1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

LAPKRIČIO 6-OJI – ATŠVAITŲ DIENA!

Spausdinti

atsvaitaiiiiii

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad 2014 m. lapkričio 6 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos inicijuoja Atšvaitų dieną.

Minėdamos Saugaus eismo dieną, kuri, pagal Atmintinų dienų įstatymą, Lietuvoje kasmet minima balandžio 6-ąją, valstybės institucijos ir visuomeninės organizacijos balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijoje pasirašė Memorandumą dėl saugaus eismo gerinimo, eismo kultūros ugdymo ir avaringumo Lietuvos keliuose ir gatvėse mažinimo. Šis memorandumas įpareigoja vienyti pastangas saugaus eismo gerinimo srityje, glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje, kad būtų išvengta Lietuvos keliuose beprasmiškų mirčių ir sužalojimų. Nepaisant visų pastangų, šiais metais žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius yra didesnis nei 2013 metais per tą patį laikotarpį. Pernai per 10 mėnesių Lietuvos keliuose žuvo 55 pėstieji, iš kurių 33 tamsiu paros metu, šiemet per tą patį laikotarpį netekome 65 pėsčiųjų, iš kurių net 36 žuvo tamsoje. Dviratininkai taip pat yra labai pažeidžiama eismo dalyvių grupė. 2013 metais per 10 mėnesių žuvo 12 dviratininkų (1 tamsiu paros metu), šiemet 16 (3 tamsiu paros metu).

Tamsoje, esant blogam matomumui, neapšviestu keliu einančius žmones vairuotojai dažniausiai pastebi tik transporto priemonei visiškai prie jų priartėjus. Tai pavojinga situacija, galinti sukelti skaudžias pasekmes sveikatai ir gyvybei. Dar pavojingesnė situacija, kai kelyje prasilenkiantys vairuotojai trumpam apakinti žibintų šviesų gali nepastebėti priekyje esančių kliūčių, taip pat pėsčiųjų ar dviratininkų. Su atšvaitu ar žibintu einantį arba dviračiu važiuojantį žmogų vairuotojas gali pastebėti iš maždaug penkis kartus didesnio atstumo nei be atšvaito. To pakanka, kad vairuotojas galėtų sulėtinti važiavimo greitį ir saugiai prasilenkti su pėsčiuoju (dviratininku, vadeliotoju) ar, esant būtinybei, sustabdyti automobilį. Tamsoje ar esant blogam matomumui, palyginti su šviesiuoju paros metu, pėsčiajam, dviratininkui, vadeliotojui galimybė patekti į eismo įvykį padidėja net keletą kartų. Be to, nelaimės pasekmės būna žymiai skaudesnės.

Lapkričio 6 d. kviečiame visus priminti visuomenei atšvaitų svarbą, raginti juos taisyklingai naudoti.

Kelių eismo taisyklės nustato:

Vairuotojams

Tamsiuoju paros metu kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, priverstinai sustojęs motorinės transporto priemonės vairuotojas, išlipdamas iš motorinės transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prisisegęs prie drabužių atšvaitą.

Dviratininkams

Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Pėstiesiems

Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.

Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji turi eiti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.

Pėstieji, einantys neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalie kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis nei 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu.

Labai svarbu, kad šeimos nariai pasirūpintų labiau pažeidžiamais artimaisiais – vaikais ir garbaus amžiaus žmonėmis, primintų saugaus eismo taisykles, perspėtų apie atšvaitų svarbą, padėtų jų įsigyti. Būtina, kad senatvės sulaukę žmonės ir vaikai įsiklausytų ir suprastų, jog taisyklingai nešiojamas atšvaitas vairuotojui padeda laiku pastebėti einantį žmogų.

Patarimai, kaip naudoti atšvaitą

  • Atšvaitą prie drabužių reikėtų pritvirtinti taip, kad jis būtų matomas iš visų pusių.
  • Pakabinamą atšvaitą, pervertą virvele, segtuku prisekite prie drabužių (pvz., kišenės), dešinėje pusėje, kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje.
  • Atšvaitą-juostelę geriausia nešioti ant rankos truputį aukščiau riešo ar ant kojos blauzdos srityje.
  • Atšvaito paviršiaus plotas turi būti pakankamai didelis (apie 16 cm2), kad transporto priemonės žibintų šviesos galėtų jį apšviesti.
  • Jei turite tik vieną atšvaitą, jį pritvirtinkite (prisisekite) prie drabužių dešinėje pusėje.

Šių metų pavasarį startavo saugaus eismo projektas „Nebūk briedis“. Tai nacionaliniu mastu veikianti elektroninė atšvaitų platinimo sistema, užtikrinanti patogų patikrintų, kokybiškų ir reikiamus standartus atitinkančių atšvaitų platinimą. Projekto tikslas – skatinti atšvaitų nešiojimo kultūrą ir visuomenei viešinti jų nešiojimo naudą. „Nebūk briedis“ subūrė ir jaunuosius Lietuvos dizainerius, kurie kuria madingus atšvaitus. Pagrindinis projekto partneris yra Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Šiuo projektu siekiama sumažinti eismo nelaimių Lietuvos keliuose, kuriose tamsiuoju paros metu žūsta ar yra sužalojami pėstieji ir dviratininkai, skaičių. Projekto pagrindas – vieno langelio principu ir E-sprendimais pagrįsta atšvaitų platinimo sistema, kuri turi užtikrinti efektyvų atšvaitų platinimą ir vystyti jų nešiojimo kultūrą. Ją galima rasti adresu nebukbriedis.lt.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad 2015 m. gegužės 4–10 d. bus organizuojama Trečioji Jungtinių Tautų globali saugaus eismo savaitė. Jos tema – „Vaikai ir saugus eismas keliuose“. Šios savaitės metu bus atkreiptas dėmesys į neatidėliotiną poreikį geriau apsaugoti vaikus. Pasirengimą Saugaus eismo savaitei koordinuos Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Jau dabar siūlomi įvairūs nacionalinio ir vietos lygmens renginiai, įtraukiant ir vaikus, pavyzdžiui, skatinantys vaikus dėvėti atšvaitus, tapti saugaus eismo keliuose žurnalistais ir fotografais. PSO kartu su YOURS (Youth for Road Safety) ketina pradėti kampaniją socialiniuose tinkluose. Daugiau informacijos bus nuolat pateikiama Tarptautinės saugaus eismo savaitės interneto puslapyje www.who.int/roadsafety/week/2015/en. PSO ketina parengti visą seriją informacinių leidinių, susijusių su Saugaus eismo savaitės tematika.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liuda Ciesiūnienė

 

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.