1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • SERGANTIEJI ŽIV BUS PRADĖTI GYDYTI IŠ KARTO NUSTAČIUS LIGĄ

    Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, pagal kurį nuo šiol bus galima pradėti gydyti segančiuosius, draustus privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) iš karto tik nustačius ligą ir nelaukiant, kol ji pažengs. Jų gydymas būtų apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tai labai sumažins galimybę ŽIV virusu užkrėsti kitus ir viruso plitimą visuomenėje.

    Ministro A. Verygos teigimu, iki šiol, žmogui nustačius ŽIV, gydymas buvo pradedamas tik sulaukus tam tikrų indikacijų – tokie pacientai turėdavo „įsisirgti“, jog būtų pradėti gydyti.

    „Nuo šiol laiku gydymą gaus visi užsikrėtusieji šiuo virusu. Nauja gydymo schema patvirtinta siekiant užtikrinti, kad ŽIV užsikėtusieji būtų pradėti gydyti nedelsiant. Taip bus padidinta kokybiško ir visaverčio gyvenimo tikimybė bei mažės ligos plitimas. Pavyzdžiui nėščiosioms laiku pradėjus taikyti antiretrovirusinius vaistus bei imantis kitų profilaktikos priemonių, tikimybė, kad virusas bus perduotas naujagimiui ženkliai sumažėja. Tuo tarpu nieko nedarant maždaug kas antros ŽIV užsikrėtusios nėščiosios naujagimis gali būti infekuotas ŽIV“, – sako ministras A. Veryga.

    Gydymą pradėti iš karto tik nustačius virusą rekomenduoja ir Europos AIDS klinikinės draugija. Tad ŽIV sergančiųjų gydymas atitiks tarptautinius standartus.

    2018–2019 m. prognozuojamos PSDF išlaidos, pradedant gydymą visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams, sudarytų apie 6,9–7,7 mln. Eur, t. y. išlaidos padidėtų apie 2,4–2,8 mln. Eur. Naujiems tyrimams atlikti kasmet reikės skirti apie 280 tūkst. eurų.

  • VIEŠOJE NUOMONIŲ APKLAUSOJE NARKOTIKŲ, TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS DEPARTAMENTAS KVIEČIA PRISIDĖTI PRIE ILGALAIKĖS PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ PREVENCIJOS BEI KONTROLES POLITIKOS FORMAVIMO LIETUVOJE

    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kviečia visus Lietuvos gyventojus dalyvauti viešoje nuomonių apklausoje ir prisidėti prie 2018 – 2028 m. Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programos kūrimo. Visi norintys kviečiami išreikšti savo nuomonę priklausomybių gydymo, baudžiamosios narkotikų politikos, prevencijos, žalos mažinimo ir alkoholio bei tabako kontrolės temomis. Apklausa vyks iki vasario 18 d. 

    “Rengdami šią apklausą siekiame šių esminių  tikslų: tik diskutuodami galime atsakyti, kur mes norime būti po daugiau nei 10 metų, todėl norime išgirsti visuomenės nuomonę, išgryninti jos pasiūlymus opiausiose narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos ir kontrolės srityse bei parengti ilgalaikę programą. Tikimės, kad apklausos dalyviai bus aktyvūs ir drąsiai pristatys siūlymus. Užsienio šalių patirtis patvirtina, kad ilgalaikė, subalansuota ir visapusiška politika psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos ir priežiūros srityje – vienintelis kelias pasiekti reikšmingų pokyčių, rasti atsakymus, kokią šalį mes norime matyti ateityje. Pateiktos idėjos padės atsakyti į visuomenei taip rūpimus klausimus: kaip ugdyti jauną žmogų, kaip užtikrinti reikiamą pagalbą priklausomiems asmenims, kaip tinkamai pasitikti naujus iššūkius globaliame pasaulyje.”, - pažymi NTAKD direktorė Inga Juozapavičienė.

    Turime būti žingsniu priekyje, kad tinkamai pasitiktume iššūkius

    Keičiasi pasaulis, keičiasi psichoaktyviųjų medžiagų rinka, keičiasi pasiūla ir paklausa, keičiasi vartotojai, keičiasi visuomenes požiūris. Siekiame, kad naujoji programa atspindėtų šių dienų Lietuvos visuomenės lūkesčius bei padėtų spręsti opiausias visuomenės problemas, susijusias su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu Lietuvoje. Tikimės aktyvaus visuomenes įsitraukimo teikiant savo nuomonę ir įveikiant naujus iššūkius.  

    Lauksime Jūsų idėjų, kokia turi būti ilgalaikė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės bei prevencijos politika ateinančius 11 metų, NTAKD svetainėje ntakd.lrv.lt  ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje fb.com/ntakd.  

     

    Apklausa nuorodoje: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScPqNqSqFXT9GzRpyH2zTubcucXlYDGXVJV5JFltl2-MwM5qw/viewform

     

    Kvietimo video: https://www.youtube.com/watch?v=5Od_BVkc_gE

     

     

  • SPECIALISTAI: DAUGĖJA KREIPIMŲSI Į GYDYMO ĮSTAIGAS DĖL TRAUMŲ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku kasmet padaugėja gyventojų kreipimųsi į ligonines ir poliklinikas dėl įvairių traumų – rankų, kojų lūžių, galvos sutrenkimo. Specialistai ragina būti atsargiems, nes statistika rodo, kad praėjusio žiemos sezono metu (2016 m. pabaiga – 2017 pradžia) susižeidė daugiau nei 4300 žmonių, o jų gydymui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo išleista daugiau kaip 825 tūkst. eurų.

    Vien pernai metų paskutinį ketvirtį dėl tų pačių priežasčių į medikus kreipėsi daugiau nei 1300 žmonių. Specialistai tikina, jog dalis susižeidusiųjų patirtas traumas gydosi namuose ir į gydytojus nesikreipia.

    Esant permainingiems orams, plikledžiui, vaikščioti pasidaro itin sunku, todėl kai kam neatsargus vaikštinėjimas apledėjusiais šaligatviais, kiemais, baigiasi galvos sutrenkimu, raiščių patempimu, sąnarių išnirimu ar net kaulų lūžiais. Ypač daug nemalonumo žiema sukelia vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems didesnė kaulų lūžių rizika. Dalies traumų galima išvengti. Tad VLK ragina nenumoti ranka į specialistų raginimą būti atsargiems: esant lauke plikledžiui geriau likti namuose, neskubėti, avėti batus žema pakulne bei neslidžiu padu.

    Be to, eismo sąlygoms tapus sudėtingoms, padaugėja eismo įvykių, kai sužalojama vis daugiau pėsčiųjų, avarijose nukenčia ir patys vairuotojai. Žiemą vairuotojai turėtų būti budresni, atkreipti dėmesį į besikeičiančias eismo sąlygas, transporto priemonių būklę, o pėstieji – nepamiršti atšvaitų, būti drausmingais. Pasitaiko pėsčiųjų, kurie perėjose jaučiasi itin drąsiai ir į kelią išbėga staiga, kai automobilio, esant slidžiai kelio dangai, sustabdyti beveik neįmanoma. Taip jie rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų gyvybe.

  • KOKIOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGOS LIETUVOJE YRA NEMOKAMOS?

    Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) kiekvienam juo apsidraudusiam žmogui garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą. Nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis vadinamos tokios paslaugos, kurios yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)  lėšomis. Kitaip tariant, už gydymą Lietuvoje antrą kartą mokėti nereikia, jeigu kas mėnesį  mokamos PSD įmokos. Tačiau yra kelios sąlygos ir išimtys, kai už paslaugas visgi reikia susimokėti. Kokios jos? Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad pirmoji sąlyga Lietuvos gyventojams gauti nemokamas gydymo paslaugas, kompensuojamuosius vaistus, daugelį medicinos pagalbos priemonių, gydytojų konsultacijas ir kitą pagalbą gydymo įstaigose yra būti apdraustu PSD. Taigi, jei žmogus kartą per mėnesį moka (arba už jį darbdavys ar valstybė sumoka) PSD įmokas, visos jam reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis. Todėl pačiam apdraustajam už jas papildomai mokėti nereikia. Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar gydymo įstaiga, į kurią žmogus kreipiasi, turi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK).

  • SPECIALISTAI: DAUGĖJA KREIPIMŲSI Į GYDYMO ĮSTAIGAS DĖL TRAUMŲ

    Informuoja Kauno teritorinė ligonių kasa

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku kasmet padaugėja gyventojų kreipimųsi į ligonines ir poliklinikas dėl įvairių traumų – rankų, kojų lūžių, galvos sutrenkimo. Specialistai ragina būti atsargiems, nes statistika rodo, kad praėjusio žiemos sezono metu (2016 m. pabaiga – 2017 pradžia) susižeidė daugiau nei 4300 žmonių, o jų gydymui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo išleista daugiau kaip 825 tūkst. eurų.

    Vien pernai metų paskutinį ketvirtį dėl tų pačių priežasčių į medikus kreipėsi daugiau nei 1300 žmonių. Specialistai tikina, jog dalis susižeidusiųjų patirtas traumas gydosi namuose ir į gydytojus nesikreipia.

    Esant permainingiems orams, plikledžiui, vaikščioti pasidaro itin sunku, todėl kai kam neatsargus vaikštinėjimas apledėjusiais šaligatviais, kiemais, baigiasi galvos sutrenkimu, raiščių patempimu, sąnarių išnirimu ar net kaulų lūžiais. Ypač daug nemalonumo žiema sukelia vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems didesnė kaulų lūžių rizika. Dalies traumų galima išvengti. Tad VLK ragina nenumoti ranka į specialistų raginimą būti atsargiems: esant lauke plikledžiui geriau likti namuose, neskubėti, avėti batus žema pakulne bei neslidžiu padu.

    Be to, eismo sąlygoms tapus sudėtingoms, padaugėja eismo įvykių, kai sužalojama vis daugiau pėsčiųjų, avarijose nukenčia ir patys vairuotojai. Žiemą vairuotojai turėtų būti budresni, atkreipti dėmesį į besikeičiančias eismo sąlygas, transporto priemonių būklę, o pėstieji – nepamiršti atšvaitų, būti drausmingais. Pasitaiko pėsčiųjų, kurie perėjose jaučiasi itin drąsiai ir į kelią išbėga staiga, kai automobilio, esant slidžiai kelio dangai, sustabdyti beveik neįmanoma. Taip jie rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų gyvybe.

Naujienos

KVIEČIAME DALYVAUTI AKCIJOJE „10 TŪKSTANČIŲ ŽINGSNIŲ KASDIEN: MOTERYS EINA Į ROMĄ, VYRAI – Į ATĖNUS

RomaAtenai

Kovo 1 d. prasideda akcija „10 tūkstančių žingsnių kasdien: moterys eina į Romą, vyrai – į Atėnus“ (toliau – akcija). Akcijos tikslas – skatinti gyventojų fizinį aktyvumą, kasdien nueinant (nubėgant, nučiuožiant, nuplaukiant ar kitaip įveikiant) 10 tūkst. žingsnių atitinkantį atstumą.

Akcijoje gali dalyvauti visi vyresni nei 18 m. amžiaus Lietuvos piliečiai, užpildę Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainėje www.smlpc.lt pateiktą akcijos dalyvės arba dalyvio kortelę. Moterys pildo akcijos dalyvės, einančios į Romą, kortelę, vyrai – akcijos dalyvio, einančio į Atėnus, kortelę. Parsisiųstą dalyvio kortelę galima pildyti kompiuteriu arba atsispausdinti ir pildyti ranka. Nueitą (ar kitaip įveiktą) atstumą reikia registruoti kortelės antrame puslapyje pateiktame akcijos dalyvės/dalyvio dienoraštyje. Skaičiavimui palengvinti sumuojama savaitės ir mėnesio žingsnių suma.

Moterys, „eidamos į Romą“ per 208 akcijos dienas (iki 2017 m. rugsėjo 24 d.), turi nueiti 2 mln. 80 tūkst. žingsnių. Vyrai, „eidami į Atėnus“ per 230 akcijos dienų (iki 2017 m. spalio 15 d.), turi nueiti 2 mln. 300 tūkst. žingsnių.

Skaityti daugiau...

KVIEČIAME Į NEMOKAMAS MANKŠTAS

mankstos skelbimas

KVIEČIAME DALYVAUTI NEMOKAMOJE PROGRAMOJE

kraujotakos ligos

NUO SAUSIO 24 DIENOS RAJONE SKELBIAMA GRIPO EPIDEMIJA

Sausio 23 dieną Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis pasirašė įsakymą, kuriuo nuo sausio 24 dienos Kėdainių rajono savivaldybėje skelbiama gripo epidemija. Epidemija bus atšaukta atsižvelgiant į sergamumo rodiklių mažėjimą.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės priežiūros taisyklių, patvirtintų LR sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V-58 „Dėl Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės priežiūros taisyklių patvirtinimo“, 7.2 papunkčiu ir atsižvelgdamas į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kėdainių skyriaus 2017 m. sausio 23 d. raštą Nr. 2.2.23-13 (17.15.1.2.23) „Dėl gripo epidemijos paskelbimo Kėdainių rajone“, nuo sausio 24 d. paskelbė gripo epidemiją.

Skaityti daugiau...

PASKELBTOS PIRMOSIOS GRIPO EPIDEMIJOS LIETUVOJE

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai  ragina neprarasti budrumo, nes kasdien daugėja sergančiųjų gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gripo epidemija jau paskelbta Kauno miesto (sergamumo rodiklis 138,6 atv./10 tūkst. gyv.) ir Jonavos rajono (sergamumo rodiklis 134,27 atv./10 tūkst. gyv.) savivaldybėse.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų /10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.
Gripas, tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, dėl kurios kenčia ne tik gyventojų sveikata, bet ir socialinis gyvenimas, o šalies ūkis patiria nuostolių dėl didelio sergamumo, komplikacijų, jų gydymo, nedarbingumo, vaikų ugdymo įstaigų nelankymo, masinių renginių ribojimo ir kt.
Nors skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, nereikėtų pamiršti ir nespecifinių gripo bei ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemonių.
Todėl rekomenduojama:

  • tinkamai ir dažnai plauti rankas, nusiplovus jas nusausinti;
  • vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
  • vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
  • laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų – prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas;
  • neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
  • gerai vėdinti patalpas;
  • susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas, gydytis, kaip nurodė gydytojas;
  • sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint, bei sveiki žmonės slaugydami sergantį asmenį taip pat turėtų dėvėti medicininę kaukę.
    Daugiau apie gripą skaitykite čia.

    Daugiau informacijos:
    Beata Bukotaitė
    Švietimo ir komunikacijos skyriaus vedėja
    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

8 614 71720, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai "> Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
www.ulac.lt

 

ŠALTAS ORAS IR APRANGA

Šalčiai kelia grėsmę daugelio Europos populiacijos žmonių sveikatai. Žiemos laikotarpiu mirtingumas didžiojoje Europos dalyje 5-30% didesnis nei vasarą. Lietuvai būdingi vidutinių platumų klimato zonos orai, kur vyrauja vidutinio šaltumo žiemos. Tačiau anticiklonai iš šiaurės rytų gali atnešti gana atšiaurų orą, tuomet padaugėja nušalimų atvejų.

                      Nušalimas atsiranda dėl šalčio poveikio. Šaltis dažniausiai pažeidžia rankų ir kojų pirštus, ausų galiukus, nosį ir pasmakrę. Nušalimų pavojus padidėja žiemą ne tik dėl didelio šalčio, bet ir dėl žvarbaus, drėgno vėjo. Žiemą ne visuomet reikėtų pasikliauti tik oro temperatūra. Neįvertinę vėjo žvarbumo net ir esant nedideliam šaltukui, galime ne tik kad sušalti, bet ir nušalti galūnes. Vėjo žvarbumo temperatūra nusako kaip mes jaučiamės esant žemai oro temperatūrai ir pučiant vėjui bei kokį poveikį šis santykis daro žmogui, tačiau tai nėra tikroji oro temperatūra.

Kaip naudotis šia lentele?

 salcio lentele

V10 nurodo vėjo greitį dešimties metrų aukštyje, 00 C – temperatūrą. Pvz.: jeigu šiandien oro temperatūra yra - 10, o vėjo greitis 8 m/s, tuomet žmogus jaučia -190 C šaltį. Kuo mažesnė oro temperatūra ir kuo didesnis vėjo greitis, tuo didesnė nušalimų rizika. Nušalimo pavojus padidėja sergantiems širdies kraujagyslių ligomis, diabetu, silpnesnės imuninės sistemos žmonėms, pavargusiems, išsekusiems, neblaiviems (alkoholis “blokuoja” šalčio pojūtį) asmenims.  

Kaip elgtis, jei lauke labai šąla ir pučia stiprus vėjas?

 

Vėjo žvarbumo poveikis ir nušalimų pavojus

Vėjo žvarbumas

Nušalimų pavojus

Poveikis sveikatai

Kaip apsisaugoti?

0 iki -9

Mažas

- sumažėja komfortas būnant lauke

- apsirengti šiltai, atsižvelgiant į lauko temperatūrą

-10 iki -27

Nedidelis

- nekomfortiškos oro sąlygos;
- ilgesnį laiką būnant lauke be atitinkamos apsaugos atsiranda hipotermijos pavojus

- apsirengti šiltai, keliais sluoksniais ir viršutiniais neperpučiamais rūbais;
- dėvėti kepurę, pirštines ir šaliką;
- aktyviai judėti

Atsiranda pavojus sveikatai

-28 iki -39

Padidėja pavojus: atviros kūno vietos gali nušalti per 10-30 minučių

- patikrinti veidą ir galūnes (pirštus, pėdas, ausis ir nosį) ar nesustingę ir nepabalę;
- ilgesnį laiką būnant lauke be atitinkamos apsaugos atsiranda hipotermijos pavojus

- apsirengti šiltai, keliais sluoksniais ir viršutiniais neperpučiamais rūbais;
- pridengti visas kūno vietas: dėvėti kepurę, pirštines ir šaliką, aukštą apykaklę ar veido kaukę;
- aktyviai judėti

-40 iki -47

Didelis pavojus: atviros kūno vietos gali nušalti per 5-10 minučių*

- patikrinti veidą ir galūnes (pirštus, pėdas, ausis ir nosį) ar nesustingę ir nepabalę (nušalę);
- ilgesnį laiką būnant lauke be atitinkamos apsaugos atsiranda hipotermijos pavojus

- apsirengti šiltai, keliais sluoksniais ir viršutiniais neperpučiamais rūbais;
- pridengti visas kūno vietas: dėvėti kepurę, pirštines ir šaliką, aukštą apykaklę ar veido kaukę;
- aktyviai judėti

-48 iki -54

Labai didelis pavojus: atviros kūno vietos gali nušalti per 2-5 minutes*

- patikrinti veidą ir galūnes (pirštus, pėdas, ausis ir nosį) ar nesustingę ir nepabalę (nušalę);
- būnant lauke be atitinkamos apsaugos atsiranda didelis hipotermijos pavojus

- būti atsargiems, apsirengti labai šiltais ir neperpučiamais rūbais;
- pridengti visas kūno vietas: dėvėti kepurę, pirštines ir šaliką, aukštą apykaklę ar veido kaukę;
- būti pasiruošus sutrumpinti ar atšaukti veiklą atvirame ore;
-aktyviai judėti

-55 ir šalčiau

PAVOJINGA: atviros kūno vietos gali nušalti per mažiau nei 2 minutes*

PAVOJUS SVEIKATAI!
- lauke būti pavojinga

- pasilikti namuose ar šildomose patalpose

Paprastai nušalimo galima išvengti – tereikia laikytis keleto paprastų taisyklių:

● Svarbiausia – šiltai ir patogiai apsirenkite. Ir suaugusieji, ir vaikai turėtų mūvėti ausis dengiančią kepurę, ryšėti šaliką (šis turi dengti burną). Venkite pirštuotų pirštinių (geriau kumštinės). Stenkitės itin gerai apsaugoti tas vietas, kurios kažkada jau buvo nušalusios. Geriausi drabužiai – ne sintetiniai, o iš vilnos ar šilko. Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną – tokius būtina kuo greičiau pakeisti sausais. Taip pat neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę. Jei jaučiate, kad per šilta, nusivilkite vieną drabužių sluoksnį.

● Avalynė, kaip ir drabužiai, turi būti laisva, jokiu būdu nespausti.

● Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines (geriausia – dvi poras: medvilnines arba vilnones).

● Valgykite kaloringesnį maistą negu vasarą ir nesilaikykite dietų. Dažnai gerkite ar valgykite ką nors karšto, tai padeda palaikyti kūno temperatūrą.

● Negerkite alkoholio – jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti. Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gali lemti greitesnį galūnių nušalimą.

● Vakare patepkite veidą ir rankas riebiu kremu. Esant reikalui ir ryte prieš eidami į lauką veidą ir rankas pasitepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens.

● Prieš išeidami į šaltį, patrinkite rankas, veidą ir ausis.

● Pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas (mankštinkite veido raumenis).

● Šaltyje nedirbkite sunkių darbų ir venkite didelio fizinio krūvio, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį. Jei reikia dirbti lauke, privalote šiltai apsirengti.

● Šaltyje negalima ramiai stovėti ar sėdėti, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti.

● Lauke stenkitės būti kuo trumpiau, nesileiskite į kelionę vienas.

 

Ką daryti ir ko negalima daryti, jei visgi nepavyko išvengti nušalimo?

                      Veikiant šalčiui iš pradžių atsiranda drebulys. Taip organizmas gamina šilumą. Ilgiau veikiant šalčiui siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba. Atsiranda skausmas. Oda pabąla, pamėlynuoja.

 rankos

1 – normali oda   2 – nušalimas   3 – paviršutiniškas nušalimas   4 - gilus nušalimas

Nušalimo laipsniai

1-asis: nušalusi vieta pabalusi, atšildžius lieka rausva dėmė.

2-asis: nušalusi vieta pabalusi, atšildžius atsiranda pūslių.

3-asis: nušalusi vieta pabalusi, pamėlusi, oda nepaslanki. Atšildžius atsiranda kraujingų pūslių, žaizdų.

4-asis: nušalusios kūno dalys, audiniai apmiršta ir neatsistato, todėl gali tekti amputuoti galūnes.

 Pirmoji pagalba

● šildykite pažeistą vietą spausdami delnu, laikykite pažastyse arba priglaudę prie kitų šiltų kūno vietų;

● ant veido, ausų, nosies uždėkite paties nukentėjusiojo arba kito žmogaus delnus;

● jei nušalo rankos, atsekite nukentėjusiojo megztinį ir jo rankas priglauskite prie kūno, po to užsekite megztinį, kad jis neprarastų šilumos;

● jei nušalo pėdos, nuaukite nukentėjusiojo batus ir kojines, jo pėdas padėkite ant kito asmens kūno;

● atlaisvinkite arba nuvilkite veržiančius drabužius ir nuimkite bet kokius papuošalus;

● uždenkite nukentėjusįjį apklotu ar kitokia sausa medžiaga; kuo daugiau mankštinkite jį, tačiau stenkitės, kad pažeistų vietų nepažeistumėte dar labiau;

● pamerkite nušalusią kūno dalį į kambario temperatūros vandenį, nukentėjusiajam duokite gerti karštos arbatos ar kavos;

● atsargiai nusausinkite ir uždėkite tvarstį;

● organizuokite gabenimą į gydymo įstaigą.

 

PAVOJAI: Gilus nušalimas yra labai rimtas pažeidimas ir tik laiku suteikta pirmoji pagalba ir tinkamas gydymas padės išsaugoti nušalusias kūno dalis.

Negalima:

  • šildyti nušalusios kūno dalies masažuojant;
  • laikyti nušalusios kūno dalies arti atviros ugnies, nes būdama nejautri ji gali nudegti;
  • trinti pažeistą vietą sniegu ar mirkyti šaltame vandenyje;
  • tepti tepalu, duoti gerti alkoholio arba rūkyti, nes tai mažina kūno atsparumą šalčiui.

 

Straipsnį parengė

Kėdainių rajono savivaldybės VSB

 

Informaciniai šaltiniai, kuriais remtasi ruošiant straipsnį:

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro,

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos,

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija.

Šiandien


Šeštadienis
24
Vasaris 2018

Klausimas

Ar turite pakankamai informacijos, kaip saugoti savo sveikatą?

 

 


  Rezultatai

Žemėlapis

first
  
last
 
 
start
stop
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.