1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LAIKAS TIRTI ŠACHTINIO ŠULINIO GERIAMĄJĮ VANDENĮ

    sulinys

    Minint Pasaulinę vandens dieną, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas siekia atkreipti gyventojų dėmesį į vartojamo geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus.

    Lietuvoje viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybė yra griežtai reglamentuota ir turi atitikti Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reglamentuojamas ribines vertes. Geriamojo vandens kokybė yra stebima, atliekami jo laboratoriniai tyrimai.

    Gyventojams, geriamuoju vandeniu apsirūpinantiems iš šachtinių šulinių, yra aktuali vandens saugos problema. Šachtinių šulinių vandens kokybė priklauso nuo šulinio įrengimo ir netoli jų vykdomos ūkinės veiklos bei priežiūros. Vanduo į šulinius patenka iš pirmojo nuo žemės paviršiaus neslėginio vandeningojo sluoksnio. Siekiant apsaugoti vandenį nuo taršos 20 m atstumu aplink šachtinį šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą. Didžiausia problema yra šulinio vandenyje randamas padidėjęs nitritų ir nitratų kiekis. Pagrindiniai vandens užterštumo nitratais šaltiniai yra mineralinės ir organinės azoto turinčios trąšos, tvartai ir lauko tualetai, įrengti arti geriamojo vandens šaltinio. Maistui naudojamame vandenyje nitratų kiekis neturi viršyti 50 mg/l, o nitritų – 0,5 mg/l.

  • JAU LAIKAS PASAULIUI GYVENTI BE TUBERKULIOZĖS

    istockphoto-949160140-612x612

    Kasmet kovo 24-ąją minima Pasaulinė tuberkuliozės diena, skirta informuoti visuomenę apie pavojingą užkrečiamąją ligą, jos daromą žalą asmeniui ir visuomenei bei prevencines priemones.

     2019-ųjų Pasaulinės tuberkuliozės dienos šūkis „Jau laikas!“. Todėl skelbiama: jau laikas įgyvendinti Jungtinių Tautų aukščiausio lygio susitikime iškeltus svarbiausius tuberkuliozės valdymo klausimus, jau laikas Pasauliui gyventi be tuberkuliozės, jau laikas iki 2022 m. išgydyti 40 mln. žmonių, susirgusių tuberkulioze, jau laikas žinoti savo sveikatos būklę dėl tuberkuliozės.

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra parengusi „End TB Strategy“ strategiją, kurios tikslas yra sumažinti tuberkuliozės naštą visuomenei. Siekiama, kad 2035 metais:

    -          95 proc. sumažėtų mirčių nuo tuberkuliozės atvejų,

    -          90 proc. sumažėtų sergamumo tuberkulioze rodiklis (lyginant su 2015 m.),

    -          nebeliktų naštos šeimoms dėl didžiulių su tuberkulioze susijusių išlaidų. 

    PSO duomenimis, geriausia apsisaugojimo nuo tuberkuliozės priemonė – sėkmingai išgydyti 95 proc. naujai išaiškintų atvira tuberkulioze sergančių ligonių.

    Tuberkuliozė – tai oro lašiniu būdu plintanti užkrečiamoji liga, kurios metu gali būti pažeisti įvairūs žmogaus organai, dažniausiai plaučiai. Šią ligą sukelia tuberkuliozės mikobakterijos (Mycobacterium tuberculosis), kurios atsparios aplinkos poveikiui: žemai temperatūrai, džiovinimui, rūgštims, šarmams, alkoholiui. Veikiant tiesioginiams saulės spinduliams sukėlėjas žūva per 45–60 min., virinimo temperatūroje (100 C) mikobakterijos žūva per 5–10 min. Nors liga ir pavojinga, tačiau išgydoma, svarbu griežtai laikytis gydymo režimo, kuris vidutiniškai trunka 6–8 mėnesius.

  • SERGAMUMO GRIPU IR ŪVKTI SITUACIJA KAUNO APSKRITIES TERITORIJOJE 7-ĄJĄ METŲ SAVAITĘ

    2019-02-18        Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad 7-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje siekia 131,9 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Kauno mieste – 164,5 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę ir Prienų rajone – 128,6 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę. Mažiausiai peršalimo ligomis serga Birštono gyventojai, kur rodiklis siekia 31,3 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Vaikų (iki 17 m.) sergamumas sudaro 48 proc. nuo bendro sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičiaus. Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI Kaune ir Kauno apskrities teritorijose sumažėjo 29 proc., susirgimų gripu skaičius sumažėjo iki 1 546 atvejų. Gripas sudaro 21 proc. visų susirgimų. Iš viso gripo epidemija paskelbta 7 Kauno apskrities savivaldybėse. Atsižvelgiant į tai, kad sergamumas gripu ir ŪVKTI nuosekliai mažėja, rekomenduojama Kauno rajono ir Kėdainių rajono savivaldybių teritorijose atšaukti gripo epidemiją.

    Lentelė. Sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje 2019 m. 6 – 7-ąją metų savaitę

     

    Teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos aptarnaujamos savivaldybės

    6 sav. (vasario 4 – 10 d.)

    7 sav. (vasario 11 – 17 d.)

    Gripo atvejų sk.

    Gripo ir ŪVKTI atvejų sk.

    Rodiklis 10 tūkst. gyventojų per savaitę

    Gripo atvejų sk.

    Gripo ir ŪVKTI atvejų sk.

    Rodiklis 10 tūkst. gyventojų per savaitę

    Kauno miesto

    1580

    6670

    231,9

    1060

    4731

    164,5

    Kauno rajono

    232

    1180

    126,0

    128

    729

    77,9

    Kėdainių rajono

    99

    559

    120,7

    31

    406

    87,7

    Jonavos rajono

    151

    552

    132,0

    97

    457

    109,3

    Kaišiadorių rajono

    172

    463

    153,8

    75

    337

    112,0

    Prienų rajono

    135

    400

    152,1

    105

    338

    128,6

    Birštono

    1

    22

    53,0

    2

    13

    31,3

    Raseinių rajono

    61

    525

    162,9

    48

    402

    124,7

    Iš viso:

    2431

    10371

    184,5

    1546

    7413

    131,9

    Į Kauno ir Kauno apskrities ligonines per šių metų 7-ąją savaitę medicinos pagalbos dėl gripo kreipėsi 110 asmenų, iš kurių 12 suaugusiųjų ir 18 vaikų (0–17 m.) buvo hospitalizuoti. Intensyvios terapijos skyriuose gydomi 2 suaugusieji. Užregistruoti du suaugusių asmenų mirties atvejai Kaune nuo gripo komplikacijų.

    Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra mažesnis. Pernai 7-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 143,2; Kauno mieste 167,5; Kauno rajone – 100,2 atvejų 10 000 gyventojų per savaitę. Gripas sudarė 27,9 proc. visų susirgimų.

    Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis 6-ąją metų savaitę iš Kaune paimtų ėminių išskirti 20 A tipo gripo virusų, iš jų 2 A(H3N2) ir 12 A(H1)v tipo. Lietuvoje per savaitę iš viso išskirta 150 A tipo gripo virusų, iš jų 61 A(H3N2) ir 83 A(H1) tipo.

    Nuo dominuojančių gripo virusų apsaugo abi gripo vakcinos (trivalentė ir keturvalentė). Skiepyti sezoninio gripo vakcina rekomenduojama visą gripo sezoną.

      

    Kontaktai žiniasklaidai

    Kristina Mikalauskienė

    Tel. 8 37 33 16 84; 867653401

    El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt">kristina.mikalauskiene@nvsc.lt

    Kauno departamento

    Vidaus administravimo skyriaus vedėja                                                              Sonata Kunickienė

     

  • SUMUŠTINIS GALI BŪTI SVEIKATAI PALANKUS UŽKANDIS?

     suktinukai su morkomis SP_2

    Ar sumuštinis gali būti sveikatai palankus užkandis? Anot sveikos mitybos specialistės, el. knygos šeimos mitybos gidas autorės Ramintos Bogušienės – taip, jei jis pagamintas iš kokybiškų, mūsų kūnui naudingų ir tinkamų produktų. Specialistė dalijasi patarimais apie tai, kaip teisingai pasirinkti duoną ir ką ant jos tepti bei dėti.

    Kokią duoną ar batoną rinktis?

     „Gaminant sumuštinius reikėtų rinktis ekologišką, viso grūdo duoną ar batoną be pridėtinių mielių. Sudėtyje turėtų būti didžiausias viso grūdo miltų kiekis, tuo tarpu druskos – iki 1 g, cukrų – iki 5 g, skaidulinių medžiagų – daugiau nei 6 gramai šimte gramų duonos“, – sako VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovė Raminta Bogušienė.

    Anot specialistės, renkantis ekologišką duoną užtikrinama, kad ji pagaminta iš grūdų, užaugintų be sintetinių, organizmą neigiamai veikiančių chemikalų. Tuo tarpu, ekspertės teigimu, atsisakyti mielinės duonos nėra būtina, išskyrus tuos atvejus, kuomet susiduriama su nemaloniai pojūčiais – padidėjusiu rūgštingumu, pilvo pūtimu ar tiesiog norint sumažinti kūno svorį.

    „Mielės yra gyvas organizmas, kurios patekusios į mūsų kūną gali užimti gerųjų bakterijų vietą. Vis tik negalima teigti, kad mielinė duona organizmui yra žalinga, tačiau jos tikrai reikėtų atsisakyti pajutus su ja siejamus nemalonius pojūčius ar valgant miltinių mielinių gaminių nesaikingai“, – sako R. Bogušienė.

    Renkantis duoną parduotuvėje, R. Bogušienė pataria atkreipti dėmesį į viso grūdo procentinę dalį kepinyje.

    „Renkantis iš viso grūdo miltų iškeptą duoną, geriausia, kad ji būtų ruginė. Taip pat, jei galima pasirinkti iš gaminių, kuriuose yra tarp 30 proc. ar 60 proc. viso grūdo, geriau rinktis, kur jo yra daugiau“, – sako R. Bogušienė.

     Specialistė pažymi, kad esant glitimo netoleravimui ar alergijai, organizmui netinkama bus net ir viso grūdo kvietinių, ruginių ar spelta kviečių duona.

    „Alergiškiems žmonėms reikėtų ieškoti sveikų duonos alternatyvų. Tai galėtų būti kukurūzų ar grikių trapučiai, ryžių duoniukai ir panašūs, kokybiški produktai.“, – sako el. šeimos mitybos knygos autorė R. Bogušienė.

    R. Bogušienė pabrėžia, kad sveikam žmogui trapučiai ar duoniukai įprastos duonos – neatstos, bet gali būti kaip alternatyva. Tik nepamirškime, kad trapučiai aukšto glikeminio indekso ir traškaus skonio, kas suteikia mažesnį sotumo jausmą ir galima suvalgyti daugiau nei reikia organizmui.

    Sveikatai palankių sumuštinių idėjos

    „Žinoma duona sudaro tik pusę mūsų sumuštinio. Viso grūdo, ekologiška duona su rūkytos dešros griežinėliais nebus sveikatai palankus pasirinkimas. Labai svarbu teisingai pasirinkti su kuo tą duoną ar batoną valgome“, – sako R. Bogušienė.

    Sveikiems sumuštiniams gaminti specialistė rekomenduoja rinktis daržoves, pieno produktus ir t.t. Idealu – ekologiškus.

    Anot mitybos ekspertės, pagal norą sumuštinius galima keisti ir suvožtiniais ar tortilijomis, tačiau svarbu prisiminti, kad užtepėlių ar sviesto sluoksnis turėtų būti plonas, o tai kas jį dengia – tik vertingos ir organizmui palankios maisto medžiagos.

    „Sumuštinius galima gardinti įvairiomis, sveikatai palankiomis užtepėlėmis iš avinžirnių, avokadų, burokėlių ar keptų daržovių“, – sako R. Bogušienė.

     Sveikos mitybos specialistė R. Bogušienė pateikia keletą sveikatai palankių sumuštinių receptų idėjų. Gaminant juos galima improvizuoti – papildyti ar pakeisti kitais šeimos mėgstamais, sveikatai naudingais produktais, ruošti kaip suvožtinius ar viso grūdo tortilijos suktinukus.

    Viso grūdo duona arba tortilijos suktinukas:

    • su varškės užtepėle, pomidoru, salotomis;
    • su žolelių sviestu, ridikėliais, agurkais ir salotomis;
    • su raugintu, pjaustytu agurku;
    • su smulkiai sutrintu avokadu, pagardintu pipirais ir citrina;
    • su sūriu, špinatais, pomidorais;
    • su virtu kiaušiniu, daržovėmis;
    • su sviestu, varškės sūriu, špinatais;
    • su sviestu, ridikėliais, svogūnų laiškais;
    • varškės sūriu, rukola;
    • su silke/ sūdyta lašiša/ virta mėsa, daržovėmis.

     

  • SERGANČIŲJŲ TYMAIS DAUGĖJA: KAS SAUGŪS, O KAM REIKĖTŲ SUSIRŪPINTI?

     

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad 2018 m. lapkričio mėnesį Visagine registruotas tymų protrūkis, kuris 2019 m. jau išplito daugelyje apskričių. Lietuvoje per 2018 m. registruota 30 susirgimo atvejų. 2019 m. tymų skaičius toliau didėja.

    Kauno apskrityje 9 asmenims tymų diagnozė jau patvirtinta, apie 30 asmenų tiriama. Tymų diagnozė patvirtinta 6 suaugusiesiems ir trims 11 mėn., 1 m. ir 4 m. amžiaus vaikams. Atliekant tymų židinių epidemiologinę diagnostiką nustatyta, kad serga neskiepyti vaikai ir suaugusieji, kurių skiepijimų būklė dažniausiai nežinoma.

    Kauno apskrityje skiepijimai nuo tymų nesiekia rekomenduojamo 95 proc. lygio, todėl rizika tolimesniam tymų plitimui yra didelė.

    Kiekviena šalis, kurios skiepijimo nuo tymų apimtys nesiekia 95 proc., yra rizikinga, mat specifinio gydymo nuo tymų nėra, o geriausiai apsaugo vakcinavimas.

                   Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal profilaktinių skiepų kalendorių yra skiepijami 15-16 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Jeigu suaugęs asmuo neskiepytas, nesirgęs arba skiepytas tik viena vakcinos doze, jam rekomenduojama pasiskiepyti viena MMR vakcinos doze. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.

Naujienos

PROJEKTAS „ELGSENOS KEITIMO INICIATYVOS KĖDAINIŲ RAJONO VAIKAMS IR JAUNIMUI“ II ETAPAS

valstybes logo biuro logo

Data ir laikas

Tema

Grupė

Klasės

Lektoriai

2019-02-25,

10:00 – 13:40 val.

 

Pyktis, agresija ir įveika

4

7-8 kl.

Rasa Birieta, Ingrida Danytė, Irena Blaževičė

2019-03-04,

10:00 – 13:40 val.

Pyktis, agresija ir įveika

1

1-2 kl.

 

Rasa Birieta, Irena Blaževičė, Ingrida Danytė

2019-03-05,

10:00 – 13:40 val.

Pyktis, agresija ir įveika

3

5-6 kl.

 

Rasa Birieta, Irena Blaževičė, Ingrida Danytė

2019-03-13,

10:00 – 13:40 val.

Pyktis, agresija ir įveika

5

9-10 kl.

Laura Jasinskaitė, Ingrida Danytė, Irena Blaževičė

2019-03-15,

10:00 – 13:40 val.

Pyktis, agresija ir įveika

2

3-4 kl.

 

Laura Jasinskaitė, Ingrida Danytė, Irena Blaževičė, Rasa Birieta

2019-03-18,

10:00 – 13:40 val.

Empatija sau ir kitam

4

7-8 kl.

 

Laura Jasinskaitė, Rasa Birieta, Ingrida Danytė, Irena Blaževičė

2019-03-20,

10:00 – 13:40 val.

Empatija sau ir kitam

1

1-2 kl.

 

Irena Blaževičė, Laura Jasinskaitė, Ingrida Danytė

2019-03-25,

10:00 – 13:40 val.

Empatija sau ir kitam

2

3-4 kl.

 

Irena Blaževičė, Laura Jasinskaitė, Ingrida Danytė, Rasa Birieta

2019-03-27,

10:00 – 13:40 val.

Empatija sau ir kitam

3

5-6 kl.

 

Irena Blaževičė, Laura Jasinskaitė, Ingrida Danytė

2019-04-01,

10:00 – 13:40 val.

Empatija sau ir kitam

5

9-10 kl.

Irena Blaževičė, Laura Jasinskaitė, Rasa Birieta, Ingrida Danytė

2019-04-03,

10:00 – 13:40 val.

Vieninga bendruomenė

1

 

1-2 kl.

 

Irena Blaževičė, Laura Jasinskaitė, Ingrida Danytė

2019-04-08,

10:00 – 13:40 val.

Vieninga bendruomenė

2

3-4 kl.

 

Irena Blaževičė, Laura Jasinskaitė, Rasa Birieta, Ingrida Danytė

2019-04-10,

10:00 – 13:40 val.

Vieninga bendruomenė

3

5-6 kl.

 

Irena Blaževičė, Laura Jasinskaitė, Ingrida Danytė

2019-04-15,

10:00 – 13:40 val.

Vieninga bendruomenė

4

7-8 kl.

 

Irena Blaževičė, Laura Jasinskaitė, Rasa Birieta, Ingrida Danytė

2019-04-17,

10:00 – 13:40 val.

Vieninga bendruomenė

5

9-10 kl.

Irena Blaževičė, Laura Jasinskaitė, Ingrida Danytė

2019-04-29,

10:00 – 13:40 val.

Pyktis, agresija ir įveika

6

Mišri grupė

Irena Blaževičė, Laura Jasinskaitė, Rasa Birieta, Ingrida Danytė

2019-05-06,

10:00 – 13:40 val.

Empatija sau ir kitam

6

Mišri grupė

Irena Blaževičė, Laura Jasinskaitė, Ingrida Danytė, Rasa Birieta

2019-05-08,

10:00 – 13:40 val.

Vieninga bendruomenė

6

Mišri grupė

Irena Blaževičė, Laura Jasinskaitė, Rasa Birieta, Ingrida Danytė

KVIEČIAME

Kėdainių ruoniai 2019

KVIEČIAME Į ŠIAURIETIŠKĄJĮ ĖJIMĄ

ŽYGIS 2019-1

IŠSAUGOKIME SVEIKĄ ŠIRDĮ

Lietuvoje kasmet širdies ir kraujagyslių ligos lemia 56 proc. mirčių. Dėl nerūpestingo ir atsainaus sergančiųjų požiūrio į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, jų netinkamo valdymo neretai žmogaus kraujagyslių amžius gerokai viršija biologinį amžių. Tuo galima paaiškinti jaunų žmonių susirgimą ūminiais širdies ir galvos smegenų susirgimais, padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga, diagnozuotomis įvairiomis širdies ir kraujagyslių pažaidomis. Žinoma, geriausia būtų atpažinti pirmuosius sveikatos sutrikimo požymius, tinkamai vertinti negalavimus, kurių koregavimas gali turėti įtakos širdies kraujagyslių ligų ar cukrinio diabeto pasireiškimui.

Širdis - pagrindinė sudėtingos širdies ir kraujagyslių sistemos dalis. Tai vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą nuolat aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis. Didžioji širdies dalis yra tuoj pat už krūtinkaulio, tik viršūnė nukreipta į kairę, todėl kairėje krūtinės ląstos pusėje geriausiai jaučiama jos pulsacija. Pridėjus delną, dažnai galima apčiuopti širdies viršūnės trinksnį,  todėl kartais galvojama, kad visa širdis yra kairėje. Ramybės būsenoje  širdis plaka ramiai, tolygiai, apie 60-80 kartų per minutę, ir mes jos nejaučiame.  Sveikas žmogus savo širdies plakimą pajunta tik susijaudinęs ar fizinio krūvio metu. Dauguma žmogaus organų yra poriniai - inkstai, plaučiai, akys, ausys. Vienam jų susirgus, jį pavaduoja kitas. O širdis yra viena, todėl labai  svarbu išsaugoti ją sveiką.

Skaityti daugiau...

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ IR CUKRINIO DIABETO RIZIKOS GRUPĖS ASMENŲ SVEIKATOS STIPRINIMO PROGRAMA

SKL jPG 1

Kviečiame visus, kurie neabejingi savo ir savo artimųjų sveikatai dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje. Šeimos gydytojas, širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupės asmenį siunčia atlikti išplėstinį kraujo tyrimą, pildo sveikatos rodiklių lapą ir nukreipia dalyvauti programoje. Rizikos grupei priklauso 40-65 metų asmenys turintys vieną ar keletą rizikos veiksnių: padidėjusį kraujo spaudimą, padidėjusią cholesterolio (MTL) koncentraciją kraujo plazmoje, sergantys II tipo cukriniu diabetu, turintys antsvorio ar nutukę, rūkantys asmenys. Dalyvauti programoje gyventojai gali ir savanoriškai be gydytojo siuntimo. Tad jau kovo 27 d. lauksime visų širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programos pristatyme, kurio metu dalyviai bus supažindinami su programos tikslais, numatomais renginiais, visuomenės sveikatos specialistai atliks kūno kompozicijos analizę, išmatuos streso lygį. Numatyti susitikimai su šeimos gydytoja Joana Kleiviene, gydomosios mitybos specialiste Ingrida Kuprevičiūte, psichologu Donatu Lučunu, visuomenės sveikatos specialiste Simona Skorupskiene, kuri padės pasirinkti tinkamą fizinį aktyvumą ir krūvį. Programos metu ir vėliau iki gegužės 14 d. antradienį, ketvirtadienį 18.15 val. kviesime į mankštas su kineziterapeute Monika Bružiene, Skongolio g. 23a, VšĮ „Alternatyviojo ugdymo centre“. Dirbantiems asmenims skirtos mankštos pirmadienį, trečiadienį 12.05val. ir 12.30 val. vyks Viešosios bibliotekos jaunimo skyriuje, mankštos senjorams vyks antradienį 10 val. Skongolio g. 23a, VšĮ „Alternatyviojo ugdymo centre“ kartu su visuomenės sveikatos specialiste Simona Skorupskiene. Taip pat galėsite prisijungti ir prie šiaurietiško ėjimo užsiėmimų (vieta ir laikas tikslinama).

Daugiau informacijos suteiksime telefonu: (8 347) 57 186, (8 685) 77 209



Visuomenės sveikatos specialistės, vykdančios visuomenės sveikatos stiprinimą

Virginija Juozapaitytė ir Simona Skorupskienė

 

PROJEKTAS MOKO ATSPARUMO

 valstybes logo

PROJEKTAS MOKO ATSPARUMO

 

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ėmėsi ilgalaikės prasmingos iniciatyvos. Ją siekiama pokyčių vaikų ir jaunų žmonių, ypač tų, kurie patiria didesnę riziką, gyvenime.

Neįmanoma pašalinti visų iššūkių vaiko kelyje, tačiau galima išugdyti socialinį ir psichologinį atsparumą. Tai yra, gebėjimą išbūti sudėtingose situacijose maksimaliai sveikiems, ramiems ir atkurti savo resursus. Tokiu požiūriu remiasi Biuro parengtas ir su partneriais įgyvendinamas projektas „Elgsenos keitimo iniciatyvos Kėdainių rajono vaikams ir jaunimui“.

Šiuo projektu siekiama per motyvaciją ir savivertę skatinti sveikesnį Kėdainių miesto ir rajono didesnės rizikos vaikų ir jaunuolių gyvenimo būdą. Tam pasitelkti mokymai, grupinės konsultacijos, fizinio aktyvumo užsiėmimai.

Projektas prasidėjo 2018 m. spalio pabaigoje ir truks vienerius metus. Projektą finansuoja Sveikatos apsaugos ministerija iš Valstybinio visuomenės sveikatos fondo lėšų ir iš dalies prisideda Kėdainių rajono savivaldybė.

Jau įvyko pirmasis mokymų ciklas Dotnuvos pagrindinėje mokykloje ir Kėdainių Šv. Juozapo parapijos bei savivaldybės VšĮ „Laiptai į viltį“. Projektas apima visą dotnuviškių mokyklą, mokymuose išskirtos 5 amžiaus grupės, yra apie 100 dalyvių. O „Laiptų į viltį“ vaikų ir jaunimo centre susirenka daugiau kaip 20 moksleivių iš miesto bei rajono.

Jiems judesio terapijos ir kiti specialistai surengė grupines konsultacijas, taikant kūno, teatro, meno, žaidybinius metodus. Jie skirti pažinti save, įveikti iššūkius, pažinti ir įveikti pyktį, agresiją, užsispyrimą, pajusti empatiją sau ir kitiems, mokytis bendradarbiauti ir veikti komandoje. Mokymai tęsis ciklais. Netrukus prasidės ir fizinio aktyvumo užsiėmimai, kuriuose dalyvaus kineziterapeutas ir kiti fizinio aktyvumo specialistai.

Po pirmojo mokymų ciklo Dotnuvos pagrindinėje mokykloje specialistai teigia matantys besikeičiančią vaikų elgseną. Tie vaikai, kurie būdavo uždari, priešiški, pradeda ieškoti artumo, nori pasikalbėti. Mokymus vedantys lektoriai pabrėžia ir šio kėdainiečių projekto vertę šalies mastu. Mat unikalu tai, kad šiame projekte dalyvauja visa mokykla. Tai padeda suprasti, koks yra naujoviškų metodų poveikis visai mokyklai, pamatyti problemų, tokių kaip patyčios, kilmę.

Skaityti daugiau...

Šiandien


Šeštadienis
23
Kovas 2019

Klausimas

Ar turite pakankamai informacijos, kaip saugoti savo sveikatą?

 

 


  Rezultatai

Žemėlapis

first
  
last
 
 
start
stop
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.