1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

LIETUVIAI PASITIKI MŪSŲ MEDIKAIS IR NESIVERŽIA GYDYTIS SVETUR

Spausdinti

Mūsų kraštiečiai mieliau gydosi Lietuvoje ir nesiveržia dėl planinių gydymo paslaugų ar sudėtingų operacijų pas užsienio medicinos specialistus, nepaisant to, kad jau devynis mėnesius tai galima daryti laisviau, kai į mūsų šalies teisę buvo perkeltos Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatos. Iki šiol už Lietuvos ribų gydėsi 27 žmonės, kurie grįžę kreipėsi į teritorines ligonių kasas ir paprašė kompensuoti patirtas gydymo išlaidas.

 

Taigi šios naujovės leidžia mūsų kraštiečiams laisviau gydytis ir gauti planines paslaugas ES ir Europos Ekonominės erdvės šalyse. Taip pat daugėja žmonių, kurie aktyviai domisi gydymo paslaugomis svetur, bet dar nespėjusių jomis pasinaudoti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotojos Vaidos Momkuvienės teigimu, devynių mėnesių duomenimis, dažniausiai mūsų kraštiečiai kreipėsi į Vokietijos (pateikti 7 prašymai kompensuoti gydymo išlaidas) ir kaimyninių šalių Latvijos (6 prašymai), Estijos ir Lenkijos medikus (po 5 prašymus).

„Taip pat mūsų kraštiečiai keliavo gydytis pas Vengrijos, Čekijos, Slovakijos bei Prancūzijos medikus – pateikta po 1 prašymą kompensuoti šiose šalyse patirtas išlaidas. Iš viso jiems Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuota apie 29 tūkst. litų, kai tuo tarpu svetur suteiktos paslaugos šiems žmonėms bendrai atsiėjo beveik 184 tūkst. litų. Tai reiškia, kad likusią pinigų sumą už suteiktas gydymo paslaugas mūsų pacientai sumokėjo patys“, - pasakojo V. Momkuvienė.  

Anot jos, lietuviai į minėtų šalių medikus kreipėsi dėl specialių operacijų ir tyrimų, medikų specialistų konsultacijų, medicininės reabilitacijos arba buvo įsigiję vaistų, kuriuos vėliau paprašė kompensuoti.

„Kaip ir prognozuota, didžiausias išlaidas patyrė tie mūsų kraštiečiai, kurie gydėsi senosiose ES narėse šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, nes didžiąją dalį sveikatos priežiūros išlaidų jie dengė savo lėšomis. Jose sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai, lyginant su Lietuvos, gali skirtis ne tik kelis, bet ir iki 10 kartų. Didžiausias pacientų judėjimas, bent jau kol kas, vyksta tarp kaimyninių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos, kur kainos panašios arba kai kuriais atvejais mažesnės, nei Lietuvoje“, - tvirtino V. Momkuvienė.

VLK duomenimis, didžiausia gydymo išlaidų dalis – beveik 5 tūkst. litų – buvo kompensuota pacientui, kuriam Vokietijoje buvo atlikta operacija, o likusią išlaidų dalį – virš 30 tūkst. litų – jis dengė savo lėšomis.

Taigi, V. Momkuvienės teigimu, ne kiekvienam žmogui tokios paslaugos finansiškai prieinamos. Juolab, kad kompensuojama tik pilna lietuviška paslaugos kaina, o faktines išlaidas, kurios bus didesnės nei lietuviška kaina, pacientas turės padengti savo lėšomis. Yra nemažai ir tokių atvejų, kai mūsų šalyje teikiamos paslaugos kainuoja brangiau nei svetur.

Akivaizdu ir tai, kad dauguma lietuvių prioritetą teikia Lietuvos aukšto lygio medikams profesionalams, nuolat tobulėjančiai medicinai ir pasitiki čia teikiamų paslaugų kokybe. Tikėtina ir tai, kad galbūt daugiau mūsų kraštiečių susigundytų galimybe gydytis svetur, jei gydymo kainų skirtumai būtų mažesni.

Svarbu žinoti:

-          Ar už gydymąsi svetur bus kompensuojama pilna kaina? Ne. Žmonės vis dar nustemba sužinoję, kad už gydymąsi svetur jiems nebus pilnai kompensuojama. Apmokama analogiškos paslaugos, kuri būtų suteikta Lietuvoje, kaina (neviršijant faktinės paslaugos kainos), o tais atvejais, kai faktinės išlaidos yra didesnės, skirtumą pacientas turi dengti savo lėšomis. Svarbu žinoti, kad jie patys turės padengti ir kitas išlaidas (kelionės, nakvynės, maitinimo, vertinimo ir kt.)

-          Ar gydymosi svetur paslaugų kainos kompensuojamos iš anksto? Ne. Svarbu žinoti, kad gavęs sveikatos priežiūros paslaugas svetur žmogus pirmiausia privalės sumokėti savo lėšomis visą gydymo kainą, o tik vėliau kreipsis į TLK dėl išlaidų kompensacijos bei atgauti dalį išleistus pinigus.

-          Ar bus kompensuojamos visos svetur gautos sveikatos priežiūros paslaugos? Ne, apmokėtos bus tik tos paslaugos, kurios yra teikiamos Lietuvoje.

-          Ar reikia gydytojo siuntimo vykstant gydytis svetur? Taip. Gydytojo siuntimas yra privalomas, norint atgauti pinigus, kuriuos žmogus sumokėjo už paslaugą užsienyje.

-          Ar gydytojo siuntimą būtina išsiversti? Neprivaloma, bet rekomenduojama. Vežtis reikėtų tokius dokumentus, kokių reikalauja sveikatos priežiūros paslaugos teikėjas, o juos rekomenduojame išsiversti į tos šalies, į kurią vykstama, kalbą. Tik žmogus turi įvertinti, kad, nuvykus svetur ir, prireikus, svečioje šalyje vertimo paslaugų, jos gali kainuoti gerokai brangiau nei pas mus. Be to, vertimas užsienyje gali užtrukti ilgokai, pavyzdžiui, kelias dienas, tad tokiu atveju tektų pasirūpinti nakvyne, maistu (tai būtų papildomos išlaidos). Be to, siuntimas galioja 30 dienų.

-          Ar bus kompensuojamos privačių gydymo įstaigų suteiktos paslaugos? Taip, jei gydymo įstaiga turi licenciją teikti atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias parvykus į Lietuvą būtų galima gauti kompensaciją. Taigi svarbu tuo įsitikinti.

-          Kokios paslaugos nekompensuojamos? Nekompensuojamos slaugos ar ilgalaikio gydymo, prevencinių programų paslaugos, organų transplantacijos, skiepijimo ir profilaktinių (pavyzdžiui, sveikatos patikrinimai) paslaugų, kurios gautos svetur, išlaidos.

 

Gyventojai rūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai "> Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.