valgį, pieš ruošiant maistą. Nemažai suaugusiųjų ir vaikų rankų plovimą tik imituoja. Rankas būtina plauti su vandeniu ir muilu 10-20 sekundžių. Jeigu sąlygų nėra nusiplauti rankas, galima naudoti drėgnas servetėles. Plaukime rankas ne tik dėl savęs, bet ir vardan kitų.

 

 

 

visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

 

Giedrė Žemaitienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

    

 

    

 

 

 

 

 

 

 

 

     Sveikata sutelkta gamtoje – žemėje, vandenyje, ore – ir kiekvienas turi galimybę naudotis šiomis dovanomis. Atšilus orams skubame į gamtą. Tačiau nepamirškime, ten tykančių pavojų: erkės, bitės, širšės, kamanės, saulė, vandens telkiniai, greitai gendantis maistas.

 

     Erkės, bitės, širšės, kamanės vasarą - aktyvios. Daugelis mano, kad erkės gali įsisegti tik miške, tačiau jų pilna visur. Veiksmingiausia priemonė - skiepai. Iškylaujant ar vaikštant po parką nepamirškime apsirengti tinkamais drabužiais ir pasiimti erkes atbaidančias medžiagas - repelentus. Tinkami drabužiai yra šviesūs rūbai, kurių viršutinė aprangos dalis ilgomis rankovėmis prigludusiomis prie riešo, apatinė dalis-kelnės prigludusios prie kūno ir kepurė arba skarelė. Sugrįžus apžiūrėkime drabužius, kūną. O, aptikus erkę ištraukiame ir dezinfekuojame įkandimo vietą, kreipiamės į šeimos gydytoją.

 

     Bitės minta gėlių nektaru ir žiedadulkėmis, todėl jų gausu pievose. Bitės gelia labai skaudžiai ir palieka įstrigusį geluonį, o pati miršta. Įkandimą lydi skausmas, patinimas. Būtina geluonį ištraukti nubraukiant palei odą- jis nukris kartu su nepažeistu nuodų maišeliu, įkandimo vietą dezinfekuoti. Tam tiks svogūnas ar česnako sultys. Ant sugeltos vietos uždėti šaltą kompresą. Jeigu žmogus alergiškas atsiranda stiprus plintantis tinimas, niežėjimas, dusulys, balso prikimimas, kosulys, žmogus gali netekti sąmonės. Pajutus, kad reakcija nėra normali, reikia kreiptis skubiai į artimiausią gydymo įstaigą.

 

   Širšės ir kamanės gyvena medžiuose, gyvatvorėse, po pastatų atbrailomis. Dar širšės įsikuria urvuose, lizduose, šiukšlių konteineriuose. Širšės, kamanės, vapsvos be reikalo nepuola, jeigu maišysimės jų kelyje į namus, mėtysime įvairius daiktus į jų lizdus, mojuosime šakomis, prisišauksime nelaimę. Skirtingai negu bitės, širšės, kamanės ir vapsvos gelia pakartotinai, nes nepalieka geliuonies. Visų minėtų geliančių vabzdžių pyktis pavojingas, nes geldamos jos išskiria tam tikrus aliarminius feromonus, kurie sukelia dar didesnį į talką skubančių agresyvumą. Taigi jei įgėlė širšė, bitė ar kamanė- eikite kuo toliau nuo atsitikimo vietos.

 

   Saikingos saulės vonios žmonėms teikia džiaugsmą, veikia medžiagų apykaitą, ultravioletinių spindulių poveikyje organizme gaminasi vitaminas D. Tačiau ilgas mėgavimasis saulėje gali sukelti rimtų sutrikimų. Žalingą karščio poveikį dažniau patiria kūdikiai, maži vaikai iki ketverių metų, vyresni žmonės taip pat asmenys, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis: širdies kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, onkologinėmis ir kitomis ligomis. Karščius sunkiai pakelia asmenys, kurie turi viršsvorio, taip pat žmonės, aktyviai sportuojantys, sunkiai dirbantys ir mažai geriantys skysčių.

 

   Smarkiai ir ilgai prakaituodamas, kūnas netenka daug skysčių ir druskų, organizmą ištinka dehidrataciją, galiausiai perkaitimas, o kai kūnas prakaituodamas nesugeba išgarinti šilumos, gali ištikti saulės smūgis. Oda kaupia saulės energiją ir tik po kurio laiko atsiranda įvairios odos ligos. Net atidžiai sveikata besirūpinantys žmonės kartais gali užsnūsti gulėdami prie ežero ar balkone. Saulėje nesideginkime nuo 11 iki 15 valandos, nes tuomet saulės spindulių poveikis stipriausias. Taip pat nepamirškime tepti odos apsauginiu kremu ar losjonu su saulės faktoriumi (SPF). Karštą vasaros dieną tiesiog būtina daugiau nei įprastai vartoti skysčių. Troškulį geriausiai malšina mineralinis ir paprastas geriamasis vanduo. Gausus prakaitavimas pašalina natrį ir kitus mineralus iš organizmo, todėl reikia jų papildyti. Skysčių reikia gerti po truputį, ištisą dieną. Nerekomenduojama gerti saldžių gėrimų bei alkoholio. Patartina daugiau valgyti skystų produktų, lengviau pasisavinamų lieso pieno produktų, vartoti daugiau vaisių ir daržovių. Kylant kūno temperatūrai, organizmas stengiasi išspinduliuoti šiluminės energijos perteklių, todėl karštą dieną nereikėtų vilkėti šiltai; geriausiai tiks šviesūs medvilniniai, nesintetiniai šviesūs, laisvi drabužiai, nepamiršti galvos apdangalo, akis apsaugoti užsidėjus tamsius akinius nuo saulės, lūpas tepti apsauginiu pieštuku. Prisiminkime, kad lęšiai ir paprasti akiniai akių nuo ultravioletinių spindulių neapsaugo. Ką daryti nudegus odą saulėje? Nudegusią vietą atvėsiname vėsiu vandeniu, ant nudegusių kūno plotų dėkime šaltus kompresus. Gerkime negazuoto mineralinio vandens arba paprasto geriamojo vandens. Kad oda neišsausėtų, nudegusias vietas tepkime drėkinamuoju kremu. Negalima teptis skysčiais, kurių sudėtyje yra spirito. Jie sausina odą, stiprina skausmą bei odos šerpetojimą. Nudegimų sukeltą skausmą galima malšinti kefyru, kopūstų sultimis, žalia tarkuota bulve ar morka, krakmolo arba sutrintų petražolių lapų tyre. Jei nudegimas apima didelį plotą, yra sunkus, kreipkitės į gydytoją!

 

   Karštą vasaros dieną iškylautojai renkasi vietas prie vandens telkinių, todėl reikėtų įsitikinti ar juose telkšantis vanduo atitinka higienos normas. Vasaros metu gyventojai dažnai maudosi įvairiuose ežeruose ir upėse, kur nėra įrengtų paplūdimių, nei gelbėjimo postų. Tokiose vietose reikėtų elgtis ypač atsargiai. Pirmiausia turime saugoti save: niekada neplaukioti vienam, visada paisyti saugos ženklų ir vėliavos įspėjimų, niekada neiti į vandenį pavartojęs alkoholio, tamsiu paros metu, išmokti, kaip ir kada naudotis gelbėjimosi liemene, plaukioti tik gelbėtojų prižiūrimose vietose, ruošdamasis prie vandens telkinio, pasidomėti orų prognoze ir vandens telkinio sąlygomis, į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį pradžioje visada bristi, o ne šokti ar nerti. Jei prie vandens telkinio atvykome su vaikais, nepalikime jų be priežiūros, nuolat stebėkime, išmokykime plaukti ir saugos vandenyje įgūdžių.

 

Karštomis dienomis atkreipkime dėmesį į mitybą. Greitai gendantis maistas (pvz.virta, kepta mėsa, pieno produktai, karšto rūkymo mėsos gaminiai) laikyme šaldymo krepšyje arba iškastoje duobėje. Nepalikime išvirto maisto šilumoje ilgiau nei 2 val. Vengti riebaus maisto. Nepakeičiamas maistas – sausainiai, džiūvėsiai, dribsniai, sojų produktai, riešutai, razinos, vaisiai, daržovės.

 

Gamtoje dažnai plaukime rankas. Nepamirškime, kad švarios rankos-gera sveikata. Plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinami beveik visi mikroorganizmai, todė sumažėja rizika užsikrėsti ir susirgti užkrečiamąja liga.Rankas visada reikia plauti pasinaudojus tualetu, prieš valgį, pieš ruošiant maistą. Nemažai suaugusiųjų ir vaikų rankų plovimą tik imituoja. Rankas būtina plauti su vandeniu ir muilu 10-20 sekundžių. Jeigu sąlygų nėra nusiplauti rankas, galima naudoti drėgnas servetėles. Plaukime rankas ne tik dėl savęs, bet ir vardan kitų.

 

 

 

visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

 

Giedrė Žemaitienė

 

 

 

 

    

    

 

 

 

 

 

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.