1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • DĖL ATNAUJINTOS INTERNETO SVETAINĖS WWW.NERUKYSIU.LT

    inerukysiusvetaine

    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2016 metų duomenimis du trečdaliai (67 proc.) 15-64 m. Lietuvos gyventojų nurodė bent kartą gyvenime rūkę ar mėginę rūkyti (cigaretes, cigarus, pypkę). 36 proc. teigė tai darę bent kartą per paskutinius 12 mėn., o per paskutinį mėnesį – 34 proc. Dauguma (73 proc.) rūkiusių ar rūkančių tyrimo dalyvių teigė mėginę mesti rūkyti. Įrodyta, kad metimas rūkyti yra veiksmingiausias būdas norint sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirtingumą nuo jų. Mesti rūkyti naudinga bet kuriame amžiuje. Kiekvienais metais, trečiąjį lapkričio ketvirtadienį, minint Tarptautinę nerūkymo dieną, šiemet lapkričio 16 d., skatiname atkreipti rūkančiųjų dėmesį į galimybes atsisakyti rūkymo savo ir savo artimųjų sveikatos labui.

    Nuo 2016 m. gegužės 20 d. interneto adresu www.nerukysiu.lt pasiekiama svetainė, kuri motyvuoja nerūkyti, o rūkančius asmenis atsisakyti šio žalingo įpročio. Departamentas, siekdamas pritraukti didesnį lankytojų skaičių, šiemet atnaujino interneto svetainės dizainą ir turinį. Atnaujintos interaktyvios priemonės, žemėlapis, kur kreiptis pagalbos metant rūkyti, sukurta nauja rubrika apie elektronines cigaretes ir rubrika „Klausk specialisto“, kurioje galima užduoti klausimus specialistams. Svetainei viešinti socialiniame tinkle Facebook sukurta paskyra https://www.facebook.com/nerukysiu.lt/.

  • NĖŠČIŲJŲ SKIEPIJIMO NUO GRIPO SKATINIMO PROGRAMA. BENDRADARBIAVIMAS TĘSIASI

     

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Kauno departamento specialistai dėkoja visiems padedantiems įgyvendinti Nėščiųjų skiepijimo nuo gripo skatinimo programą, kurios įgyvendinimas išsiplėtė į kitas apskritis. O Kauno mieste toliau daugėja nėščiųjų, apsaugotų nuo gripo.

    Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) inicijuotas projektas “Skiepų nuo gripo informacijos, edukacijos ir komunikacijos programos pritaikymas nėščiosioms” Kauno mieste pradėtas įgyvendinti prieš trejus metus. Šį gripo sezoną išsiplėtė ir į kitas apskritis. Vaizdinė projekto medžiaga (plakatai, lankstinukai nėščiosioms, informacinė medžiaga sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams) pasiekė visas asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Šių metų spalio ir lapkričio mėnesį organizuoti susitikimai su gydytojais: Klaipėdoje, Šiauliuose ir Marijampolėje.

    Tęsiant aktyvų bendradarbiavimą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos profesorė dr. Meilė Minkauskienė dalinosi įrodymais grįsta informacija apie nėščiųjų skiepijimo nuo sezoninio gripo saugumą, efektyvumą ir poreikį su kolegomis Šiauliuose ir Marijampolėje. Iš viso aktualią informaciją išklausė daugiau kaip pusantro šimto seminarų dalyvių iš abiejų apskričių.

    Kauno mieste toliau didėja nuo gripo paskiepytų nėščiųjų skaičius. Per 2017 m. rugsėjo ir spalio mėnesius jau yra paskiepyta 154 nėščiosios, kai per 2016 – 2017 m. visą sezoną buvo paskiepyta 144. Įgyjame vis daugiau patirties derindami nėštumo priežiūrą ir apsaugą nuo gripo skiepų pagalba. Vis daugiau nėščiųjų gali išvengti gripo ir jo komplikacijų. Vis daugiau būsimų naujagimių taip pat galės nebijoti gripo.

    Nėščiąsias skiepyti nuo gripo būtina todėl, kad jos rizikuoja sunkiai susirgti gripu, patekti į ligoninę, patirti priešlaikinį gimdymą.

    Dėl skiepų gripo sezono metu rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

     

    Kontaktai žiniasklaidai

    Kristina Mikalauskienė

    Tel. 8 37 33 16 82; 867653401

    El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt

  • KĄ REIKIA ŽINOTI APIE TUBERKULIOZĘ, KAD NUSTATYTA DIAGNOZĖ NEIŠGĄSDINTŲ

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistai gavę informaciją apie ugdymo įstaigoje registruotą tuberkuliozės atvejį informuoja, kad tuberkuliozė, arba dar kitaip vadinama džiova, pavojinga ne tik sergančiajam, bet ir aplinkiniams. Žmogaus organizmo atsparumą tuberkuliozės bakterijai silpnina netinkama mityba, pervargimas, neigiamos emocijos, pergyvenimai, lėtinės plaučių, skrandžio ligos, cukrinis diabetas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas. Ligai talkina prasta asmens ir aplinkos higiena.

    Tuberkuliozė – tai oro lašiniu būdu plintanti užkrečiamoji liga, kurios metu gali būti pažeisti įvairūs žmogaus organai, dažniausiai – plaučiai. Šią ligą sukelia tuberkuliozės mikobakterijos (Mycobacterium tuberculosis – toliau TM), kurios atsparios aplinkos poveikiui - žemai temperatūrai, džiovinimui, rūgštims, šarmams, alkoholiui. Sukėlėjo gyvybingumas sumažėja saulės šviesoje (veikiant tiesioginiams saulės spinduliams žūva per 45 – 60 min.), virinimo temperatūroje (1000 C ) mikobakterijos žūva per 5 – 10 min. Tuberkuliozės gydymas vidutiniškai trunka 6 – 8 mėnesius.

    Vėlyvas sergančiųjų išaiškinimas ir nekokybiškas gydymas - tai dvi pagrindinės sergamumo tuberkulioze didėjimo priežastys, dominuojančios ne tik pasaulyje, bet ir mūsų šalyje.

  • SKIEPAI NĖSČIOSIOMS

     

    NĖŠČIOSIOS KVIEČIAMOS PASISKIEPYTI NUO SEZONINIO GRIPO

    2017-10-31

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento specialistai primena, kad nėščiosios yra priskiriamos gripo rizikos grupėms ir kviečiamos pasiskiepyti nuo sezoninio gripo valstybės biudžeto lėšomis. Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad nėščiųjų skiepijimas nuo gripo yra saugus ir efektyvus, ir apsaugo ne tik moteris, bet ir negimusį kūdikį, o motinos antikūnų dėka mažėja gripo infekcijos rizika ir ką tik gimusiems kūdikiams.

    Nėščiųjų skiepijimas nuo gripo – nėštumo priežiūros dalis

    Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja „Nėščiosios kortelės" forma, kurioje rekomenduojama nėščiosioms pasiskiepyti nuo gripo. Tikimasi, kad šį gripo sezoną ir nėščiosios, ir jas prižiūrintys sveikatos priežiūros specialistai, bus dar geriau informuoti apie skiepų nuo gripo poreikį nėštumo metu.

  • ŠEIMOS GYDYTOJAI

    Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa

    Į šeimos gydytoją kreipiamasi vis dažniau

    Lietuvos gyventojų vizitai pas savo šeimos gydytojus dažnėja kasmet. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, per devynis šių metų mėnesius apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus siekė 8,8 mln. – tai beveik 330 tūkst. apsilankymų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai ir beveik 600 tūkst. daugiau nei užpernai. Tolygiai kasmet didėja ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų dalis, skiriama gydymo įstaigoms apmokėti už šeimos gydytojų darbą.

    Šeimos gydytojas – tai pirmasis gydytojas, kuriam gyventojai patiki savo sveikatos problemas. Būtent jis žino savo pacientų ligas, jas gydo, rūpinasi profilaktika. Todėl šiam medikui yra priskirta labai daug kompetencijų. Juk įgyvendinti šeimos medicinos principus, reiškia, stebėti visų amžiaus grupių, vadinasi – visos šeimos – sveikatą, konsultuoti žmones bet kokiais sveikatos klausimais.

    VLK specialistai pastebi, kad Lietuvoje kiekvienais metais apsilankymų pas šeimos gydytojus rodikliai auga. Pernai apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus siekė 11,6 mln. – tai 300 tūkst. apsilankymų daugiau nei 2015 metais. O per devynis šių metų mėnesius šeimos gydytojai jau buvo aplankyti 8,8 mln. kartų. Tai yra 3,9 proc. arba 329 367 apsilankymais daugiau nei pernai ir net 7,3 proc. arba 595 478 apsilankymais daugiau nei užpernai.

KARŠČIAI. KOKIE TYKO PAVOJAI?

Spausdinti

Atkreipiant dėmesį į pastarosiomis dienomis orų prognozes Lietuvoje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento specialistai įspėja: pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai.

Per didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali susargdinti ar net numarinti žmogų. Aplinkos temperatūra iki +30ºC yra sąlyginai komfortabili, daugiau nei +34ºC - ekstremali, daugiau nei +38ºC – žalinga sveikatai, o daugiau nei +42ºC siekianti aplinkos temperatūra yra pavojinga. Veikiant karščiui ir saulei galimas nudegimas, perkaitimas, mėšlungis, šilumos smūgis.

Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.). Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai. Veikiant karščiui, žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti, tam kad palaikytų normalią kūno temperatūrą. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti.

Didžiausią riziką susirgti, turi kūdikiai ir vaikai iki ketverių metų amžiaus; senyvo amžiaus (65 metų ir vyresni) asmenys; antsvorį turintys asmenys; asmenys, kurie pervargsta dirbdami ar sportuodami; sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, epilepsija, psichinėmis ligomis ir kt.

Siekiant išvengti žalingo šilumos ir saulės poveikio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė rekomenduoja:

- Apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais (rekomenduojama iš natūralaus pluošto – linas, medvilnė ir kt.), gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Nepamirškite skrybėlės ir akinių nuo saulės.

- Gerkite daug skysčių – sunkiai dirbant ar aktyviai sportuojant karštą dieną reikėtų išgerti 2-4 stiklines per valandą. Jei gydytojas paskyrė diuretikus (skystį varančius medikamentus) ar skysčius ribojančią dietą, dėl geriamų skysčių kiekio pasitarkite su juo. Negerkite labai šaltų skysčių, nes gali atsirasti pilvo spazmai, taip pat negerkite alkoholio, nes dar daugiau neteksite skysčių.

- Papildykite prarastas druskas ir mineralus – jų netenkama gausiai prakaituojant. Prarastą kiekį galima atstatyti specialios dietos pagalba bei geriant sultis ir mineralinį vandenį.

- Valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Maistas (pavyzdžiui, mėsa), kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.

- Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Odos apsauginius kremus reiktų rinktis pagal odos tipą ir apsaugos nuo saulės faktorių (SPF), kuris nurodytas ant pakuočių. SPF skaičius nurodo, kiek kartų priemonė padidina saugaus buvimo saulėje laiką. Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15-20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias kosmetikos priemones.

- Nepalikite vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių bei savo augintinių automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri) – valandą išbuvus tvankiame automobilyje, gali ištikti šilumos smūgis.

- Karštą dieną dažniau užsukite į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pavyzdžiui, prekybos centrus) – bent keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, ženkliai sumažėja su perkaitimu susijusių negalavimų atsiradimo tikimybė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento specialistai taip pat nerimauja, kad stipriai sušilus orams pagausės iškylautojų gamtoje, dėl to padaugės per maistą plintančių infekcijų atvejų.

Specialistai pataria iškyloms atsargiai rinktis maisto produktus, neplauti rankų, vaisių, daržovių, stalo inventoriaus bei indų atvirame vandens telkinyje. Reikėtų nepamiršti, kad paplūdimių maudyklose draudžiama plauti autotransporto priemones, maudyti gyvūnus. Iškylaujant vandens užterštumas didžiąja dalimi priklauso ir nuo pačių besimaudančiųjų. Pasirenkant iškylai vietą patartina įvertinti stovyklavietę bei maudynių vietą, nes neprižiūrimuose vandens telkiniuose gali būti patogeninių mikroorganizmų, virusų, kirmėlių, kurie patekę į žmogaus organizmą gali susargdinti žarnyno užkrečiamosiomis ligomis.

 

Kontaktai žiniasklaidai

Kristina Mikalauskienė

Tel. 8 37 33 16 82; 867653401

El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.