1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • DĖL ATNAUJINTOS INTERNETO SVETAINĖS WWW.NERUKYSIU.LT

    inerukysiusvetaine

    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2016 metų duomenimis du trečdaliai (67 proc.) 15-64 m. Lietuvos gyventojų nurodė bent kartą gyvenime rūkę ar mėginę rūkyti (cigaretes, cigarus, pypkę). 36 proc. teigė tai darę bent kartą per paskutinius 12 mėn., o per paskutinį mėnesį – 34 proc. Dauguma (73 proc.) rūkiusių ar rūkančių tyrimo dalyvių teigė mėginę mesti rūkyti. Įrodyta, kad metimas rūkyti yra veiksmingiausias būdas norint sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirtingumą nuo jų. Mesti rūkyti naudinga bet kuriame amžiuje. Kiekvienais metais, trečiąjį lapkričio ketvirtadienį, minint Tarptautinę nerūkymo dieną, šiemet lapkričio 16 d., skatiname atkreipti rūkančiųjų dėmesį į galimybes atsisakyti rūkymo savo ir savo artimųjų sveikatos labui.

    Nuo 2016 m. gegužės 20 d. interneto adresu www.nerukysiu.lt pasiekiama svetainė, kuri motyvuoja nerūkyti, o rūkančius asmenis atsisakyti šio žalingo įpročio. Departamentas, siekdamas pritraukti didesnį lankytojų skaičių, šiemet atnaujino interneto svetainės dizainą ir turinį. Atnaujintos interaktyvios priemonės, žemėlapis, kur kreiptis pagalbos metant rūkyti, sukurta nauja rubrika apie elektronines cigaretes ir rubrika „Klausk specialisto“, kurioje galima užduoti klausimus specialistams. Svetainei viešinti socialiniame tinkle Facebook sukurta paskyra https://www.facebook.com/nerukysiu.lt/.

  • NĖŠČIŲJŲ SKIEPIJIMO NUO GRIPO SKATINIMO PROGRAMA. BENDRADARBIAVIMAS TĘSIASI

     

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Kauno departamento specialistai dėkoja visiems padedantiems įgyvendinti Nėščiųjų skiepijimo nuo gripo skatinimo programą, kurios įgyvendinimas išsiplėtė į kitas apskritis. O Kauno mieste toliau daugėja nėščiųjų, apsaugotų nuo gripo.

    Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) inicijuotas projektas “Skiepų nuo gripo informacijos, edukacijos ir komunikacijos programos pritaikymas nėščiosioms” Kauno mieste pradėtas įgyvendinti prieš trejus metus. Šį gripo sezoną išsiplėtė ir į kitas apskritis. Vaizdinė projekto medžiaga (plakatai, lankstinukai nėščiosioms, informacinė medžiaga sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams) pasiekė visas asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Šių metų spalio ir lapkričio mėnesį organizuoti susitikimai su gydytojais: Klaipėdoje, Šiauliuose ir Marijampolėje.

    Tęsiant aktyvų bendradarbiavimą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos profesorė dr. Meilė Minkauskienė dalinosi įrodymais grįsta informacija apie nėščiųjų skiepijimo nuo sezoninio gripo saugumą, efektyvumą ir poreikį su kolegomis Šiauliuose ir Marijampolėje. Iš viso aktualią informaciją išklausė daugiau kaip pusantro šimto seminarų dalyvių iš abiejų apskričių.

    Kauno mieste toliau didėja nuo gripo paskiepytų nėščiųjų skaičius. Per 2017 m. rugsėjo ir spalio mėnesius jau yra paskiepyta 154 nėščiosios, kai per 2016 – 2017 m. visą sezoną buvo paskiepyta 144. Įgyjame vis daugiau patirties derindami nėštumo priežiūrą ir apsaugą nuo gripo skiepų pagalba. Vis daugiau nėščiųjų gali išvengti gripo ir jo komplikacijų. Vis daugiau būsimų naujagimių taip pat galės nebijoti gripo.

    Nėščiąsias skiepyti nuo gripo būtina todėl, kad jos rizikuoja sunkiai susirgti gripu, patekti į ligoninę, patirti priešlaikinį gimdymą.

    Dėl skiepų gripo sezono metu rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

     

    Kontaktai žiniasklaidai

    Kristina Mikalauskienė

    Tel. 8 37 33 16 82; 867653401

    El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt

  • KĄ REIKIA ŽINOTI APIE TUBERKULIOZĘ, KAD NUSTATYTA DIAGNOZĖ NEIŠGĄSDINTŲ

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistai gavę informaciją apie ugdymo įstaigoje registruotą tuberkuliozės atvejį informuoja, kad tuberkuliozė, arba dar kitaip vadinama džiova, pavojinga ne tik sergančiajam, bet ir aplinkiniams. Žmogaus organizmo atsparumą tuberkuliozės bakterijai silpnina netinkama mityba, pervargimas, neigiamos emocijos, pergyvenimai, lėtinės plaučių, skrandžio ligos, cukrinis diabetas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas. Ligai talkina prasta asmens ir aplinkos higiena.

    Tuberkuliozė – tai oro lašiniu būdu plintanti užkrečiamoji liga, kurios metu gali būti pažeisti įvairūs žmogaus organai, dažniausiai – plaučiai. Šią ligą sukelia tuberkuliozės mikobakterijos (Mycobacterium tuberculosis – toliau TM), kurios atsparios aplinkos poveikiui - žemai temperatūrai, džiovinimui, rūgštims, šarmams, alkoholiui. Sukėlėjo gyvybingumas sumažėja saulės šviesoje (veikiant tiesioginiams saulės spinduliams žūva per 45 – 60 min.), virinimo temperatūroje (1000 C ) mikobakterijos žūva per 5 – 10 min. Tuberkuliozės gydymas vidutiniškai trunka 6 – 8 mėnesius.

    Vėlyvas sergančiųjų išaiškinimas ir nekokybiškas gydymas - tai dvi pagrindinės sergamumo tuberkulioze didėjimo priežastys, dominuojančios ne tik pasaulyje, bet ir mūsų šalyje.

  • SKIEPAI NĖSČIOSIOMS

     

    NĖŠČIOSIOS KVIEČIAMOS PASISKIEPYTI NUO SEZONINIO GRIPO

    2017-10-31

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento specialistai primena, kad nėščiosios yra priskiriamos gripo rizikos grupėms ir kviečiamos pasiskiepyti nuo sezoninio gripo valstybės biudžeto lėšomis. Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad nėščiųjų skiepijimas nuo gripo yra saugus ir efektyvus, ir apsaugo ne tik moteris, bet ir negimusį kūdikį, o motinos antikūnų dėka mažėja gripo infekcijos rizika ir ką tik gimusiems kūdikiams.

    Nėščiųjų skiepijimas nuo gripo – nėštumo priežiūros dalis

    Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja „Nėščiosios kortelės" forma, kurioje rekomenduojama nėščiosioms pasiskiepyti nuo gripo. Tikimasi, kad šį gripo sezoną ir nėščiosios, ir jas prižiūrintys sveikatos priežiūros specialistai, bus dar geriau informuoti apie skiepų nuo gripo poreikį nėštumo metu.

  • ŠEIMOS GYDYTOJAI

    Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa

    Į šeimos gydytoją kreipiamasi vis dažniau

    Lietuvos gyventojų vizitai pas savo šeimos gydytojus dažnėja kasmet. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, per devynis šių metų mėnesius apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus siekė 8,8 mln. – tai beveik 330 tūkst. apsilankymų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai ir beveik 600 tūkst. daugiau nei užpernai. Tolygiai kasmet didėja ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų dalis, skiriama gydymo įstaigoms apmokėti už šeimos gydytojų darbą.

    Šeimos gydytojas – tai pirmasis gydytojas, kuriam gyventojai patiki savo sveikatos problemas. Būtent jis žino savo pacientų ligas, jas gydo, rūpinasi profilaktika. Todėl šiam medikui yra priskirta labai daug kompetencijų. Juk įgyvendinti šeimos medicinos principus, reiškia, stebėti visų amžiaus grupių, vadinasi – visos šeimos – sveikatą, konsultuoti žmones bet kokiais sveikatos klausimais.

    VLK specialistai pastebi, kad Lietuvoje kiekvienais metais apsilankymų pas šeimos gydytojus rodikliai auga. Pernai apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus siekė 11,6 mln. – tai 300 tūkst. apsilankymų daugiau nei 2015 metais. O per devynis šių metų mėnesius šeimos gydytojai jau buvo aplankyti 8,8 mln. kartų. Tai yra 3,9 proc. arba 329 367 apsilankymais daugiau nei pernai ir net 7,3 proc. arba 595 478 apsilankymais daugiau nei užpernai.

Naujienos

KVIEČIAME Į NEMOKAMAS MANKŠTAS

mankstos skelbimas

KVIEČIAME DALYVAUTI NEMOKAMOJE PROGRAMOJE

kraujotakos ligos

NUO SAUSIO 24 DIENOS RAJONE SKELBIAMA GRIPO EPIDEMIJA

Sausio 23 dieną Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis pasirašė įsakymą, kuriuo nuo sausio 24 dienos Kėdainių rajono savivaldybėje skelbiama gripo epidemija. Epidemija bus atšaukta atsižvelgiant į sergamumo rodiklių mažėjimą.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės priežiūros taisyklių, patvirtintų LR sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V-58 „Dėl Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės priežiūros taisyklių patvirtinimo“, 7.2 papunkčiu ir atsižvelgdamas į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyriaus 2017 m. sausio 23 d. raštą Nr. 2.2.23-13 (17.15.1.2.23) „Dėl gripo epidemijos paskelbimo Kėdainių rajone“, nuo sausio 24 d. paskelbė gripo epidemiją.

Skaityti daugiau...

PASKELBTOS PIRMOSIOS GRIPO EPIDEMIJOS LIETUVOJE

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai  ragina neprarasti budrumo, nes kasdien daugėja sergančiųjų gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gripo epidemija jau paskelbta Kauno miesto (sergamumo rodiklis 138,6 atv./10 tūkst. gyv.) ir Jonavos rajono (sergamumo rodiklis 134,27 atv./10 tūkst. gyv.) savivaldybėse.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų /10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.
Gripas, tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, dėl kurios kenčia ne tik gyventojų sveikata, bet ir socialinis gyvenimas, o šalies ūkis patiria nuostolių dėl didelio sergamumo, komplikacijų, jų gydymo, nedarbingumo, vaikų ugdymo įstaigų nelankymo, masinių renginių ribojimo ir kt.
Nors skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, nereikėtų pamiršti ir nespecifinių gripo bei ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemonių.
Todėl rekomenduojama:

  • tinkamai ir dažnai plauti rankas, nusiplovus jas nusausinti;
  • vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
  • vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
  • laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų – prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas;
  • neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
  • gerai vėdinti patalpas;
  • susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas, gydytis, kaip nurodė gydytojas;
  • sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint, bei sveiki žmonės slaugydami sergantį asmenį taip pat turėtų dėvėti medicininę kaukę.
    Daugiau apie gripą skaitykite čia.

    Daugiau informacijos:
    Beata Bukotaitė
    Švietimo ir komunikacijos skyriaus vedėja
    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

8 614 71720, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai "> Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
www.ulac.lt

 

ŠALTAS ORAS IR APRANGA

Šalčiai kelia grėsmę daugelio Europos populiacijos žmonių sveikatai. Žiemos laikotarpiu mirtingumas didžiojoje Europos dalyje 5-30% didesnis nei vasarą. Lietuvai būdingi vidutinių platumų klimato zonos orai, kur vyrauja vidutinio šaltumo žiemos. Tačiau anticiklonai iš šiaurės rytų gali atnešti gana atšiaurų orą, tuomet padaugėja nušalimų atvejų.

                      Nušalimas atsiranda dėl šalčio poveikio. Šaltis dažniausiai pažeidžia rankų ir kojų pirštus, ausų galiukus, nosį ir pasmakrę. Nušalimų pavojus padidėja žiemą ne tik dėl didelio šalčio, bet ir dėl žvarbaus, drėgno vėjo. Žiemą ne visuomet reikėtų pasikliauti tik oro temperatūra. Neįvertinę vėjo žvarbumo net ir esant nedideliam šaltukui, galime ne tik kad sušalti, bet ir nušalti galūnes. Vėjo žvarbumo temperatūra nusako kaip mes jaučiamės esant žemai oro temperatūrai ir pučiant vėjui bei kokį poveikį šis santykis daro žmogui, tačiau tai nėra tikroji oro temperatūra.

Kaip naudotis šia lentele?

 salcio lentele

V10 nurodo vėjo greitį dešimties metrų aukštyje, 00 C – temperatūrą. Pvz.: jeigu šiandien oro temperatūra yra - 10, o vėjo greitis 8 m/s, tuomet žmogus jaučia -190 C šaltį. Kuo mažesnė oro temperatūra ir kuo didesnis vėjo greitis, tuo didesnė nušalimų rizika. Nušalimo pavojus padidėja sergantiems širdies kraujagyslių ligomis, diabetu, silpnesnės imuninės sistemos žmonėms, pavargusiems, išsekusiems, neblaiviems (alkoholis “blokuoja” šalčio pojūtį) asmenims.  

Kaip elgtis, jei lauke labai šąla ir pučia stiprus vėjas?

 

Vėjo žvarbumo poveikis ir nušalimų pavojus

Vėjo žvarbumas

Nušalimų pavojus

Poveikis sveikatai

Kaip apsisaugoti?

0 iki -9

Mažas

- sumažėja komfortas būnant lauke

- apsirengti šiltai, atsižvelgiant į lauko temperatūrą

-10 iki -27

Nedidelis

- nekomfortiškos oro sąlygos;
- ilgesnį laiką būnant lauke be atitinkamos apsaugos atsiranda hipotermijos pavojus

- apsirengti šiltai, keliais sluoksniais ir viršutiniais neperpučiamais rūbais;
- dėvėti kepurę, pirštines ir šaliką;
- aktyviai judėti

Atsiranda pavojus sveikatai

-28 iki -39

Padidėja pavojus: atviros kūno vietos gali nušalti per 10-30 minučių

- patikrinti veidą ir galūnes (pirštus, pėdas, ausis ir nosį) ar nesustingę ir nepabalę;
- ilgesnį laiką būnant lauke be atitinkamos apsaugos atsiranda hipotermijos pavojus

- apsirengti šiltai, keliais sluoksniais ir viršutiniais neperpučiamais rūbais;
- pridengti visas kūno vietas: dėvėti kepurę, pirštines ir šaliką, aukštą apykaklę ar veido kaukę;
- aktyviai judėti

-40 iki -47

Didelis pavojus: atviros kūno vietos gali nušalti per 5-10 minučių*

- patikrinti veidą ir galūnes (pirštus, pėdas, ausis ir nosį) ar nesustingę ir nepabalę (nušalę);
- ilgesnį laiką būnant lauke be atitinkamos apsaugos atsiranda hipotermijos pavojus

- apsirengti šiltai, keliais sluoksniais ir viršutiniais neperpučiamais rūbais;
- pridengti visas kūno vietas: dėvėti kepurę, pirštines ir šaliką, aukštą apykaklę ar veido kaukę;
- aktyviai judėti

-48 iki -54

Labai didelis pavojus: atviros kūno vietos gali nušalti per 2-5 minutes*

- patikrinti veidą ir galūnes (pirštus, pėdas, ausis ir nosį) ar nesustingę ir nepabalę (nušalę);
- būnant lauke be atitinkamos apsaugos atsiranda didelis hipotermijos pavojus

- būti atsargiems, apsirengti labai šiltais ir neperpučiamais rūbais;
- pridengti visas kūno vietas: dėvėti kepurę, pirštines ir šaliką, aukštą apykaklę ar veido kaukę;
- būti pasiruošus sutrumpinti ar atšaukti veiklą atvirame ore;
-aktyviai judėti

-55 ir šalčiau

PAVOJINGA: atviros kūno vietos gali nušalti per mažiau nei 2 minutes*

PAVOJUS SVEIKATAI!
- lauke būti pavojinga

- pasilikti namuose ar šildomose patalpose

Paprastai nušalimo galima išvengti – tereikia laikytis keleto paprastų taisyklių:

● Svarbiausia – šiltai ir patogiai apsirenkite. Ir suaugusieji, ir vaikai turėtų mūvėti ausis dengiančią kepurę, ryšėti šaliką (šis turi dengti burną). Venkite pirštuotų pirštinių (geriau kumštinės). Stenkitės itin gerai apsaugoti tas vietas, kurios kažkada jau buvo nušalusios. Geriausi drabužiai – ne sintetiniai, o iš vilnos ar šilko. Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną – tokius būtina kuo greičiau pakeisti sausais. Taip pat neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę. Jei jaučiate, kad per šilta, nusivilkite vieną drabužių sluoksnį.

● Avalynė, kaip ir drabužiai, turi būti laisva, jokiu būdu nespausti.

● Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines (geriausia – dvi poras: medvilnines arba vilnones).

● Valgykite kaloringesnį maistą negu vasarą ir nesilaikykite dietų. Dažnai gerkite ar valgykite ką nors karšto, tai padeda palaikyti kūno temperatūrą.

● Negerkite alkoholio – jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti. Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gali lemti greitesnį galūnių nušalimą.

● Vakare patepkite veidą ir rankas riebiu kremu. Esant reikalui ir ryte prieš eidami į lauką veidą ir rankas pasitepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens.

● Prieš išeidami į šaltį, patrinkite rankas, veidą ir ausis.

● Pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas (mankštinkite veido raumenis).

● Šaltyje nedirbkite sunkių darbų ir venkite didelio fizinio krūvio, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį. Jei reikia dirbti lauke, privalote šiltai apsirengti.

● Šaltyje negalima ramiai stovėti ar sėdėti, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti.

● Lauke stenkitės būti kuo trumpiau, nesileiskite į kelionę vienas.

 

Ką daryti ir ko negalima daryti, jei visgi nepavyko išvengti nušalimo?

                      Veikiant šalčiui iš pradžių atsiranda drebulys. Taip organizmas gamina šilumą. Ilgiau veikiant šalčiui siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba. Atsiranda skausmas. Oda pabąla, pamėlynuoja.

 rankos

1 – normali oda   2 – nušalimas   3 – paviršutiniškas nušalimas   4 - gilus nušalimas

Nušalimo laipsniai

1-asis: nušalusi vieta pabalusi, atšildžius lieka rausva dėmė.

2-asis: nušalusi vieta pabalusi, atšildžius atsiranda pūslių.

3-asis: nušalusi vieta pabalusi, pamėlusi, oda nepaslanki. Atšildžius atsiranda kraujingų pūslių, žaizdų.

4-asis: nušalusios kūno dalys, audiniai apmiršta ir neatsistato, todėl gali tekti amputuoti galūnes.

 Pirmoji pagalba

● šildykite pažeistą vietą spausdami delnu, laikykite pažastyse arba priglaudę prie kitų šiltų kūno vietų;

● ant veido, ausų, nosies uždėkite paties nukentėjusiojo arba kito žmogaus delnus;

● jei nušalo rankos, atsekite nukentėjusiojo megztinį ir jo rankas priglauskite prie kūno, po to užsekite megztinį, kad jis neprarastų šilumos;

● jei nušalo pėdos, nuaukite nukentėjusiojo batus ir kojines, jo pėdas padėkite ant kito asmens kūno;

● atlaisvinkite arba nuvilkite veržiančius drabužius ir nuimkite bet kokius papuošalus;

● uždenkite nukentėjusįjį apklotu ar kitokia sausa medžiaga; kuo daugiau mankštinkite jį, tačiau stenkitės, kad pažeistų vietų nepažeistumėte dar labiau;

● pamerkite nušalusią kūno dalį į kambario temperatūros vandenį, nukentėjusiajam duokite gerti karštos arbatos ar kavos;

● atsargiai nusausinkite ir uždėkite tvarstį;

● organizuokite gabenimą į gydymo įstaigą.

 

PAVOJAI: Gilus nušalimas yra labai rimtas pažeidimas ir tik laiku suteikta pirmoji pagalba ir tinkamas gydymas padės išsaugoti nušalusias kūno dalis.

Negalima:

  • šildyti nušalusios kūno dalies masažuojant;
  • laikyti nušalusios kūno dalies arti atviros ugnies, nes būdama nejautri ji gali nudegti;
  • trinti pažeistą vietą sniegu ar mirkyti šaltame vandenyje;
  • tepti tepalu, duoti gerti alkoholio arba rūkyti, nes tai mažina kūno atsparumą šalčiui.

 

Straipsnį parengė

Kėdainių rajono savivaldybės VSB

 

Informaciniai šaltiniai, kuriais remtasi ruošiant straipsnį:

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro,

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos,

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija.

KVIETIMAS Į BĖGIMĄ UŽ BLAIVIĄ LIETUVĄ

begimas sausis

Šiandien


Sekmadienis
19
Lapkritis 2017

Klausimas

Ar turite pakankamai informacijos, kaip saugoti savo sveikatą?

 

 


  Rezultatai

Žemėlapis

first
  
last
 
 
start
stop
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.