1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • VANDENS MIKROBIOLOGINIAI TYRIMAI KĖDAINIŲ RAJONE 16 MAUDYMOSI VIETŲ

    Liepos 9 d.

    Praėjusią savaitę Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atlikto vandens mikrobiologinius tyrimus Kėdainių rajone 16 maudymosi vietų: Ašarėnos upės tvenkinyje Pelėdnagiuose, Babėnų karjere, Nevėžio upėje ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto gatve, Skongalio gatve ir Pašilių sodais, Šušvės upėje Pašušvyje ir Josvainių gyvenvietėje, Bartkūniškio karjere, Krakių, Gudžiūnų tvenkiniuose, Dotnuvėlės upės tvenkinyje Akademijoje, Juodkiškio tvenkinyje, Bublių tvenkinyje ties Atistava, Plinkaigalio karjere Liolių kaime.

     

    Šušvės upėje Pašušvyje ir Josvainiuose buvo nustatyta per didelė mikrobiologinė tarša žarniniais enterokokais. Minėtose maudymosi vietose pakartotinai atlikus vandens tyrimus taršos lygis neviršijo leistinų normatyvų.

    Mažiausia mikrobiologinė tarša nustatyta Ašarėnos upės tvenkinyje Pelėdnagiuose ir Dotnuvėlės upės tvenkinyje Akademijoje.

     

    Kėdainių rajone 8 kartus per maudymosi sezoną bus atliekamas Ašarėnos tvenkinio Palėdnagiuose monitoringas, kitose maudymosi vietose tyrimai atliekami 1 kartą per mėnesį ir pakartotinai, jeigu bus nustatoma tarša viršijanti higienos normos reikalavimus.

     

     

    Su pagarba

    Danguolė Avižiuvienė

    Kėdainių rajono savivaldybės 

    visuomenės sveikatos biuro direktorė

     

     

     

  • PRIEŠ VASARĄ SUAKTYVĖJA VAIKŲ SVEIKATOS PATIKRINIMAI

    Jau dabar dauguma tėvelių skuba pasirūpinti vaiko sveikatos pažymėjimu, kurį prieš pradedant lankyti naują mokyklą privalu pristatyti iki rugsėjo 15 dienos, o vėliau - kartą metuose. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoms vaiko sveikatos pažymėjimą reikia pristatyti prieš pradedant lankyti įstaigą ir vėliau kasmet. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento specialistai ragina vizito pas savo šeimos gydytoją metu nepamiršti, kad vaikus reikia patikrinti ir dėl kai kurių užkrečiamųjų ligų ir būklių.

    Odos parazitai

    Vaikus, lankančius ugdymo įstaigas arba mokyklas, kasmet gydytojas turi patikrinti dėl utėlių ir niežų. Tam, kad rugsėjį į mokyklas susirinkę vaikai neturėtų šių parazitų, yra organizuojami profilaktiniai patikrinimai vaikų ugdymo įstaigose, kuriuos rekomenduojama atlikti po kiekvienų atostogų. Vaikai, turintys utėlių ar glindų, pagal teisės aktus, į ikimokyklinio ugdymo įstaigą negali būti priimami.

    Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Kristina Rudžinskaitė atkreipia dėmesį, kad utėlėmis ar niežais apsikrėtę gali būti ne tik vaikai, bet ir jų šeimų nariai. Todėl vaiko sveikatos patikrinimo metu, nustačius utėlėtumą ar niežus, būtina pasirūpinti, kad visi šeimos nariai taip pat būtų patikrinti ir atsikratytų šių parazitų.

  • VAIKYSTĖ ŠEŠĖLYJE

    vaikyste seselyje

  • 36 IDĖJAS VAIKŲ FIZINIAM AKTYVUMUI SKATINTI

    Atsisiųsti: https://www.facebook.com/entreprofesef/photos/a.790381457827893.1073741835.469273593272016/790381224494583/?type%3D3%26theater&;

     

  • LIETUVOS GYVENTOJŲ INFORMUOTUMAS APIE ŽIV PAGERĖJO, RODO APKLAUSA

    Lietuvos gyventojų informuotumas apie ŽIV plitimo būdus per pastaruosius penketą metų (2013 – 2018 m.) pagerėjo, rodo visuomenės nuomonės apklausa.
    2018 m. atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad dauguma (94 proc.) Lietuvos gyventojų gerai žino, kad žmonės gali užsikrėsti ŽIV per nesterilius švirkštus ir adatas.
    Siekta išsiaiškinti gyventojų žinias apie perinatalinį (iš motinos vaikui) ŽIV perdavimo būdą. Apklausa parodė, kad beveik devyni iš dešimties (88 proc.) teisingai žino, kad ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali perduoti ŽIV savo vaikui nėštumo ir gimdymo metu. Prieš penkerius metus (2013 m.) pastarąjį ŽIV plitimo būdą teisingai buvo įvardiję 8 proc. mažiau gyventojų. Vienuolika procentinių punktų pagerėjo gyventojų informuotumas apie tai, kad užsikrėtusi ŽIV moteris gali perduoti ŽIV per pieną žindydama kūdikį - atitinkamai nuo 54 proc. (2013 m.) iki 65 proc. (2018 m.). Apie perinatalinį ŽIV perdavimą moterys informuotos šiek tiek (3 proc. punktais) geriau nei vyrai.
    Devyniais procentiniais punktais pagerėjo gyventojų žinios apie tai, kad žmonės gali apsisaugoti nuo ŽIV kiekvienų lytinių santykių metu naudodami prezervatyvą - atitinkamai 76 proc. (2018 m.) ir 67 proc. (2013 m.). Šešiais procentiniais punktais padaugėjo žinančių, kad iš pažiūros sveikai atrodantis žmogus gali būti užsikrėtęs ŽIV (pakilo nuo 80 proc. iki 86 proc.).

MAGNETINIS REZONANSAS

Spausdinti

Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa

 

Magnetinio rezonanso tomografija: mokėti ar ne?

 

Už magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimą privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems (PSD) Lietuvos gyventojams sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Tačiau gydymo įstaigose dažnai siūloma nusipirkti į USB atmintinę ar į kompaktinį diską įrašytus radiologinius vaizdus ar atsinešti nusipirktus vienkartinius drabužius. Kaip tokiu atveju elgtis?

 

Svarbu žinoti, kad gydymo įstaiga, sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), PSD apdraustiems gyventojams privalo MRT tyrimą atlikti nemokamai.

 

„Privačiose įstaigose, nors ir sudariusiose sutartį su ligonių kasa, neretai siūloma įvairių papildomų dalykų, kurių pacientui gali nė neprireikti. Pavyzdžiui, į USB atmintinę ar kompaktinį diską siūloma įrašyti radiologinius vaizdus, atlikti medicininės dokumentacijos nuorašo kopiją“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Asta Matuliauskienė.

 

Pasak specialistės, jei radiologiniai vaizdai būtini – tai gydytojas nurodo siuntime. Tuomet jokių papildomų priemokų iš paciento negali būti reikalaujama. „Netgi tuo atveju, jeigu dėl įvairių aplinkybių po kurio laiko siuntusiam MRT tyrimui gydytojui prireikia tyrimo vaizdų kopijos, pavyzdžiui, ligos dinamikai stebėti, jis gali kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje buvo atliktas tyrimas ir paprašyti tai pateikti. Gydymo įstaiga, gavusi tokį gydytojo prašymą, turi informaciją pateikti. Taigi gydytojas visais atvejais gaus paciento MRT tyrimo aprašymą, o esant poreikiui – ir vaizdų kopiją“,– teigia A. Matuliauskienė.

 

Pasak jos, tik tuo atveju, jei pacientas dėl įvairiausių priežasčių pats pageidauja turėti jam atlikto radiologinio tyrimo vaizdo kopiją – už ją turi sumokėti savo lėšomis.

 

Taip pat kartais pacientams gydymo įstaigoje pasiūloma nusipirkti vienkartinius drabužius. „Į MRT paslaugos bazinę kainą yra įskaičiuotos visos priemonės, reikalingos šiems tyrimams atlikti. Jeigu atliekant tyrimą yra reikalingi specialūs drabužiai, gydymo įstaiga turi nemokamai jais aprūpinti. Tačiau jeigu pacientas pats pageidauja būtent vienkartinių drabužių, tuomet už papildomas priemones jis turi sumokėti savo lėšomis“,– pabrėžia A. Matuliauskienė.

 

Tiesa, kartais ir patys pacientai savo iniciatyva pasirenka šį tyrimą. Tuomet gydymo įstaigoje už minėtą paslaugą reikia sumokėti. „Neskatinčiau pacientams primygtinai gydytojo reikalauti tų tyrimų, nes juos atlikti reikia tik tuomet, kai jie būtini. Ar skirti tyrimą, turi nuspręsti paciento būklę įvertinęs gydytojas. Juk, pavyzdžiui, MRT aparatu negalima tirti ligonių, kuriems implantuotas širdies stimuliatorius ar defibriliatorius, kurių organizme yra metalo, tarkim, metaliniai implantai ar kabutės, plokštelės po chirurginių operacijų“,– sako A. Matuliauskienė.

 

Pasak jos, kartais ambulatoriškai gydomi pacientai, jau turintys siuntimą, patys nenori laukti planinių paslaugų, todėl jiems tenka susimokėti. Pirmiausia pacientai turėtų patys pasidomėti, kur eilės mažesnės (gydytojas specialistas, išduodamas siuntimą, pacientui turi nurodyti ne mažiau kaip tris gydymo įstaigas, kuriose šis tyrimas gali būti atliktas nemokamai, o informacija apie eiles skelbiama čia) ir nepulti reikalauti skubiai atlikti tyrimą.

 

„Ar tyrimą reikia atlikti nedelsiant, ar planine tvarka, sprendžia gydytojas, įvertinęs paciento būklę. Jei gydytojas mato, kad būtina skubi pagalba, MRT tyrimai yra atliekami tą pačią dieną. Tokie tyrimai dažniausiai atliekami ligoninėje. Jei tai nėra būtinosios medicinos pagalbos atvejis – tyrimas yra atliekamas planine tvarka“,– aiškina A. Matuliauskienė.

 

Kilus neaiškumų, ar mokėti už tyrimą, vienkartinius drabužius ar kt., pirmiausia reikia klausti gydymo įstaigoje. Pacientas turi teisę skųstis, jei mano, kad jam įstaigoje buvo suteikta neteisinga informacija apie gydymo paslaugas – pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas netenkina, pacientas su gydymo įstaigos atsakymu turi teisę kreiptis į TLK.

 

Žmogus, patvirtinęs parašu ligos istorijoje savo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas ar įsigyti savo lėšomis vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, vėliau neturi teisės reikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti patirtus nuostolius.

 

VLK duomenimis, vien ambulatoriškai gydytiems pacientams pernai suteikta daugiau kaip 121 tūkst. MRT paslaugų, už jas iš PSDF biudžeto sumokėta kiek daugiau nei 12,3 mln. eurų. Kiek ligonių kasos moka už MRT tyrimus rasite čia.

Rūpimus klausimus galima pateikti Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai arba 8 700 88888.

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.