1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LIGONIŲ KASOS RAGINA KUO ANKSČIAU PATIKRINTI VAIKŲ SVEIKATĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina tėvus per vasarą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymėjimais. Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose.

     

    Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nemokamos paslaugos teikiamos įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

     

    Kasmetiniai stebėjimai parodo, kad dažnai apsilankymas pas gydytojus atidėliojamas iki rudens, o tuomet tėvams ir vaikams tenka gaišti laiką laukiant ilgose eilėse.

     

    „Vaikų kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nėra tiesiog formalumas, o gana išsamus vaiko sveikatos būklės įvertinimas, galintis užkirsti ir rimtesnių ligų atsiradimą. Gydytojo rekomendacijos taip yra labai svarbi informacija ugdymo įstaigai apie vaiko sveikatą. Todėl raginame tėvus būti atsakingais ir iš anksto užsirašyti pas šeimos gydytoją ir odontologą, kad vėliau nereikėtų piktintis jų užimtumu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

     

    Šeimos gydytojas patikrina vaiko regėjimą, klausą, pamatuoja kraujo spaudimą, pasveria, išmatuoja ūgį, įvertina emocinę bei socialinę raidą, taip pat kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti vaiką išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Be to į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos.

     

    Be šeimos gydytojo patikros, vaikas privalo apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris patikrina vaikų dantų ir žandikaulio būklę, o jeigu būtina – paskiria ir gydymą. Esant poreikiui, vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai krūminiai dantys gali būti padengti specialia apsauga nuo dantų ėduonies – silantais. Ši paslauga taip pat yra nemokama ir kompensuojama iš PSDF lėšų.

     

    „Svarbiausia, ką tėvai turi žinoti – iš anksto užsiregistruoti pas specialistus ir laiku pas juos atvykti. Taip pat vaikus iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, antraip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo", – sako O. Burokienė.

     

    VLK primena, kad nuo praėjusių metų vaiko sveikatos duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu, o visa informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą.  

    Sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

    VLK inf.

  • AŠARĖNOS TVENKINIO PELĖDNAGIUOSE MAUDYKLOS VANDENS KOKYBĖ GERA

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad liepos 1 d. Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis. Poilsiautojai prie vandens taip pat turėtų laikytis asmens higienos reikalavimų ir elgesio kultūros. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklapyje www.kedainiubiuras.lt ir facebook paskyroje.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • PAGALBA METANTIEMS RŪKYTI

    Mesti-rukyti A3 1

  • KVIEČIAME DALYVAUTI

    KRAUJO NUOTRAUKA

    Nacionalinis kraujo centras minėdami Pasaulinę kraujo donorų dieną vykdo „Neatlygintinos kraujo donorystės turą per Lietuvą 2019“, o liepos 3-iąją aplankė ir Kėdainių miestą. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dėkoja Nacionaliniam kraujo centrui už padėką bei džiaugiasi abipusiu bendradarbiavimu.

    Daugiau informacijos apie kraujo donorystes Lietuvoje bei Kėdainiuose galite rasti https://www.facebook.com/kraujodonoryste/ arba http://v2.kraujodonoryste.lt/

     

  • LIETUVOJE SUKURTA PROGRAMĖLĖ, KURI PADĖS SUVALDYTI NERIMĄ

    Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė pasiūlė  tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę.

     

    Penktadienį pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

     

    Nustatyta, jog nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo bei nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

     

    „Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

     

    Ieva pastebi, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau ypač Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo bei požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo  suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus/-es ir psichoterapeutus/-es.

     

    „Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, - pasakoja Ieva.

     

    Programėlę jau nuo penktadienio galima atsisiųsti „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

     

    VšĮ “Nerimo klinika” - tai jauna organizacija, kurią sudaro įvairių sričių psichikos sveikatos specialistai. Organizacija užsiima šviečiamąja veikla, kurios tikslas – padrąsinti visuomenę kalbėti apie patiriamą nerimą, išmokyti atpažinti ir įsivardinti galimus nerimo simptomus bei pasiūlyti efektyvias tvarkymosi su nerimu strategijas.

     

    Daugiau informacijos: info@nerimoklinika.lt

KAIP ELGTIS, KAD GAMTA BŪTŲ NATŪRALIU SVEIKATOS ŠALTINIU

Atnaujinta Penktadienis, 18 Liepa 2014 08:49

Spausdinti

grybai

     Sveikata sutelkta gamtoje – žemėje, vandenyje, ore – ir kiekvienas turi galimybę naudotis šiomis dovanomis. Atšilus orams skubame į gamtą. Tačiau nepamirškime, ten tykančių pavojų: erkės, bitės, širšės, kamanės, saulė, vandens telkiniai, greitai gendantis maistas.

     Erkės, bitės, širšės, kamanės vasarą - aktyvios. Daugelis mano, kad erkės gali įsisegti tik miške, tačiau jų pilna visur. Veiksmingiausia priemonė - skiepai. Iškylaujant ar vaikštant po parką nepamirškime apsirengti tinkamais drabužiais ir pasiimti erkes atbaidančias medžiagas - repelentus. Tinkami drabužiai yra šviesūs rūbai, kurių viršutinė aprangos dalis ilgomis rankovėmis prigludusiomis prie riešo, apatinė dalis-kelnės prigludusios prie kūno ir kepurė arba skarelė. Sugrįžus apžiūrėkime drabužius, kūną. O, aptikus erkę ištraukiame ir dezinfekuojame įkandimo vietą, kreipiamės į šeimos gydytoją.

     Bitės minta gėlių nektaru ir žiedadulkėmis, todėl jų gausu pievose. Bitės gelia labai skaudžiai ir palieka įstrigusį geluonį, o pati miršta. Įkandimą lydi skausmas, patinimas. Būtina geluonį ištraukti nubraukiant palei odą- jis nukris kartu su nepažeistu nuodų maišeliu, įkandimo vietą dezinfekuoti. Tam tiks svogūnas ar česnako sultys. Ant sugeltos vietos uždėti šaltą kompresą. Jeigu žmogus alergiškas atsiranda stiprus plintantis tinimas, niežėjimas, dusulys, balso prikimimas, kosulys, žmogus gali netekti sąmonės. Pajutus, kad reakcija nėra normali, reikia kreiptis skubiai į artimiausią gydymo įstaigą.

   Širšės ir kamanės gyvena medžiuose, gyvatvorėse, po pastatų atbrailomis. Dar širšės įsikuria urvuose, lizduose, šiukšlių konteineriuose. Širšės, kamanės, vapsvos be reikalo nepuola, jeigu maišysimės jų kelyje į namus, mėtysime įvairius daiktus į jų lizdus, mojuosime šakomis, prisišauksime nelaimę. Skirtingai negu bitės, širšės, kamanės ir vapsvos gelia pakartotinai, nes nepalieka geliuonies. Visų minėtų geliančių vabzdžių pyktis pavojingas, nes geldamos jos išskiria tam tikrus aliarminius feromonus, kurie sukelia dar didesnį į talką skubančių agresyvumą. Taigi jei įgėlė širšė, bitė ar kamanė- eikite kuo toliau nuo atsitikimo vietos.

   Saikingos saulės vonios žmonėms teikia džiaugsmą, veikia medžiagų apykaitą, ultravioletinių spindulių poveikyje organizme gaminasi vitaminas D. Tačiau ilgas mėgavimasis saulėje gali sukelti rimtų sutrikimų. Žalingą karščio poveikį dažniau patiria kūdikiai, maži vaikai iki ketverių metų, vyresni žmonės taip pat asmenys, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis: širdies kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, onkologinėmis ir kitomis ligomis. Karščius sunkiai pakelia asmenys, kurie turi viršsvorio, taip pat žmonės, aktyviai sportuojantys, sunkiai dirbantys ir mažai geriantys skysčių.

   Smarkiai ir ilgai prakaituodamas, kūnas netenka daug skysčių ir druskų, organizmą ištinka dehidrataciją, galiausiai perkaitimas, o kai kūnas prakaituodamas nesugeba išgarinti šilumos, gali ištikti saulės smūgis. Oda kaupia saulės energiją ir tik po kurio laiko atsiranda įvairios odos ligos. Net atidžiai sveikata besirūpinantys žmonės kartais gali užsnūsti gulėdami prie ežero ar balkone. Saulėje nesideginkime nuo 11 iki 15 valandos, nes tuomet saulės spindulių poveikis stipriausias. Taip pat nepamirškime tepti odos apsauginiu kremu ar losjonu su saulės faktoriumi (SPF). Karštą vasaros dieną tiesiog būtina daugiau nei įprastai vartoti skysčių. Troškulį geriausiai malšina mineralinis ir paprastas geriamasis vanduo. Gausus prakaitavimas pašalina natrį ir kitus mineralus iš organizmo, todėl reikia jų papildyti. Skysčių reikia gerti po truputį, ištisą dieną. Nerekomenduojama gerti saldžių gėrimų bei alkoholio. Patartina daugiau valgyti skystų produktų, lengviau pasisavinamų lieso pieno produktų, vartoti daugiau vaisių ir daržovių. Kylant kūno temperatūrai, organizmas stengiasi išspinduliuoti šiluminės energijos perteklių, todėl karštą dieną nereikėtų vilkėti šiltai; geriausiai tiks šviesūs medvilniniai, nesintetiniai šviesūs, laisvi drabužiai, nepamiršti galvos apdangalo, akis apsaugoti užsidėjus tamsius akinius nuo saulės, lūpas tepti apsauginiu pieštuku. Prisiminkime, kad lęšiai ir paprasti akiniai akių nuo ultravioletinių spindulių neapsaugo. Ką daryti nudegus odą saulėje? Nudegusią vietą atvėsiname vėsiu vandeniu, ant nudegusių kūno plotų dėkime šaltus kompresus. Gerkime negazuoto mineralinio vandens arba paprasto geriamojo vandens. Kad oda neišsausėtų, nudegusias vietas tepkime drėkinamuoju kremu. Negalima teptis skysčiais, kurių sudėtyje yra spirito. Jie sausina odą, stiprina skausmą bei odos šerpetojimą. Nudegimų sukeltą skausmą galima malšinti kefyru, kopūstų sultimis, žalia tarkuota bulve ar morka, krakmolo arba sutrintų petražolių lapų tyre. Jei nudegimas apima didelį plotą, yra sunkus, kreipkitės į gydytoją!

   Karštą vasaros dieną iškylautojai renkasi vietas prie vandens telkinių, todėl reikėtų įsitikinti ar juose telkšantis vanduo atitinka higienos normas. Vasaros metu gyventojai dažnai maudosi įvairiuose ežeruose ir upėse, kur nėra įrengtų paplūdimių, nei gelbėjimo postų. Tokiose vietose reikėtų elgtis ypač atsargiai. Pirmiausia turime saugoti save: niekada neplaukioti vienam, visada paisyti saugos ženklų ir vėliavos įspėjimų, niekada neiti į vandenį pavartojęs alkoholio, tamsiu paros metu, išmokti, kaip ir kada naudotis gelbėjimosi liemene, plaukioti tik gelbėtojų prižiūrimose vietose, ruošdamasis prie vandens telkinio, pasidomėti orų prognoze ir vandens telkinio sąlygomis, į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį pradžioje visada bristi, o ne šokti ar nerti. Jei prie vandens telkinio atvykome su vaikais, nepalikime jų be priežiūros, nuolat stebėkime, išmokykime plaukti ir saugos vandenyje įgūdžių.

Karštomis dienomis atkreipkime dėmesį į mitybą. Greitai gendantis maistas (pvz.virta, kepta mėsa, pieno produktai, karšto rūkymo mėsos gaminiai) laikyme šaldymo krepšyje arba iškastoje duobėje. Nepalikime išvirto maisto šilumoje ilgiau nei 2 val. Vengti riebaus maisto. Nepakeičiamas maistas – sausainiai, džiūvėsiai, dribsniai, sojų produktai, riešutai, razinos, vaisiai, daržovės.

Gamtoje dažnai plaukime rankas. Nepamirškime, kad švarios rankos-gera sveikata. Plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinami beveik visi mikroorganizmai, todė sumažėja rizika užsikrėsti ir susirgti užkrečiamąja liga.Rankas visada reikia plauti pasinaudojus tualetu, prieš valgį, pieš ruošiant maistą. Nemažai suaugusiųjų ir vaikų rankų plovimą tik imituoja. Rankas būtina plauti su vandeniu ir muilu 10-20 sekundžių. Jeigu sąlygų nėra nusiplauti rankas, galima naudoti drėgnas servetėles. Plaukime rankas ne tik dėl savęs, bet ir vardan kitų.

 

visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Giedrė Žemaitienė

 

 

     Sveikata sutelkta gamtoje – žemėje, vandenyje, ore – ir kiekvienas turi galimybę naudotis šiomis dovanomis. Atšilus orams skubame į gamtą. Tačiau nepamirškime, ten tykančių pavojų: erkės, bitės, širšės, kamanės, saulė, vandens telkiniai, greitai gendantis maistas.

 

     Erkės, bitės, širšės, kamanės vasarą - aktyvios. Daugelis mano, kad erkės gali įsisegti tik miške, tačiau jų pilna visur. Veiksmingiausia priemonė - skiepai. Iškylaujant ar vaikštant po parką nepamirškime apsirengti tinkamais drabužiais ir pasiimti erkes atbaidančias medžiagas - repelentus. Tinkami drabužiai yra šviesūs rūbai, kurių viršutinė aprangos dalis ilgomis rankovėmis prigludusiomis prie riešo, apatinė dalis-kelnės prigludusios prie kūno ir kepurė arba skarelė. Sugrįžus apžiūrėkime drabužius, kūną. O, aptikus erkę ištraukiame ir dezinfekuojame įkandimo vietą, kreipiamės į šeimos gydytoją.

 

     Bitės minta gėlių nektaru ir žiedadulkėmis, todėl jų gausu pievose. Bitės gelia labai skaudžiai ir palieka įstrigusį geluonį, o pati miršta. Įkandimą lydi skausmas, patinimas. Būtina geluonį ištraukti nubraukiant palei odą- jis nukris kartu su nepažeistu nuodų maišeliu, įkandimo vietą dezinfekuoti. Tam tiks svogūnas ar česnako sultys. Ant sugeltos vietos uždėti šaltą kompresą. Jeigu žmogus alergiškas atsiranda stiprus plintantis tinimas, niežėjimas, dusulys, balso prikimimas, kosulys, žmogus gali netekti sąmonės. Pajutus, kad reakcija nėra normali, reikia kreiptis skubiai į artimiausią gydymo įstaigą.

 

   Širšės ir kamanės gyvena medžiuose, gyvatvorėse, po pastatų atbrailomis. Dar širšės įsikuria urvuose, lizduose, šiukšlių konteineriuose. Širšės, kamanės, vapsvos be reikalo nepuola, jeigu maišysimės jų kelyje į namus, mėtysime įvairius daiktus į jų lizdus, mojuosime šakomis, prisišauksime nelaimę. Skirtingai negu bitės, širšės, kamanės ir vapsvos gelia pakartotinai, nes nepalieka geliuonies. Visų minėtų geliančių vabzdžių pyktis pavojingas, nes geldamos jos išskiria tam tikrus aliarminius feromonus, kurie sukelia dar didesnį į talką skubančių agresyvumą. Taigi jei įgėlė širšė, bitė ar kamanė- eikite kuo toliau nuo atsitikimo vietos.

 

   Saikingos saulės vonios žmonėms teikia džiaugsmą, veikia medžiagų apykaitą, ultravioletinių spindulių poveikyje organizme gaminasi vitaminas D. Tačiau ilgas mėgavimasis saulėje gali sukelti rimtų sutrikimų. Žalingą karščio poveikį dažniau patiria kūdikiai, maži vaikai iki ketverių metų, vyresni žmonės taip pat asmenys, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis: širdies kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, onkologinėmis ir kitomis ligomis. Karščius sunkiai pakelia asmenys, kurie turi viršsvorio, taip pat žmonės, aktyviai sportuojantys, sunkiai dirbantys ir mažai geriantys skysčių.

 

   Smarkiai ir ilgai prakaituodamas, kūnas netenka daug skysčių ir druskų, organizmą ištinka dehidrataciją, galiausiai perkaitimas, o kai kūnas prakaituodamas nesugeba išgarinti šilumos, gali ištikti saulės smūgis. Oda kaupia saulės energiją ir tik po kurio laiko atsiranda įvairios odos ligos. Net atidžiai sveikata besirūpinantys žmonės kartais gali užsnūsti gulėdami prie ežero ar balkone. Saulėje nesideginkime nuo 11 iki 15 valandos, nes tuomet saulės spindulių poveikis stipriausias. Taip pat nepamirškime tepti odos apsauginiu kremu ar losjonu su saulės faktoriumi (SPF). Karštą vasaros dieną tiesiog būtina daugiau nei įprastai vartoti skysčių. Troškulį geriausiai malšina mineralinis ir paprastas geriamasis vanduo. Gausus prakaitavimas pašalina natrį ir kitus mineralus iš organizmo, todėl reikia jų papildyti. Skysčių reikia gerti po truputį, ištisą dieną. Nerekomenduojama gerti saldžių gėrimų bei alkoholio. Patartina daugiau valgyti skystų produktų, lengviau pasisavinamų lieso pieno produktų, vartoti daugiau vaisių ir daržovių. Kylant kūno temperatūrai, organizmas stengiasi išspinduliuoti šiluminės energijos perteklių, todėl karštą dieną nereikėtų vilkėti šiltai; geriausiai tiks šviesūs medvilniniai, nesintetiniai šviesūs, laisvi drabužiai, nepamiršti galvos apdangalo, akis apsaugoti užsidėjus tamsius akinius nuo saulės, lūpas tepti apsauginiu pieštuku. Prisiminkime, kad lęšiai ir paprasti akiniai akių nuo ultravioletinių spindulių neapsaugo. Ką daryti nudegus odą saulėje? Nudegusią vietą atvėsiname vėsiu vandeniu, ant nudegusių kūno plotų dėkime šaltus kompresus. Gerkime negazuoto mineralinio vandens arba paprasto geriamojo vandens. Kad oda neišsausėtų, nudegusias vietas tepkime drėkinamuoju kremu. Negalima teptis skysčiais, kurių sudėtyje yra spirito. Jie sausina odą, stiprina skausmą bei odos šerpetojimą. Nudegimų sukeltą skausmą galima malšinti kefyru, kopūstų sultimis, žalia tarkuota bulve ar morka, krakmolo arba sutrintų petražolių lapų tyre. Jei nudegimas apima didelį plotą, yra sunkus, kreipkitės į gydytoją!

 

   Karštą vasaros dieną iškylautojai renkasi vietas prie vandens telkinių, todėl reikėtų įsitikinti ar juose telkšantis vanduo atitinka higienos normas. Vasaros metu gyventojai dažnai maudosi įvairiuose ežeruose ir upėse, kur nėra įrengtų paplūdimių, nei gelbėjimo postų. Tokiose vietose reikėtų elgtis ypač atsargiai. Pirmiausia turime saugoti save: niekada neplaukioti vienam, visada paisyti saugos ženklų ir vėliavos įspėjimų, niekada neiti į vandenį pavartojęs alkoholio, tamsiu paros metu, išmokti, kaip ir kada naudotis gelbėjimosi liemene, plaukioti tik gelbėtojų prižiūrimose vietose, ruošdamasis prie vandens telkinio, pasidomėti orų prognoze ir vandens telkinio sąlygomis, į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį pradžioje visada bristi, o ne šokti ar nerti. Jei prie vandens telkinio atvykome su vaikais, nepalikime jų be priežiūros, nuolat stebėkime, išmokykime plaukti ir saugos vandenyje įgūdžių.

 

Karštomis dienomis atkreipkime dėmesį į mitybą. Greitai gendantis maistas (pvz.virta, kepta mėsa, pieno produktai, karšto rūkymo mėsos gaminiai) laikyme šaldymo krepšyje arba iškastoje duobėje. Nepalikime išvirto maisto šilumoje ilgiau nei 2 val. Vengti riebaus maisto. Nepakeičiamas maistas – sausainiai, džiūvėsiai, dribsniai, sojų produktai, riešutai, razinos, vaisiai, daržovės.

 

Gamtoje dažnai plaukime rankas. Nepamirškime, kad švarios rankos-gera sveikata. Plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinami beveik visi mikroorganizmai, todė sumažėja rizika užsikrėsti ir susirgti užkrečiamąja liga.Rankas visada reikia plauti pasinaudojus tualetu, prieš valgį, pieš ruošiant maistą. Nemažai suaugusiųjų ir vaikų rankų plovimą tik imituoja. Rankas būtina plauti su vandeniu ir muilu 10-20 sekundžių. Jeigu sąlygų nėra nusiplauti rankas, galima naudoti drėgnas servetėles. Plaukime rankas ne tik dėl savęs, bet ir vardan kitų.

 

 

 

visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

 

Giedrė Žemaitienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

    

 

    

 

 

 

 

 

 

 

 

     Sveikata sutelkta gamtoje – žemėje, vandenyje, ore – ir kiekvienas turi galimybę naudotis šiomis dovanomis. Atšilus orams skubame į gamtą. Tačiau nepamirškime, ten tykančių pavojų: erkės, bitės, širšės, kamanės, saulė, vandens telkiniai, greitai gendantis maistas.

 

     Erkės, bitės, širšės, kamanės vasarą - aktyvios. Daugelis mano, kad erkės gali įsisegti tik miške, tačiau jų pilna visur. Veiksmingiausia priemonė - skiepai. Iškylaujant ar vaikštant po parką nepamirškime apsirengti tinkamais drabužiais ir pasiimti erkes atbaidančias medžiagas - repelentus. Tinkami drabužiai yra šviesūs rūbai, kurių viršutinė aprangos dalis ilgomis rankovėmis prigludusiomis prie riešo, apatinė dalis-kelnės prigludusios prie kūno ir kepurė arba skarelė. Sugrįžus apžiūrėkime drabužius, kūną. O, aptikus erkę ištraukiame ir dezinfekuojame įkandimo vietą, kreipiamės į šeimos gydytoją.

 

     Bitės minta gėlių nektaru ir žiedadulkėmis, todėl jų gausu pievose. Bitės gelia labai skaudžiai ir palieka įstrigusį geluonį, o pati miršta. Įkandimą lydi skausmas, patinimas. Būtina geluonį ištraukti nubraukiant palei odą- jis nukris kartu su nepažeistu nuodų maišeliu, įkandimo vietą dezinfekuoti. Tam tiks svogūnas ar česnako sultys. Ant sugeltos vietos uždėti šaltą kompresą. Jeigu žmogus alergiškas atsiranda stiprus plintantis tinimas, niežėjimas, dusulys, balso prikimimas, kosulys, žmogus gali netekti sąmonės. Pajutus, kad reakcija nėra normali, reikia kreiptis skubiai į artimiausią gydymo įstaigą.

 

   Širšės ir kamanės gyvena medžiuose, gyvatvorėse, po pastatų atbrailomis. Dar širšės įsikuria urvuose, lizduose, šiukšlių konteineriuose. Širšės, kamanės, vapsvos be reikalo nepuola, jeigu maišysimės jų kelyje į namus, mėtysime įvairius daiktus į jų lizdus, mojuosime šakomis, prisišauksime nelaimę. Skirtingai negu bitės, širšės, kamanės ir vapsvos gelia pakartotinai, nes nepalieka geliuonies. Visų minėtų geliančių vabzdžių pyktis pavojingas, nes geldamos jos išskiria tam tikrus aliarminius feromonus, kurie sukelia dar didesnį į talką skubančių agresyvumą. Taigi jei įgėlė širšė, bitė ar kamanė- eikite kuo toliau nuo atsitikimo vietos.

 

   Saikingos saulės vonios žmonėms teikia džiaugsmą, veikia medžiagų apykaitą, ultravioletinių spindulių poveikyje organizme gaminasi vitaminas D. Tačiau ilgas mėgavimasis saulėje gali sukelti rimtų sutrikimų. Žalingą karščio poveikį dažniau patiria kūdikiai, maži vaikai iki ketverių metų, vyresni žmonės taip pat asmenys, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis: širdies kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, onkologinėmis ir kitomis ligomis. Karščius sunkiai pakelia asmenys, kurie turi viršsvorio, taip pat žmonės, aktyviai sportuojantys, sunkiai dirbantys ir mažai geriantys skysčių.

 

   Smarkiai ir ilgai prakaituodamas, kūnas netenka daug skysčių ir druskų, organizmą ištinka dehidrataciją, galiausiai perkaitimas, o kai kūnas prakaituodamas nesugeba išgarinti šilumos, gali ištikti saulės smūgis. Oda kaupia saulės energiją ir tik po kurio laiko atsiranda įvairios odos ligos. Net atidžiai sveikata besirūpinantys žmonės kartais gali užsnūsti gulėdami prie ežero ar balkone. Saulėje nesideginkime nuo 11 iki 15 valandos, nes tuomet saulės spindulių poveikis stipriausias. Taip pat nepamirškime tepti odos apsauginiu kremu ar losjonu su saulės faktoriumi (SPF). Karštą vasaros dieną tiesiog būtina daugiau nei įprastai vartoti skysčių. Troškulį geriausiai malšina mineralinis ir paprastas geriamasis vanduo. Gausus prakaitavimas pašalina natrį ir kitus mineralus iš organizmo, todėl reikia jų papildyti. Skysčių reikia gerti po truputį, ištisą dieną. Nerekomenduojama gerti saldžių gėrimų bei alkoholio. Patartina daugiau valgyti skystų produktų, lengviau pasisavinamų lieso pieno produktų, vartoti daugiau vaisių ir daržovių. Kylant kūno temperatūrai, organizmas stengiasi išspinduliuoti šiluminės energijos perteklių, todėl karštą dieną nereikėtų vilkėti šiltai; geriausiai tiks šviesūs medvilniniai, nesintetiniai šviesūs, laisvi drabužiai, nepamiršti galvos apdangalo, akis apsaugoti užsidėjus tamsius akinius nuo saulės, lūpas tepti apsauginiu pieštuku. Prisiminkime, kad lęšiai ir paprasti akiniai akių nuo ultravioletinių spindulių neapsaugo. Ką daryti nudegus odą saulėje? Nudegusią vietą atvėsiname vėsiu vandeniu, ant nudegusių kūno plotų dėkime šaltus kompresus. Gerkime negazuoto mineralinio vandens arba paprasto geriamojo vandens. Kad oda neišsausėtų, nudegusias vietas tepkime drėkinamuoju kremu. Negalima teptis skysčiais, kurių sudėtyje yra spirito. Jie sausina odą, stiprina skausmą bei odos šerpetojimą. Nudegimų sukeltą skausmą galima malšinti kefyru, kopūstų sultimis, žalia tarkuota bulve ar morka, krakmolo arba sutrintų petražolių lapų tyre. Jei nudegimas apima didelį plotą, yra sunkus, kreipkitės į gydytoją!

 

   Karštą vasaros dieną iškylautojai renkasi vietas prie vandens telkinių, todėl reikėtų įsitikinti ar juose telkšantis vanduo atitinka higienos normas. Vasaros metu gyventojai dažnai maudosi įvairiuose ežeruose ir upėse, kur nėra įrengtų paplūdimių, nei gelbėjimo postų. Tokiose vietose reikėtų elgtis ypač atsargiai. Pirmiausia turime saugoti save: niekada neplaukioti vienam, visada paisyti saugos ženklų ir vėliavos įspėjimų, niekada neiti į vandenį pavartojęs alkoholio, tamsiu paros metu, išmokti, kaip ir kada naudotis gelbėjimosi liemene, plaukioti tik gelbėtojų prižiūrimose vietose, ruošdamasis prie vandens telkinio, pasidomėti orų prognoze ir vandens telkinio sąlygomis, į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį pradžioje visada bristi, o ne šokti ar nerti. Jei prie vandens telkinio atvykome su vaikais, nepalikime jų be priežiūros, nuolat stebėkime, išmokykime plaukti ir saugos vandenyje įgūdžių.

 

Karštomis dienomis atkreipkime dėmesį į mitybą. Greitai gendantis maistas (pvz.virta, kepta mėsa, pieno produktai, karšto rūkymo mėsos gaminiai) laikyme šaldymo krepšyje arba iškastoje duobėje. Nepalikime išvirto maisto šilumoje ilgiau nei 2 val. Vengti riebaus maisto. Nepakeičiamas maistas – sausainiai, džiūvėsiai, dribsniai, sojų produktai, riešutai, razinos, vaisiai, daržovės.

 

Gamtoje dažnai plaukime rankas. Nepamirškime, kad švarios rankos-gera sveikata. Plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinami beveik visi mikroorganizmai, todė sumažėja rizika užsikrėsti ir susirgti užkrečiamąja liga.Rankas visada reikia plauti pasinaudojus tualetu, prieš valgį, pieš ruošiant maistą. Nemažai suaugusiųjų ir vaikų rankų plovimą tik imituoja. Rankas būtina plauti su vandeniu ir muilu 10-20 sekundžių. Jeigu sąlygų nėra nusiplauti rankas, galima naudoti drėgnas servetėles. Plaukime rankas ne tik dėl savęs, bet ir vardan kitų.

 

 

 

visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

 

Giedrė Žemaitienė

 

 

 

 

    

    

 

 

 

 

 

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.