1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LAIKAS TIRTI ŠACHTINIO ŠULINIO GERIAMĄJĮ VANDENĮ

    sulinys

    Minint Pasaulinę vandens dieną, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas siekia atkreipti gyventojų dėmesį į vartojamo geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus.

    Lietuvoje viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybė yra griežtai reglamentuota ir turi atitikti Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reglamentuojamas ribines vertes. Geriamojo vandens kokybė yra stebima, atliekami jo laboratoriniai tyrimai.

    Gyventojams, geriamuoju vandeniu apsirūpinantiems iš šachtinių šulinių, yra aktuali vandens saugos problema. Šachtinių šulinių vandens kokybė priklauso nuo šulinio įrengimo ir netoli jų vykdomos ūkinės veiklos bei priežiūros. Vanduo į šulinius patenka iš pirmojo nuo žemės paviršiaus neslėginio vandeningojo sluoksnio. Siekiant apsaugoti vandenį nuo taršos 20 m atstumu aplink šachtinį šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą. Didžiausia problema yra šulinio vandenyje randamas padidėjęs nitritų ir nitratų kiekis. Pagrindiniai vandens užterštumo nitratais šaltiniai yra mineralinės ir organinės azoto turinčios trąšos, tvartai ir lauko tualetai, įrengti arti geriamojo vandens šaltinio. Maistui naudojamame vandenyje nitratų kiekis neturi viršyti 50 mg/l, o nitritų – 0,5 mg/l.

  • JAU LAIKAS PASAULIUI GYVENTI BE TUBERKULIOZĖS

    istockphoto-949160140-612x612

    Kasmet kovo 24-ąją minima Pasaulinė tuberkuliozės diena, skirta informuoti visuomenę apie pavojingą užkrečiamąją ligą, jos daromą žalą asmeniui ir visuomenei bei prevencines priemones.

     2019-ųjų Pasaulinės tuberkuliozės dienos šūkis „Jau laikas!“. Todėl skelbiama: jau laikas įgyvendinti Jungtinių Tautų aukščiausio lygio susitikime iškeltus svarbiausius tuberkuliozės valdymo klausimus, jau laikas Pasauliui gyventi be tuberkuliozės, jau laikas iki 2022 m. išgydyti 40 mln. žmonių, susirgusių tuberkulioze, jau laikas žinoti savo sveikatos būklę dėl tuberkuliozės.

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra parengusi „End TB Strategy“ strategiją, kurios tikslas yra sumažinti tuberkuliozės naštą visuomenei. Siekiama, kad 2035 metais:

    -          95 proc. sumažėtų mirčių nuo tuberkuliozės atvejų,

    -          90 proc. sumažėtų sergamumo tuberkulioze rodiklis (lyginant su 2015 m.),

    -          nebeliktų naštos šeimoms dėl didžiulių su tuberkulioze susijusių išlaidų. 

    PSO duomenimis, geriausia apsisaugojimo nuo tuberkuliozės priemonė – sėkmingai išgydyti 95 proc. naujai išaiškintų atvira tuberkulioze sergančių ligonių.

    Tuberkuliozė – tai oro lašiniu būdu plintanti užkrečiamoji liga, kurios metu gali būti pažeisti įvairūs žmogaus organai, dažniausiai plaučiai. Šią ligą sukelia tuberkuliozės mikobakterijos (Mycobacterium tuberculosis), kurios atsparios aplinkos poveikiui: žemai temperatūrai, džiovinimui, rūgštims, šarmams, alkoholiui. Veikiant tiesioginiams saulės spinduliams sukėlėjas žūva per 45–60 min., virinimo temperatūroje (100 C) mikobakterijos žūva per 5–10 min. Nors liga ir pavojinga, tačiau išgydoma, svarbu griežtai laikytis gydymo režimo, kuris vidutiniškai trunka 6–8 mėnesius.

  • SERGAMUMO GRIPU IR ŪVKTI SITUACIJA KAUNO APSKRITIES TERITORIJOJE 7-ĄJĄ METŲ SAVAITĘ

    2019-02-18        Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad 7-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje siekia 131,9 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Kauno mieste – 164,5 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę ir Prienų rajone – 128,6 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę. Mažiausiai peršalimo ligomis serga Birštono gyventojai, kur rodiklis siekia 31,3 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Vaikų (iki 17 m.) sergamumas sudaro 48 proc. nuo bendro sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičiaus. Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI Kaune ir Kauno apskrities teritorijose sumažėjo 29 proc., susirgimų gripu skaičius sumažėjo iki 1 546 atvejų. Gripas sudaro 21 proc. visų susirgimų. Iš viso gripo epidemija paskelbta 7 Kauno apskrities savivaldybėse. Atsižvelgiant į tai, kad sergamumas gripu ir ŪVKTI nuosekliai mažėja, rekomenduojama Kauno rajono ir Kėdainių rajono savivaldybių teritorijose atšaukti gripo epidemiją.

    Lentelė. Sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje 2019 m. 6 – 7-ąją metų savaitę

     

    Teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos aptarnaujamos savivaldybės

    6 sav. (vasario 4 – 10 d.)

    7 sav. (vasario 11 – 17 d.)

    Gripo atvejų sk.

    Gripo ir ŪVKTI atvejų sk.

    Rodiklis 10 tūkst. gyventojų per savaitę

    Gripo atvejų sk.

    Gripo ir ŪVKTI atvejų sk.

    Rodiklis 10 tūkst. gyventojų per savaitę

    Kauno miesto

    1580

    6670

    231,9

    1060

    4731

    164,5

    Kauno rajono

    232

    1180

    126,0

    128

    729

    77,9

    Kėdainių rajono

    99

    559

    120,7

    31

    406

    87,7

    Jonavos rajono

    151

    552

    132,0

    97

    457

    109,3

    Kaišiadorių rajono

    172

    463

    153,8

    75

    337

    112,0

    Prienų rajono

    135

    400

    152,1

    105

    338

    128,6

    Birštono

    1

    22

    53,0

    2

    13

    31,3

    Raseinių rajono

    61

    525

    162,9

    48

    402

    124,7

    Iš viso:

    2431

    10371

    184,5

    1546

    7413

    131,9

    Į Kauno ir Kauno apskrities ligonines per šių metų 7-ąją savaitę medicinos pagalbos dėl gripo kreipėsi 110 asmenų, iš kurių 12 suaugusiųjų ir 18 vaikų (0–17 m.) buvo hospitalizuoti. Intensyvios terapijos skyriuose gydomi 2 suaugusieji. Užregistruoti du suaugusių asmenų mirties atvejai Kaune nuo gripo komplikacijų.

    Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra mažesnis. Pernai 7-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 143,2; Kauno mieste 167,5; Kauno rajone – 100,2 atvejų 10 000 gyventojų per savaitę. Gripas sudarė 27,9 proc. visų susirgimų.

    Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis 6-ąją metų savaitę iš Kaune paimtų ėminių išskirti 20 A tipo gripo virusų, iš jų 2 A(H3N2) ir 12 A(H1)v tipo. Lietuvoje per savaitę iš viso išskirta 150 A tipo gripo virusų, iš jų 61 A(H3N2) ir 83 A(H1) tipo.

    Nuo dominuojančių gripo virusų apsaugo abi gripo vakcinos (trivalentė ir keturvalentė). Skiepyti sezoninio gripo vakcina rekomenduojama visą gripo sezoną.

      

    Kontaktai žiniasklaidai

    Kristina Mikalauskienė

    Tel. 8 37 33 16 84; 867653401

    El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt">kristina.mikalauskiene@nvsc.lt

    Kauno departamento

    Vidaus administravimo skyriaus vedėja                                                              Sonata Kunickienė

     

  • SUMUŠTINIS GALI BŪTI SVEIKATAI PALANKUS UŽKANDIS?

     suktinukai su morkomis SP_2

    Ar sumuštinis gali būti sveikatai palankus užkandis? Anot sveikos mitybos specialistės, el. knygos šeimos mitybos gidas autorės Ramintos Bogušienės – taip, jei jis pagamintas iš kokybiškų, mūsų kūnui naudingų ir tinkamų produktų. Specialistė dalijasi patarimais apie tai, kaip teisingai pasirinkti duoną ir ką ant jos tepti bei dėti.

    Kokią duoną ar batoną rinktis?

     „Gaminant sumuštinius reikėtų rinktis ekologišką, viso grūdo duoną ar batoną be pridėtinių mielių. Sudėtyje turėtų būti didžiausias viso grūdo miltų kiekis, tuo tarpu druskos – iki 1 g, cukrų – iki 5 g, skaidulinių medžiagų – daugiau nei 6 gramai šimte gramų duonos“, – sako VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovė Raminta Bogušienė.

    Anot specialistės, renkantis ekologišką duoną užtikrinama, kad ji pagaminta iš grūdų, užaugintų be sintetinių, organizmą neigiamai veikiančių chemikalų. Tuo tarpu, ekspertės teigimu, atsisakyti mielinės duonos nėra būtina, išskyrus tuos atvejus, kuomet susiduriama su nemaloniai pojūčiais – padidėjusiu rūgštingumu, pilvo pūtimu ar tiesiog norint sumažinti kūno svorį.

    „Mielės yra gyvas organizmas, kurios patekusios į mūsų kūną gali užimti gerųjų bakterijų vietą. Vis tik negalima teigti, kad mielinė duona organizmui yra žalinga, tačiau jos tikrai reikėtų atsisakyti pajutus su ja siejamus nemalonius pojūčius ar valgant miltinių mielinių gaminių nesaikingai“, – sako R. Bogušienė.

    Renkantis duoną parduotuvėje, R. Bogušienė pataria atkreipti dėmesį į viso grūdo procentinę dalį kepinyje.

    „Renkantis iš viso grūdo miltų iškeptą duoną, geriausia, kad ji būtų ruginė. Taip pat, jei galima pasirinkti iš gaminių, kuriuose yra tarp 30 proc. ar 60 proc. viso grūdo, geriau rinktis, kur jo yra daugiau“, – sako R. Bogušienė.

     Specialistė pažymi, kad esant glitimo netoleravimui ar alergijai, organizmui netinkama bus net ir viso grūdo kvietinių, ruginių ar spelta kviečių duona.

    „Alergiškiems žmonėms reikėtų ieškoti sveikų duonos alternatyvų. Tai galėtų būti kukurūzų ar grikių trapučiai, ryžių duoniukai ir panašūs, kokybiški produktai.“, – sako el. šeimos mitybos knygos autorė R. Bogušienė.

    R. Bogušienė pabrėžia, kad sveikam žmogui trapučiai ar duoniukai įprastos duonos – neatstos, bet gali būti kaip alternatyva. Tik nepamirškime, kad trapučiai aukšto glikeminio indekso ir traškaus skonio, kas suteikia mažesnį sotumo jausmą ir galima suvalgyti daugiau nei reikia organizmui.

    Sveikatai palankių sumuštinių idėjos

    „Žinoma duona sudaro tik pusę mūsų sumuštinio. Viso grūdo, ekologiška duona su rūkytos dešros griežinėliais nebus sveikatai palankus pasirinkimas. Labai svarbu teisingai pasirinkti su kuo tą duoną ar batoną valgome“, – sako R. Bogušienė.

    Sveikiems sumuštiniams gaminti specialistė rekomenduoja rinktis daržoves, pieno produktus ir t.t. Idealu – ekologiškus.

    Anot mitybos ekspertės, pagal norą sumuštinius galima keisti ir suvožtiniais ar tortilijomis, tačiau svarbu prisiminti, kad užtepėlių ar sviesto sluoksnis turėtų būti plonas, o tai kas jį dengia – tik vertingos ir organizmui palankios maisto medžiagos.

    „Sumuštinius galima gardinti įvairiomis, sveikatai palankiomis užtepėlėmis iš avinžirnių, avokadų, burokėlių ar keptų daržovių“, – sako R. Bogušienė.

     Sveikos mitybos specialistė R. Bogušienė pateikia keletą sveikatai palankių sumuštinių receptų idėjų. Gaminant juos galima improvizuoti – papildyti ar pakeisti kitais šeimos mėgstamais, sveikatai naudingais produktais, ruošti kaip suvožtinius ar viso grūdo tortilijos suktinukus.

    Viso grūdo duona arba tortilijos suktinukas:

    • su varškės užtepėle, pomidoru, salotomis;
    • su žolelių sviestu, ridikėliais, agurkais ir salotomis;
    • su raugintu, pjaustytu agurku;
    • su smulkiai sutrintu avokadu, pagardintu pipirais ir citrina;
    • su sūriu, špinatais, pomidorais;
    • su virtu kiaušiniu, daržovėmis;
    • su sviestu, varškės sūriu, špinatais;
    • su sviestu, ridikėliais, svogūnų laiškais;
    • varškės sūriu, rukola;
    • su silke/ sūdyta lašiša/ virta mėsa, daržovėmis.

     

  • SERGANČIŲJŲ TYMAIS DAUGĖJA: KAS SAUGŪS, O KAM REIKĖTŲ SUSIRŪPINTI?

     

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad 2018 m. lapkričio mėnesį Visagine registruotas tymų protrūkis, kuris 2019 m. jau išplito daugelyje apskričių. Lietuvoje per 2018 m. registruota 30 susirgimo atvejų. 2019 m. tymų skaičius toliau didėja.

    Kauno apskrityje 9 asmenims tymų diagnozė jau patvirtinta, apie 30 asmenų tiriama. Tymų diagnozė patvirtinta 6 suaugusiesiems ir trims 11 mėn., 1 m. ir 4 m. amžiaus vaikams. Atliekant tymų židinių epidemiologinę diagnostiką nustatyta, kad serga neskiepyti vaikai ir suaugusieji, kurių skiepijimų būklė dažniausiai nežinoma.

    Kauno apskrityje skiepijimai nuo tymų nesiekia rekomenduojamo 95 proc. lygio, todėl rizika tolimesniam tymų plitimui yra didelė.

    Kiekviena šalis, kurios skiepijimo nuo tymų apimtys nesiekia 95 proc., yra rizikinga, mat specifinio gydymo nuo tymų nėra, o geriausiai apsaugo vakcinavimas.

                   Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal profilaktinių skiepų kalendorių yra skiepijami 15-16 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Jeigu suaugęs asmuo neskiepytas, nesirgęs arba skiepytas tik viena vakcinos doze, jam rekomenduojama pasiskiepyti viena MMR vakcinos doze. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.

Naujienos

BIRŽELIS - VYRŲ SVEIKATOS IŠSAUGOJIMO MĖNUO

VYRŲ SVEIKATA DIDELISŽŽŽŽ

BIRŽELIO 14 D. BUS MINIMA PASAULINĖ KRAUJO DONORO DIENA

kraujo lasiukai

Birželio 14 d. gimė Nobelio premijos laureatas, mokslininkas Karlas Landšteineris, sukūręs kraujo grupių sistemą. 2005 m. 58-toje Pasaulio sveikatos asamblėjoje buvo nuspręsta Pasaulinę kraujo donorų dieną minėti kasmet, birželio 14 dieną, taip siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės skatinimą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kiekvienais metais kraujo ir jo komponentų perpylimas padeda išgelbėti milijonus žmonių gyvybių, prailgina pacientų, sergančių sunkiomis ligomis, gyvenimo trukmę ir pagerina jų gyvenimo kokybę. Be kraujo perpylimo nebūtų įmanoma atlikti daug sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Labai svarbų vaidmenį kraujo donorystė vaidina motinystės apsaugoje siekiant išgelbėti gimdyvių gyvybes ir sveikatą.

PSO atkreipia dėmesį, dauguma šalių dar nesugeba sukaupti reikalingų saugaus kraujo atsargų, o kraujo tarnybos nuolat susiduria su saugaus ir kokybiško donorų kraujo apsirūpinimo problemomis. Apsirūpinti pakankamomis saugaus kraujo atsargomis galima tik iš reguliariai, savanoriškai ir neatlygintinai kraują aukojančių donorų.

Žmogaus kraujas yra unikalus. Iki šiol pasaulyje jam nėra sukurta dirbtinio pakaitalo, kuris galėtų pakeisti donoro kraują. Vienintėlis kraujo gavimo šaltinis - kiti žmonės. Būtent dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad nuolat atsirastų žmonių, kurie padovanotų kraujo sužeistiesiams ir ligoniams.

Lietuvoje per metus reikia tūkstančių litrų kraujo, kad būtų išgelbėti žmonės, praradę didelį kraujo kiekį dėl sunkių chirurginių operacijų, patirtų traumų, avarijų, žarnyno kraujavimo ar komplikuoto gimdymo. Kraujo perpylimas skiriamas ir kraujo ligomis ar vėžiu sergantiems pacientams.

Kraujas sudarytas iš kraujo plazmos (apie 55-60 proc.), kraujo ląstelių (apie 40-45 proc., raudonieji kraujo kūneliai, baltieji kraujo kūneliai) ir kraujo plokštelių (trombocitai). Suaugęs žmogus turi apie 5 l kraujo, arba 6-7,5 proc. kūno masės.

Kraujo reikšmė organizmui labai didelė. Pagrindinės kraujo atliekamos funkcijos:

  • pernešimo - kraujas perneša deguonį ir anglies dvideginį, maisto medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, vitaminus, hormonus, elektrolitus, netgi šilumą;
  • apsauginė - kraujo ląstelės dalyvauja imuniteto reakcijose, saugo organizmą nuo svetimkūnių ir mikrobų; be to, kraujas geba krešėti, todėl apsaugo nuo nukraujavimų traumų metu;
  • kraujas palaiko organizmo pusiausvyrą (homeostazę) - palaiko pastovų pH ir jonų pasiskirstymą.

Skaityti daugiau...

DIENA BE TABAKO

nerūkymo dienai18

JUDĖJIMAS SVEIKATOS LABUI

jud.sveik

Gegužės 10 d. pasaulyje minima Judėjimo sveikatos labui diena – tarptautinė diena, kurią inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija 2000 m. Ji skirta visuotiniam fizinio aktyvumo skatinimui.

   Gausūs moksliniai tyrimai neginčijamai įrodė, kad fizinis aktyvumas yra viena iš svarbiausių sveiko gyvenimo būdo sudėtinių dalių, daranti teigiamą įtaką ne tik sveikatai, gyvenimo kokybei, bet ir mirtingumui dėl įvairių priežasčių . Be to, fizinis aktyvumas         neabejotinai teigiamai veikia ir žmogaus emocijas, atmintį, miegą bei mažina sergamumą kai kuriomis psichikos ligomis – depresija, nerimo sutrikimo sindromu, senatvine silpnaprotyste ir kt.

Senyvame amžiuje (po 65 metų) ypač padažnėja širdies ir kraujagyslių ligų, senatvinės silpnaprotystės atvejų, insultų, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės ir kai kurių kitų susirgimų. Vienas pagrindinių šių lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių (greta žalingų įpročių, nesveikos bei nesaikingos mitybos ir kitų) yra fizinis pasyvumas.

Skaityti daugiau...

ŠIAURIETIŠKAS ĖJIMAS

šiaurietiššššššššėjimas

KVIEČIAME Į PASKAITĄ

Gyd. Kleiviene2333

Šiandien


Šeštadienis
23
Kovas 2019

Klausimas

Ar turite pakankamai informacijos, kaip saugoti savo sveikatą?

 

 


  Rezultatai

Žemėlapis

first
  
last
 
 
start
stop
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.