1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • SUMUŠTINIS GALI BŪTI SVEIKATAI PALANKUS UŽKANDIS?

     suktinukai su morkomis SP_2

    Ar sumuštinis gali būti sveikatai palankus užkandis? Anot sveikos mitybos specialistės, el. knygos šeimos mitybos gidas autorės Ramintos Bogušienės – taip, jei jis pagamintas iš kokybiškų, mūsų kūnui naudingų ir tinkamų produktų. Specialistė dalijasi patarimais apie tai, kaip teisingai pasirinkti duoną ir ką ant jos tepti bei dėti.

    Kokią duoną ar batoną rinktis?

     „Gaminant sumuštinius reikėtų rinktis ekologišką, viso grūdo duoną ar batoną be pridėtinių mielių. Sudėtyje turėtų būti didžiausias viso grūdo miltų kiekis, tuo tarpu druskos – iki 1 g, cukrų – iki 5 g, skaidulinių medžiagų – daugiau nei 6 gramai šimte gramų duonos“, – sako VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovė Raminta Bogušienė.

    Anot specialistės, renkantis ekologišką duoną užtikrinama, kad ji pagaminta iš grūdų, užaugintų be sintetinių, organizmą neigiamai veikiančių chemikalų. Tuo tarpu, ekspertės teigimu, atsisakyti mielinės duonos nėra būtina, išskyrus tuos atvejus, kuomet susiduriama su nemaloniai pojūčiais – padidėjusiu rūgštingumu, pilvo pūtimu ar tiesiog norint sumažinti kūno svorį.

    „Mielės yra gyvas organizmas, kurios patekusios į mūsų kūną gali užimti gerųjų bakterijų vietą. Vis tik negalima teigti, kad mielinė duona organizmui yra žalinga, tačiau jos tikrai reikėtų atsisakyti pajutus su ja siejamus nemalonius pojūčius ar valgant miltinių mielinių gaminių nesaikingai“, – sako R. Bogušienė.

    Renkantis duoną parduotuvėje, R. Bogušienė pataria atkreipti dėmesį į viso grūdo procentinę dalį kepinyje.

    „Renkantis iš viso grūdo miltų iškeptą duoną, geriausia, kad ji būtų ruginė. Taip pat, jei galima pasirinkti iš gaminių, kuriuose yra tarp 30 proc. ar 60 proc. viso grūdo, geriau rinktis, kur jo yra daugiau“, – sako R. Bogušienė.

     Specialistė pažymi, kad esant glitimo netoleravimui ar alergijai, organizmui netinkama bus net ir viso grūdo kvietinių, ruginių ar spelta kviečių duona.

    „Alergiškiems žmonėms reikėtų ieškoti sveikų duonos alternatyvų. Tai galėtų būti kukurūzų ar grikių trapučiai, ryžių duoniukai ir panašūs, kokybiški produktai.“, – sako el. šeimos mitybos knygos autorė R. Bogušienė.

    R. Bogušienė pabrėžia, kad sveikam žmogui trapučiai ar duoniukai įprastos duonos – neatstos, bet gali būti kaip alternatyva. Tik nepamirškime, kad trapučiai aukšto glikeminio indekso ir traškaus skonio, kas suteikia mažesnį sotumo jausmą ir galima suvalgyti daugiau nei reikia organizmui.

    Sveikatai palankių sumuštinių idėjos

    „Žinoma duona sudaro tik pusę mūsų sumuštinio. Viso grūdo, ekologiška duona su rūkytos dešros griežinėliais nebus sveikatai palankus pasirinkimas. Labai svarbu teisingai pasirinkti su kuo tą duoną ar batoną valgome“, – sako R. Bogušienė.

    Sveikiems sumuštiniams gaminti specialistė rekomenduoja rinktis daržoves, pieno produktus ir t.t. Idealu – ekologiškus.

    Anot mitybos ekspertės, pagal norą sumuštinius galima keisti ir suvožtiniais ar tortilijomis, tačiau svarbu prisiminti, kad užtepėlių ar sviesto sluoksnis turėtų būti plonas, o tai kas jį dengia – tik vertingos ir organizmui palankios maisto medžiagos.

    „Sumuštinius galima gardinti įvairiomis, sveikatai palankiomis užtepėlėmis iš avinžirnių, avokadų, burokėlių ar keptų daržovių“, – sako R. Bogušienė.

     Sveikos mitybos specialistė R. Bogušienė pateikia keletą sveikatai palankių sumuštinių receptų idėjų. Gaminant juos galima improvizuoti – papildyti ar pakeisti kitais šeimos mėgstamais, sveikatai naudingais produktais, ruošti kaip suvožtinius ar viso grūdo tortilijos suktinukus.

    Viso grūdo duona arba tortilijos suktinukas:

    • su varškės užtepėle, pomidoru, salotomis;
    • su žolelių sviestu, ridikėliais, agurkais ir salotomis;
    • su raugintu, pjaustytu agurku;
    • su smulkiai sutrintu avokadu, pagardintu pipirais ir citrina;
    • su sūriu, špinatais, pomidorais;
    • su virtu kiaušiniu, daržovėmis;
    • su sviestu, varškės sūriu, špinatais;
    • su sviestu, ridikėliais, svogūnų laiškais;
    • varškės sūriu, rukola;
    • su silke/ sūdyta lašiša/ virta mėsa, daržovėmis.

     

  • SERGANČIŲJŲ TYMAIS DAUGĖJA: KAS SAUGŪS, O KAM REIKĖTŲ SUSIRŪPINTI?

     

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad 2018 m. lapkričio mėnesį Visagine registruotas tymų protrūkis, kuris 2019 m. jau išplito daugelyje apskričių. Lietuvoje per 2018 m. registruota 30 susirgimo atvejų. 2019 m. tymų skaičius toliau didėja.

    Kauno apskrityje 9 asmenims tymų diagnozė jau patvirtinta, apie 30 asmenų tiriama. Tymų diagnozė patvirtinta 6 suaugusiesiems ir trims 11 mėn., 1 m. ir 4 m. amžiaus vaikams. Atliekant tymų židinių epidemiologinę diagnostiką nustatyta, kad serga neskiepyti vaikai ir suaugusieji, kurių skiepijimų būklė dažniausiai nežinoma.

    Kauno apskrityje skiepijimai nuo tymų nesiekia rekomenduojamo 95 proc. lygio, todėl rizika tolimesniam tymų plitimui yra didelė.

    Kiekviena šalis, kurios skiepijimo nuo tymų apimtys nesiekia 95 proc., yra rizikinga, mat specifinio gydymo nuo tymų nėra, o geriausiai apsaugo vakcinavimas.

                   Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal profilaktinių skiepų kalendorių yra skiepijami 15-16 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Jeigu suaugęs asmuo neskiepytas, nesirgęs arba skiepytas tik viena vakcinos doze, jam rekomenduojama pasiskiepyti viena MMR vakcinos doze. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.

  • ŠV. VALENTINO DIENOS INFORMACINĮ LANGELIS

    Šv. Valentino dienos informacinį langelį rasite čia

  • Kas yra tymai?

    Atsisųsti 

  • NUO SKARLATINOS SAUGO RANKŲ HIGIENA IR KOSĖJIMO BEI ČIAUDĖJIMO ETIKETAS

    Atsisiųsti  Nuo skarlatinos saugo rankų higiena ir kosėjimo bei čiaudėjimo etiketas

ELEKTROMAGNETINIŲ LAUKŲ POVEIKIS SVEIKATAI IR ESAMA SITUACIJA KAUNO APSKRITYJE

Spausdinti

Gyvename kasdien vis labiau modernėjančiame pasaulyje, kuriame elektromagnetiniai laukai, sklindantys iš buitinių elektros prietaisų, radijo ir televizijos stočių, kompiuterių ir mobiliųjų telefonų nuolat veikia žmogų. Naudojant vis didesnius dažnius informacijai perduoti, ypač sparčiai daugėja aukšto dažnio spinduliuotės šaltinių.

Aukšto dažnio elektromagnetiniai laukai sklinda tiesiai antenos nustatyta kryptimi, todėl juos galima nukreipti  į norimą erdvės ar žemės tašką. Visi ryšiai su Žemės palydovais palaikomi mikrobangomis, kuriomis perduodama informacija ir kuriomis jie yra valdomi, todėl šimtai ŽemėsELEKTROMAGNETI palydovų šiomis mikrobangomis į Žemę siunčia telekomunikacijų, mokslinių tyrimų, karinės žvalgybos duomenis. Informacinė mikrobangų talpa tokia didelė, jog per ryšių palydovus jomis perduodama šimtai tūkstančių telefoninių pokalbių ir šimtai televizijos kanalų.  

Elektromagnetinių laukų šaltiniai - įrenginiai, skleidžiantys elektromagnetinę spinduliuotę 10 kHz - 300 GHz radijos dažnių juostoje (HN 80:2011). Jie gali būti tiek natūralūs, tiek sukurti žmogaus veiklos. Natūralūs elektromagnetinių laukų ir bangų šaltiniai randami gamtoje. Tai žemės atmosferos elektrinis ir žemės magnetiniai laukai, atmosferos iškrovų kuriamos elektromagnetinės bangos, saulės ir kitų dangaus kūnų skleidžiamas elektromagnetinis spinduliavimas. Tuo tarpu žmogaus veiklos sukurtus elektromagnetinių laukų šaltinius galima suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grupė - tai buityje susidarantys elektromagnetiniai laukai (prie mikrobangų krosnelių, elektrinių viryklių, dėl mobiliųjų telefonų naudojimo). Antroji grupė - tai įvairių dažnių ne radiotechninės paskirties EML šaltiniai pramonės įmonėse (elektrogalvaniniuose cechuose, prie elektros suvirinimo aparatų, prie elektros generatorių, transformatorinėse), medicinos ir mokslo įstaigose naudojami diagnostikos, gydymo ir fizioterapijos prietaisai. Trečioji grupė - radiotechninės paskirties šaltiniai arba radijo siųstuvai.

Elektromagnetinių laukų poveikis

Išskiriamos dvi elektromagnetinių laukų (EML) poveikio rūšys: šiluminis ir nešiluminis. Žymiausi pokyčiai organizme stebimi, kai EML su audiniu pasekmė yra šiluminiai efektai. Šiluminis poveikis pasireiškia esant stipriems laukams. Šilumos kaupimosi greitis audiniuose  tiesiogiai proporcingas energijos srauto tankiui. Didėjant EML intensyvumui ir švitinimo laikui, kyla kūno temperatūra, didėja širdies susitraukimo ir kvėpavimo dažnis.

Paprastai aplinkoje vyraujantys elektromagnetiniai laukai ir jų efektai yra labai silpni ir esant tokie laukams nepakanka stiprumo ląstelėms įšildyti. Mobiliųjų telefonų ir bazinių stočių poveikis priskiriamas silpniems EML. Nustatant didžiausius leidžiamus lygius, atsižvelgiama į šiluminį ir nešiluminį elektromagnetinio lauko bangų poveikį bei individualų organizmo jautrumą.

Nešiluminio poveikio žala žmogaus organizmui nėra visiškai aiški ir įrodyta, tačiau mokslinių tyrimų duomenys neleidžia atmesti onkologinių susirgimų rizikos. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros mokslininkai atkreipė ypatingą dėmesį į elektromagnetinės spinduliuotės poveikį žmonių sveikatai, o ypač vaikams, kurie naudojasi mobiliaisiais telefonais. Pasak PSO ekspertų, naudojimosi mobiliaisiais telefonais rizika yra didesnė dėl elektromagnetinės spinduliuotės šaltinio artumo negu rizika dėl mobiliojo ryšio antenų, kurios yra ženkliai didesniu atstumu nuo gyvenamųjų patalpų ir jose esančių gyventojų. Elektromagnetinio lauko energijos srautas yra ypač intensyvus ryšio sujungimo metu, kai vyksta aktyvi reikalingo abonento paieška, todėl patariama neskubėti dėti telefoną prie ausies, palaikyti toliau nuo galvos, kol sujungs su norimu abonementu, naudotis ausinėmis ar garsiakalbio režimu. neskambinti, jei ryšio signalas yra silpnas.

Saugos reikalavimus nustato teisės aktai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) vertina ūkio subjektų radiotechninės dalies projektus ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planus (dokumentas, skirtas sistemingam aplinkos elektromagnetinės spinduliuotės kitimo stebėjimui), bei vykdo radiotechninių objektų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

Radiotechninių objektų įrengimo (statybos) ir eksploatavimo visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamas vertes bei matavimo reikalavimus gyvenamojoje aplinkoje nustato Lietuvos higienos norma HN 80:2015 „Elektromagnetinis laukas  gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“ (Lietuvos higienos norma HN 80:2015). Higienos norma taikoma radiotechniniams objektams (televizijos, radijo, viešojo ryšio bazinėms stotims), kurių efektyvioji spinduliuotės galia yra didesnė negu 25 W. Radiotechninės dalies projektas ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planas derinamas vadovaujantis Radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašu (2014 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. V-685 redakcija). NVSC taip pat vertina pateikiamus elektromagnetinio lauko stebėsenos matavimus. Matavimus gali atlikti tik šiai veiklai akredituotos laboratorijos. Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų matavimai atliekami esant įprastiniam radiotechninio objekto veikimui.

Radiotechniniai objektai Kauno apskrityje

2017 metais Kauno apskrityje buvo suderinti 188 radiotechninių objektų radiotechninės dalies projektai ir 188 elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planai. Akredituotos laboratorijos matavo bazinių stočių aplinkoje nustatytuose stebėsenos taškuose elektromagnetinio lauko energijos srauto tankį. 2017 metais NVSC Kauno departamentas iš šių laboratorijų gavo ir įvertino 577 bazinių stočių elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio matavimų protokolus. Elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos taškuose išmatuoti ir specialistų įvertinti elektromagnetinio srauto energijos tankio dydžiai yra apie 100 ir daugiau kartų mažesni, nei leidžia teisės aktai. Visi duomenys apie įvertintus radiotechninių objektų radiotechninės dalies projektus ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planus bei elektromagnetinės spinduliuotės matavimų protokolus yra paskelbti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje ir laisvai prieinami visuomenei.

 

Kontaktai žiniasklaidai

Kristina Mikalauskienė

Tel.: 8 37 33 16 82, 867653401

El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai "> Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai


Kauno departamento Vidaus administravimo skyriaus vedėja     Sonata Kunickienė




Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.