1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • SKIEPIJIMAI VEIKIA: MES KARTU ESAME APSAUGOTI NUO UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas kviečia balandžio 22–28 d. paminėti Pasaulinę imunizacijos savaitę, kurios pagrindinis tikslas – skatinti vakcinų vartojimą, siekiant nuo užkrečiamųjų ligų apsaugoti bet kokio amžiaus asmenis. Skiepijimai kasmet išsaugo milijonus gyvybių ir plačiai pripažįstama kaip sėkmingiausia ir ekonomiškai efektyviausia sveikatos intervencija.

    Būtina užtikrinti dideles skiepijimų apimtis

    Skiepai apsaugo nuo susirgimų, neįgalumo ir mirties nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų (gimdos kaklelio vėžio, tymų, plaučių uždegimo, difterijos, stabligės ir kt.). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja išlaikyti ne mažesnes kaip 90 proc. vaikų skiepijimo apimtis visoje Lietuvoje ir kiekvienoje savivaldybėje, o nuo tymų ir raudonukės – ne mažesnes kaip 95 proc. Deja, jeigu vaikų skiepijimų apimtys yra žemesnės, mūsų nebesaugo kolektyvinis imunitetas.

    Vakcinacija svarbi visų amžiaus grupių asmenims

    Pasaulinės imunizacijos savaitės proga rekomenduojame kartu savo šeimos gydytoju įvertinti savo imunizacijos būklę ir persirgtas skiepais valdomas ligas. Taip pat rekomenduojama pasitikslinti, nuo kurių užkrečiamųjų ligų galima pasiskiepyti valstybės biudžeto lėšomis ir kada paskutinį kartą skiepijotės. Nors PSO rekomenduoja skiepus visų amžiaus grupių asmenims, mes raginame atkreipti dėmesį į vaikų skiepijimų būklę. Jeigu paaiškės, kad vaikas dar nepaskiepytas nuo visų ligų, nuo kurių jam priklauso pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, šeimos gydytojas jam sudarys individualų skiepijimų planą ir kartu su tėveliais pasirinktu laiku, jį paskiepys. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kasmet atsiranda naujų galimybių apsaugoti savo vaikus juos paskiepijus nuo užkrečiamųjų ligų.

    Pasiskiepykime ne vien tam, kad patys nesirgtume. Skiepais galime apsaugoti ir kitus, kurie dar per jauni skiepams, kurie negali būti paskiepyti, arba tuos, kurių vakcinos neapsaugo.

     

    Parengta pagal:

    https://www.who.int/campaigns/world-immunization-week/world-immunization-week-2019

     

    Kontaktai žiniasklaidai

    Kristina Mikalauskienė

    Tel.: (8 37) 33 16 84, 8 676 53401

    El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt">kristina.mikalauskiene@nvsc.lt

     

     

     

  • DĖL INFORMACIJOS APIE SERGAMUMĄ TYMAIS IR SERGAMUMO VALDYMO PRIEMONES

    Informuojame, kad tymų protrūkis tęsiasi ir apima vis daugiau savivaldybių. Šių metų

    balandžio 3 d. duomenimis Kėdainių rajone jau patvirtinti trys susirgimo tymais atvejai. Kauno

    apskrityje registruota daugiau kaip 253 susirgimų tymais. Daugiausiai susirgusiųjų gyvena Kauno m.

    (180), Kauno r. (51), Kaišiadorių r. (10). Vienas susirgimo atvejis registruotas Birštone, 2-, Raseinių,

    3- Jonavos ir 4 Prienų rajonuose.

  • BALANDŽIO 7-ĄJĄ MINIMA PASAULINĖ SVEIKATOS DIENA

    Į ką reikėtų atkreipti dėmesį kiekvienam iš mūsų, kodėl svarbu kasmet tikrintis sveikatą, net jei jaučiamės gerai, neturime jokių nusiskundimų?Tikrintis sveikatą profilaktiškai turėtų tapti įprasta ir tuo rūpintis turi ne  šeimos gydytojas, darbdavys, bet visų pirma pats žmogus. Gera sveikata turi įtakos kiekvieno mūsų gyvenimo kokybei. Daugelis ligų neprasideda staiga, o išgydyti ankstyvų stadijų ligas yra daug paprasčiau. Bent kartą per metus profilaktiškai išsitirti turi visi – nuo vaikų iki senelių, atlikti bendrąjį kraujo, šlapimo tyrimą, pasitikrinti kraujospūdį. Kokius konkrečiai kitus tyrimus reikia atlikti, priklauso nuo amžiaus grupės. Suaugusiems rekomenduojamos valstybės finansuojamos prevencinės širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio ankstyvosios diagnostikos programos. 

    Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra skirta moterims nuo 50 iki 69 metų imtinai, kurioms  kartą per 2 metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas. Krūties vėžys - dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Medikus džiugina tai, kad ryškios sergamumo didėjimo tendencijos nėra.

    Gimdos kaklelio vėžio prevencinę programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų, kurios gali kartą per 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Pirmiausia  atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

    Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra skirta  vyrams nuo 50 iki 69 m. ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, kuriems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją. Šiuo metu Lietuvoje prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Per metus nustatoma jau apie 2000 naujų atvejų, sergamumas šia liga nuolat auga.

    Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta  50-74  metų amžiaus asmenims, kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę.

    Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa yra skirta  vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų, jiems kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. 

    Kada reikėtų pasitikrinti dėl glaukomos?

    Po 40 m. svarbūs ir akių ligų profilaktiniai tyrimai dėl glaukomos. Sergant šia liga dažniausiai nejuntama skausmo, o regėjimas ilgai išlieka geras. Tik profilaktiškai tikrinant akių spaudimą aptinkama glaukoma. Taip pat svarbu matuoti akispūdį sergantiems cukriniu diabetu, hipertonine liga, po akių traumų ar operacijų. Laiku pradėjus gydyti glaukomą, liga pristabdoma ir galima išvengti aklumo. Ligos negydant, akiplotis vis siaurėja, kol lieka mažas lopinėlis, tačiau vėliau išnyksta ir jis. Jei jums daugiau nei 40 metų, privalu apsilankyti pas akių gydytoją bent kartą per metus. Turite susirūpinti, jei šeimoje yra sergančių glaukoma, nes ši liga gali būti paveldima.

    Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai. Silantai – tai medžiagos, neleidžiančios bakterijoms ir angliavandeniams patekti į dantų vageles bei įdubas ir taip jas apsaugančios nuo dantų ėduonies. Nors dantų ėduonies profilaktika galima įvairiomis priemonėmis, mokslo įrodymais pagrįsti medicinos duomenys patvirtina silantavimo efektyvumą. Švedijos mokslininkai nustatė, kad vaikams laiku padengus dantis silantais, net ir praėjus 8 metams, dantų ėduonies atsiradimo galimybė sumažėja 80-90 proc. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama. Beje, silantais dengiami tik nesugedę nuolatiniai dantys.

     

     

     

  • KOMPENSUOS NAUJUS VAISTUS NUO VĖŽIO

    Netrukus pacientams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis bus kompensuojami 6 inovatyvūs vaistai. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų teigimu, dauguma šių brangių vaistinių preparatų padės žmonėms kovoje su vėžiu.

     

    Net penki į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti vaistai yra skirti onkologinėms ligoms gydyti. Du iš jų skirti inkstų vėžiui gydyti, kiti du – kovai su leukemija, o dar vieni – mantijos ląstelių limfomai gydyti. Taip pat bus kompensuojami nauji vaistai, skirti Krono ligos gydymui.

     

    „Tai labai džiugi žinia sunkiais vėžiniais susirgimais sergantiems pacientams. Nuo šiol jie galės kovoti su liga inovatyviais, aukštą terapinę vertę turinčiais vaistais, kurie yra išties brangūs, nesirūpindami dėl jų kainos. Visų šių vaistų įsigijimo išlaidos privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems pacientams bus kompensuojamos 100 procentų", – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

     

    Skaičiuojama, kad naujųjų vaistų kompensavimui vien per šiuos metus prireiks apie 4,5 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų .

     

    Planuojama, kad naujieji vaistai bus pradėti kompensuoti jau netrukus – balandžio pabaigoje.

                                                                                                  

                                                                                                                              VLK inf..

     

  • KONSULTACIJOS TELEFONU KONTAKTAVUSIESIEMS SU SERGANČIUOJU TYMAIS

    http://www.ulac.lt

DĖL INFORMACIJOS APIE SERGAMUMĄ TYMAIS IR SERGAMUMO VALDYMO PRIEMONES

Spausdinti

Informuojame, kad tymų protrūkis tęsiasi ir apima vis daugiau savivaldybių. Šių metų

balandžio 3 d. duomenimis Kėdainių rajone jau patvirtinti trys susirgimo tymais atvejai. Kauno

apskrityje registruota daugiau kaip 253 susirgimų tymais. Daugiausiai susirgusiųjų gyvena Kauno m.

(180), Kauno r. (51), Kaišiadorių r. (10). Vienas susirgimo atvejis registruotas Birštone, 2-, Raseinių,

3- Jonavos ir 4 Prienų rajonuose.

Šalyje jau užregistruoti 363 susirgimo tymais atvejai. Vaikai sudaro 28 proc. susirgusiųjų.

Iš 80-ies susirgusių vaikų 3 buvo skiepyti viena vakcinos doze, ir du 2 vakcinos dozėmis. Dviejų

susirgusių tymais vaikų skiepijimo būklė nežinoma. Visi kiti susirgę vaikai nebuvo skiepyti nuo šios

infekcijos. Daugumos (63,3 proc.) susirgusių suaugusiųjų skiepijimų būklė nežinoma. Dalis jų (8,5

proc.) niekada nebuvo skiepyti, o 14,1 proc. skiepyti vaikystėje. Paskiepyti po sąlyčio susirgo 3

asmenys.

Primename, kad tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Pagrindinis perdavimo

būdas – oro lašelinis. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant

pirmomis ligos dienomis.

Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90–95 proc. imlių, imuniteto

neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga. Vienas ligonis gali užkrėsti iki 18

asmenų. Jeigu asmuo yra imlus tymams, užsikrėsti užtenka 15 min. ir daugiau, jeigu

bendraujama artimai (veidas į veidą) arba būnama toje pačioje patalpoje. Tymais sergantis asmuo

gali užkrėsti kitus 4–5 dienas iki bėrimo ir 4 dienas po bėrimo atsiradimo.

Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis 2013-06-13 Lietuvos respublikos sveikatos

apsaugos ministerijos raštu Nr.(10.2.3.4-194)10-5134 patvirtintomis tymų epidemiologinės

priežiūros, atvejų epidemiologinio tyrimo, kontrolės priemonių bei prevencijos rekomendacijomis,

„sveikatos priežiūros darbuotojai turėtų būti profilaktiškai paskiepyti nuo tymų dviem vakcinos

dozėmis arba jų specifinis imunitetas prieš tymus turėtų būti patvirtintas laboratoriniais

(serologiniais) tyrimais. Rekomenduojama, kad visiems galimai sergantiems tymais

(karščiuojantiems, išbertiems pacientams) paslaugas teiktų tik turintys specifinį imunitetą

darbuotojai.

Elektroninio dokumento nuorašas

Primename, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2004 m. spalio 14 d. Nr. V-716 įsakymu „Dėl darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis,

profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų apsauga nuo

užkrečiamųjų ligų rūpinasi darbdavys. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, įvertinęs pavojų

darbuotojui užsikrėsti užkrečiamąją liga konkrečioje darbo vietoje, privalo sudaryti skiepijamų

darbdavio lėšomis darbuotojų sąrašą ir organizuoti jų skiepijimą.

Atkreipiame dėmesį, kad sąlytį turėjusiems asmenims (įskaitant ir sveikatos priežiūros

darbuotojus) skiepijimai kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina

(neskiepytiems, nepilnai skiepytiems (skiepytiems viena MMR vakcinos doze), nesirgusiems

asmenims) gali būti skiriami tik iki 72 val. po sąlyčio ir yra finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų.

Atsižvelgdami į tymų epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir galimą riziką,

rekomenduojame tymų protrūkio metu pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas

teikiančioms įstaigoms numatyti pacientų, galimai užsikrėtusių tymais, priėmimo ir aptarnavimo

tvarką bei persvarstyti darbo laiko organizavimą ir pagal galimybes užtikrinti skubios pokontaktinės

tymų imunoprofilaktikos per 72 val. paslaugų suteikimą sąlytį turėjusiems asmenims savaitgaliais ir

švenčių dienomis.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad serga ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, o susirgimai tymais

Kauno apskrityje jau registruojami ir ugdymo įstaigose. Informuojame, kad Kėdainių rajono ugdymo

įstaigos darbuotojui ar auklėtiniui įtarus tymų diagnozę, ugdymo įstaiga bus informuota ir gaus

rekomendacijas. Nustačius tymų atvejį kolektyve rekomenduojame įstaigoje užtikrinti dažną patalpų

vėdinimą ir drėgną grindų bei paviršių valymą.

Išsamesnė informacija apie sergamumą tymais atskirose administracinėse teritorijose

pateikiama prieduose.

 

 

Kauno departamento Kėdainių skyriaus vedėja Ona Šulcienė

 

L. Menčikovienė, tel. (8 347) 60 422, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.