1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

INFORMUOJA KAUNO TERITORINĖ LIGONIŲ KASA ŽINOTI SVEIKA: VYRAI KVIEČIAMI NEMOKAMAI PATIKRAI DĖL PROSTATOS VĖŽIO

Atnaujinta Antradienis, 12 Kovas 2013 16:30

Spausdinti

Apie privalomąjį sveikatos draudimą ŽINOTI SVEIKA, nes šio draudimo lėšomis finansuojama priešinės liaukos, dažniau vadinamos prostata, vėžio diagnostikos programa. Šia vėžio rūšimi vyrai serga dažniausiai, o nuo kitų ji skiriasi tuo, kad paprastai nebūna akivaizdžių ligos simptomų. Priešinės liaukos vėžys yra viena dažniausių vyrų onkologinių ligų. Būtent todėl vyrai yra skatinami pasitikrinti profilaktiškai – diagnozuotą ankstyvos stadijos prostatos vėžį daug lengviau išgydyti.

„Programoje gali dalyvauti vyrai nuo 50 iki 75 metų amžiaus, arba vyrai nuo 45 metų amžiaus, jeigu jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Jeigu 2006 metais programos finansavimui buvo skirta 4,7 mln. litų, tai praėjusiais metais ši suma išaugo iki 6,7 mln. litų per metus. Praėjusiais metais šiomis lėšomis pasinaudojo ir pasitikrino 92 tūkst. vyrų“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaida Momkuvienė.

Tyrimas atliekamas kartą per dvejus metus. Nuo 2006-ųjų iki 2011-ųjų pasitikrinusiųjų dėl prostatos vėžio buvo daugiau nei 310 tūkst. vyrų. „Dėl dalyvavimo programoje vyrai turi kreiptis į savo šeimos gydytoją Jei nustatytas prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekis viršys normą, šeimos gydytojas pacientą siųs konsultuotis pas gydytoją urologą, jeigu reikia, bus atliekama prostatos biopsija“, – teigia V. Momkuvienė.

PSA lygis nustatomas atlikus įprastą kraujo tyrimą. Gydytojai įvertina gautą rezultatą ir, tik jei yra pakitimų, siunčia pacientą urologo konsultacijoms. Jis vėliau sprendžia, kokie tyrimai reikalingi, jei PSA norma viršyta.

„Jeigu norma yra viršyta ir pacientas siunčiamas urologo konsultacijai, tuomet dažniausiai yra siūloma atlikti prostatos biopsiją. Tik tada galima patvirtinti, ar yra vėžinių ląstelių, ar jų nėra. PSA gali būti padidintas ir ne tik dėl vėžio, todėl nereikia iš anksto išsigąsti. Vien jau tai, kad atlikti kraujo tyrimą, kuris dažnai atliekamas ir dėl kitų ligų nustatymo, o kartu pasitikrinti ir dėl PSA, pacientui yra naudinga, nes mes galim užkirsti kelią sunkiai ligai“, – apie pasitikrinimo naudą kalba šeimos gydytoja Daiva Berškienė.

Visos šios paslaugos programoje dalyvaujantiems vyrams teikiamos nemokamai. 2006–2012 metais Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto programai skyrė apie 49 mln. litų.

Pasitikrinkite nemokamai ir paraginkite tai padaryti artimuosius. Nelaukite akivaizdžių ligos simptomų. Laiku diagnozuotą onkologinę ligą dar galima išgydyti!

Apie visa tai ir video reportaže: http://www.youtube.com/watch?v=zArlDwE5VCU

 

Nemokami širdies ir kraujagyslių būklės patikrinimai padeda priimti sprendimą

ir keisti gyvenimo būdą

Pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva užima vieną pirmaujančių vietų Europos Sąjungoje (ES). Europos Komisijos paskelbtoje studijoje „Apie sveikatą glaustai: Europa 2012 m.“ (angl. „Health at a Glance: Europe 2012“) rašoma, kad 2010 metais Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė daugiausia vyrų ir moterų, palyginti su kitomis ES šalimis: iš 100 tūkst. gyventojų – beveik 430 vyrų ir 230 moterų, kai, pvz., Prancūzijoje – atitinkamai vos 50 ir 19 (ES vidutinis mirtingumas, tenkantis 100 tūkst. gyventojų yra 156 vyrai ir 81 moteris).

Specialistai tikina, kad širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (per dideliu riebalų, cholesterolio, druskos kiekiu maiste), rūkymu, per mažu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu.

Valstybinė ligonių kasa: tyrimai atliekami nemokamai!

Jau aštuntus metus Lietuvoje įgyvendinama Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa, kuriai kasmet numatomos lėšos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Ši programa skirta 40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims. Programa siekiama sumažinti sergamumą ūminiais širdies ir kraujagyslių susirgimais, (nestabilia krūtinės angina ar miokardo infarktu, praeinančiu smegenų išemijos priepuoliu ar smegenų infarktu, periferinių arterijų tromboze), nustatyti naujus aterosklerozės būklių (miego arterijų stenozės, periferinių arterijų ligos, nebyliosios miokardo išemijos) ir cukrinio diabeto atvejus, siekiant sumažinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Pagal šią programą paslaugos teikiamos nemokamai, už jas gydymo įstaigoms, su kuriomis sudaromos paslaugų teikimo pagal programą sutartys, moka ligonių kasos.

Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojos Vaidos Momkuvienės, norintiesiems pasitikrinti širdies ir kraujagyslių būklę reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Būtent jis nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualius širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planus. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus pacientui skiriamas gydymas. Svarbu žinoti ir tai, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, kurie ir parodo, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.

Visiems, o ypač didelės rizikos grupės asmenims, gydytojai aiškina, kad medikams seniai žinomi ligą sukeliantys ir ją skatinantys veiksniai, o kartu ir vaistai ligai gydyti. Medikai primena, kad ligos sparta priklauso ir nuo paciento – anksti diagnozavus ligos pradžią, jos spartą galima gerokai sulėtinti vien tik pasiryžus ir pakeitus gyvenimo būdą.

Programa įgyvendinama visoje Lietuvoje

Pradėjus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, išsamų pacientų ištyrimą atlikdavo tik du specializuoti padaliniai – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Kauno medicinos universiteto klinikos. Dabar tokių padalinių yra daugelyje didesnių Lietuvos miestų. Tad šiandien kiekvienas atitinkamo amžiaus mūsų šalies gyventojas gali pasinaudoti programos teikiama galimybe nemokamai pasitikrinti ir išvengti pavojingų širdies ir kraujagyslių ligų.

Nuo programos vykdymo pradžios kasmet skiriama ir panaudojama vis daugiau lėšų, o vis daugiau žmonių turi galimybę pasitikrinti: pirmaisiais programos metais panaudota 2,5 mln. litų, pasitikrino daugiau kaip 21 tūkst. asmenų, o 2012 m. programai skirta 12,6 mln. litų ir patikrinta net 190 tūkst. žmonių.

Jei dar nepasitikrinote – kreipkitės į savo šeimos gydytoją

Jei pagal amžių jums priklausytų pasitikrinti, pirmiausiai kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris paaiškins ir paskirs pagal šią programą numatytus tyrimus. Būkite vienu iš tų, kuriems nemokami patikrinimai suteikia galimybę pasirūpinti savo sveikata ar visai išvengti šių pavojingų gyvybei ligų.

Nemokama patikra moterims – kova prieš vėžį

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad Lietuvoje, kur piktybiniai navikai yra viena pagrindinių gyventojų sergamumo ir mirties priežasčių, dėl labiausiai paplitusių vėžio rūšių galima pasitikrinti nemokamai. Moterims skirtos kelios Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamos prevencinės programos: Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių ir Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio. Pagrindinis šių programų tikslas – sumažinti Lietuvos moterų ir vyrų sergamumą piktybiniais navikais bei mirtingumą, siekti, kad onkologinės ligos būtų kuo anksčiau diagnozuotos ir kokybiškai gydomos.

Kodėl reikalinga ankstyva diagnostika?

Kasdien daugiau kaip 600 moterų pasaulyje miršta nuo gimdos kaklelio vėžio. Kasmet pasaulyje diagnozuojama apie 500 tūkst. naujų šios ligos atvejų. Lietuvos sergamumo gimdos kaklelio vėžiu statistika taip pat nelinksma, tačiau, pradėjus atrankinę patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programą, vaizdas ima pamažu keistis. Abi programos atsirado orientuojantis į kitų, ypač ES, šalių patirtį ir rekomendacijas, moksliniais tyrimais patvirtinus jų naudą bei efektyvumą. Pavyzdžiui, Suomijoje, kuri prieš 40 metų pradėjo vykdyti analogišką atrankinį patikrinimą, moterų sergamumas gimdos kaklelio vėžiu 4–5 kartus mažesnis nei Lietuvos moterų.

Svarbu ligą pastebėti laiku

Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pasirinkta būtent tokia amžiaus grupė moksliškai įrodžius, kad iki 20–25 metų ir vyresnės negu 60 metų moterys gimdos kaklelio vėžiu suserga labai retai. Todėl didesnės nustatytos rizikos grupės moterys vieną kartą per trejus metus gali pasitikrinti nemokamai – joms paimamas ir ištiriamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, jeigu reikia – atliekama gimdos kaklelio biopsija, ištiriama biopsijos medžiaga. Šią paslaugą teikia šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris ginekologas.

Kuo anksčiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau galima juos išgydyti. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau pradėtas gydymas. Gimdos kaklelio vėžys formuojasi ilgai. Todėl svarbu diagnozuoti ikivėžinę būklę ar vėžį atpažinti kuo ankstyvesnėje stadijoje.

Sužinojai – pasitikrinai

Analizuojant programos vykdymą ir rezultatus, paaiškėjo, kad pagal programą teikiamomis paslaugomis pasinaudoja vis daugiau moterų. Tačiau daugeliui vis dar trūksta informacijos – tai dažniau mažesniuose miesteliuose ir kaimuose gyvenančios moterys.

2012 m. Lietuvoje apie programą informuota beveik 200 tūkst. moterų, o programos įgyvendinimui skirta 5,5 mln. litų, pasitikrino apie 130 tūkst. moterų.

„Vis dėlto, galima pasidžiaugti, kad, nors ir nelengvai, ši programa skinasi kelią ir kasmet dalyvaujančių joje vis daugėja. Neretai besikreipiančioms liga diagnozuojama dar ankstyvoje stadijoje ir sustabdoma arba išgydoma. Todėl norime pakviesti moteris būti atsakingomis ir dėl savęs bei šalia esančių brangiausių žmonių dar aktyviau tikrintis, išnaudojant visas valstybės per šią prevencinę programą teikiamas galimybes“, – ragina VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaida Momkuvienė.

Sergamumas efektyviai stabdomas

Vertinant sergamumo gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje tendencijas, pastaraisiais metais stebimas programos efektyvumas – ne tik pavyko stabilizuoti šalyje sergamumo didėjimą, bet jau galima matyti ir nežymų gerėjimą, ypač ši tendencija Lietuvoje yra išreikšta tarp didžiausio sergamumo amžiaus grupės (30–59 metų) moterų.

Apskritai nuo prevencinės programos vykdymo pradžios pastebima tik teigiama dinamika: vis daugiau nustatoma ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžio atvejų (Ca in situ), kai ligą galima išgydyti, o vėlyvojo (III–IV stadijos) vėžio atvejų nebedaugėja.

Vykdant Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, finansavimo programą, kasmet patikrinama vis daugiau moterų: 2007 m. šis skaičius siekė 75,5 tūkst., o 2010 m. – jau šoktelėjo iki 100 tūkst., 2011 m. – daugiau kaip 115 tūkst., 2012 m. – 130 tūkst.

Praktika rodo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programos efektyvumas priklauso ne tik ir ne tiek nuo sveikatos priežiūros specialistų ar medikų, kiek nuo pačių moterų atsakingumo ir pastangų.

Jei jūs žinote, kad galite nemokamai pasitikrinti, bet vis atidėliojate, imkitės gerų darbų dėl savo šeimos ir artimųjų: išsitirkite, paskatinkite artimuosius pasitikrinti. Nelaukite akivaizdžių ligos simptomų – laiku diagnozuota liga suteiks sėkmingesnio gydymo galimybę.

 

 

 


 

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.