1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • LIGONIŲ KASOS RAGINA KUO ANKSČIAU PATIKRINTI VAIKŲ SVEIKATĄ

    Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina tėvus per vasarą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymėjimais. Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose.

     

    Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės, o jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Nemokamos paslaugos teikiamos įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

     

    Kasmetiniai stebėjimai parodo, kad dažnai apsilankymas pas gydytojus atidėliojamas iki rudens, o tuomet tėvams ir vaikams tenka gaišti laiką laukiant ilgose eilėse.

     

    „Vaikų kasmetinis profilaktinis sveikatos patikrinimas nėra tiesiog formalumas, o gana išsamus vaiko sveikatos būklės įvertinimas, galintis užkirsti ir rimtesnių ligų atsiradimą. Gydytojo rekomendacijos taip yra labai svarbi informacija ugdymo įstaigai apie vaiko sveikatą. Todėl raginame tėvus būti atsakingais ir iš anksto užsirašyti pas šeimos gydytoją ir odontologą, kad vėliau nereikėtų piktintis jų užimtumu", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

     

    Šeimos gydytojas patikrina vaiko regėjimą, klausą, pamatuoja kraujo spaudimą, pasveria, išmatuoja ūgį, įvertina emocinę bei socialinę raidą, taip pat kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų būklę. Esant reikalui, šeimos gydytojas gali nukreipti vaiką išsamesniam ištyrimui pas gydytoją specialistą. Be to į sveikatos pažymėjimą įrašomos rekomendacijos, kurios teikiamos dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei kokių pirmos pagalbos priemonių reikėtų imtis, jeigu vaikui prireiktų skubios pagalbos.

     

    Be šeimos gydytojo patikros, vaikas privalo apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kuris patikrina vaikų dantų ir žandikaulio būklę, o jeigu būtina – paskiria ir gydymą. Esant poreikiui, vaikams nuo 6 iki 14 metų nuolatiniai krūminiai dantys gali būti padengti specialia apsauga nuo dantų ėduonies – silantais. Ši paslauga taip pat yra nemokama ir kompensuojama iš PSDF lėšų.

     

    „Svarbiausia, ką tėvai turi žinoti – iš anksto užsiregistruoti pas specialistus ir laiku pas juos atvykti. Taip pat vaikus iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba globėjų, antraip gydytojas negalės patikrinti vaiko sveikatos būklės, nes nebus raštiško tėvų arba globėjų sutikimo", – sako O. Burokienė.

     

    VLK primena, kad nuo praėjusių metų vaiko sveikatos duomenys tvarkomi ir registruojami elektroniniu būdu, o visa informacija siunčiama į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą.  

    Sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus nuo jo išrašymo datos.

    VLK inf.

  • AŠARĖNOS TVENKINIO PELĖDNAGIUOSE MAUDYKLOS VANDENS KOKYBĖ GERA

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad liepos 1 d. Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose maudyklos vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis. Poilsiautojai prie vandens taip pat turėtų laikytis asmens higienos reikalavimų ir elgesio kultūros. Gyventojus kviečiame sekti skelbiamą informaciją apie vandens kokybę rajoninėje spaudoje ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklapyje www.kedainiubiuras.lt ir facebook paskyroje.

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • PAGALBA METANTIEMS RŪKYTI

    Mesti-rukyti A3 1

  • KVIEČIAME DALYVAUTI

    KRAUJO NUOTRAUKA

    Nacionalinis kraujo centras minėdami Pasaulinę kraujo donorų dieną vykdo „Neatlygintinos kraujo donorystės turą per Lietuvą 2019“, o liepos 3-iąją aplankė ir Kėdainių miestą. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dėkoja Nacionaliniam kraujo centrui už padėką bei džiaugiasi abipusiu bendradarbiavimu.

    Daugiau informacijos apie kraujo donorystes Lietuvoje bei Kėdainiuose galite rasti https://www.facebook.com/kraujodonoryste/ arba http://v2.kraujodonoryste.lt/

     

  • LIETUVOJE SUKURTA PROGRAMĖLĖ, KURI PADĖS SUVALDYTI NERIMĄ

    Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė pasiūlė  tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę.

     

    Penktadienį pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

     

    Nustatyta, jog nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo bei nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

     

    „Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

     

    Ieva pastebi, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau ypač Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo bei požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo  suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus/-es ir psichoterapeutus/-es.

     

    „Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, - pasakoja Ieva.

     

    Programėlę jau nuo penktadienio galima atsisiųsti „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

     

    VšĮ “Nerimo klinika” - tai jauna organizacija, kurią sudaro įvairių sričių psichikos sveikatos specialistai. Organizacija užsiima šviečiamąja veikla, kurios tikslas – padrąsinti visuomenę kalbėti apie patiriamą nerimą, išmokyti atpažinti ir įsivardinti galimus nerimo simptomus bei pasiūlyti efektyvias tvarkymosi su nerimu strategijas.

     

    Daugiau informacijos: info@nerimoklinika.lt

ŠALTAS ORAS IR APRANGA

Atnaujinta Penktadienis, 08 Sausis 2016 08:55

cold Emily-Hoffmann

Šalčiai kelia grėsmę daugelio Europos populiacijos žmonių sveikatai. Žiemos laikotarpiu mirtingumas didžiojoje Europos dalyje 5-30% didesnis nei vasarą. Lietuvai būdingi vidutinių platumų klimato zonos orai, kur vyrauja vidutinio šaltumo žiemos. Tačiau anticiklonai iš šiaurės rytų gali atnešti gana atšiaurų orą, tuomet padaugėja nušalimų atvejų.

                      Nušalimas atsiranda dėl šalčio poveikio. Šaltis dažniausiai pažeidžia rankų ir kojų pirštus, ausų galiukus, nosį ir pasmakrę. Nušalimų pavojus padidėja žiemą ne tik dėl didelio šalčio, bet ir dėl žvarbaus, drėgno vėjo. Žiemą ne visuomet reikėtų pasikliauti tik oro temperatūra. Neįvertinę vėjo žvarbumo net ir esant nedideliam šaltukui, galime ne tik kad sušalti, bet ir nušalti galūnes. Vėjo žvarbumo temperatūra nusako kaip mes jaučiamės esant žemai oro temperatūrai ir pučiant vėjui bei kokį poveikį šis santykis daro žmogui, tačiau tai nėra tikroji oro temperatūra.

 

Kaip naudotis šia lentele?

lentelė-nusalimo

V10 nurodo vėjo greitį dešimties metrų aukštyje, 00 C – temperatūrą. Pvz.: jeigu šiandien oro temperatūra yra - 10, o vėjo greitis 8 m/s, tuomet žmogus jaučia -190 C šaltį. Kuo mažesnė oro temperatūra ir kuo didesnis vėjo greitis, tuo didesnė nušalimų rizika. Nušalimo pavojus padidėja sergantiems širdies kraujagyslių ligomis, diabetu, silpnesnės imuninės sistemos žmonėms, pavargusiems, išsekusiems, neblaiviems (alkoholis “blokuoja” šalčio pojūtį) asmenims.  

Kaip elgtis, jei lauke labai šąla ir pučia stiprus vėjas?

 

Vėjo žvarbumo poveikis ir nušalimų pavojus

Vėjo žvarbumas

Nušalimų pavojus

Poveikis sveikatai

Kaip apsisaugoti?

0 iki -9

Mažas

- sumažėja komfortas būnant lauke

- apsirengti šiltai, atsižvelgiant į lauko temperatūrą

-10 iki -27

Nedidelis

- nekomfortiškos oro sąlygos;
- ilgesnį laiką būnant lauke be atitinkamos apsaugos atsiranda hipotermijos pavojus

- apsirengti šiltai, keliais sluoksniais ir viršutiniais neperpučiamais rūbais;
- dėvėti kepurę, pirštines ir šaliką;
- aktyviai judėti

Atsiranda pavojus sveikatai

-28 iki -39

Padidėja pavojus: atviros kūno vietos gali nušalti per 10-30 minučių

- patikrinti veidą ir galūnes (pirštus, pėdas, ausis ir nosį) ar nesustingę ir nepabalę;
- ilgesnį laiką būnant lauke be atitinkamos apsaugos atsiranda hipotermijos pavojus

- apsirengti šiltai, keliais sluoksniais ir viršutiniais neperpučiamais rūbais;
- pridengti visas kūno vietas: dėvėti kepurę, pirštines ir šaliką, aukštą apykaklę ar veido kaukę;
- aktyviai judėti

-40 iki -47

Didelis pavojus: atviros kūno vietos gali nušalti per 5-10 minučių*

- patikrinti veidą ir galūnes (pirštus, pėdas, ausis ir nosį) ar nesustingę ir nepabalę (nušalę);
- ilgesnį laiką būnant lauke be atitinkamos apsaugos atsiranda hipotermijos pavojus

- apsirengti šiltai, keliais sluoksniais ir viršutiniais neperpučiamais rūbais;
- pridengti visas kūno vietas: dėvėti kepurę, pirštines ir šaliką, aukštą apykaklę ar veido kaukę;
- aktyviai judėti

-48 iki -54

Labai didelis pavojus: atviros kūno vietos gali nušalti per 2-5 minutes*

- patikrinti veidą ir galūnes (pirštus, pėdas, ausis ir nosį) ar nesustingę ir nepabalę (nušalę);
- būnant lauke be atitinkamos apsaugos atsiranda didelis hipotermijos pavojus

- būti atsargiems, apsirengti labai šiltais ir neperpučiamais rūbais;
- pridengti visas kūno vietas: dėvėti kepurę, pirštines ir šaliką, aukštą apykaklę ar veido kaukę;
- būti pasiruošus sutrumpinti ar atšaukti veiklą atvirame ore;
-aktyviai judėti

-55 ir šalčiau

PAVOJINGA: atviros kūno vietos gali nušalti per mažiau nei 2 minutes*

PAVOJUS SVEIKATAI!
- lauke būti pavojinga

- pasilikti namuose ar šildomose patalpose

Paprastai nušalimo galima išvengti – tereikia laikytis keleto paprastų taisyklių:

● Svarbiausia – šiltai ir patogiai apsirenkite. Ir suaugusieji, ir vaikai turėtų mūvėti ausis dengiančią kepurę, ryšėti šaliką (šis turi dengti burną). Venkite pirštuotų pirštinių (geriau kumštinės). Stenkitės itin gerai apsaugoti tas vietas, kurios kažkada jau buvo nušalusios. Geriausi drabužiai – ne sintetiniai, o iš vilnos ar šilko. Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną – tokius būtina kuo greičiau pakeisti sausais. Taip pat neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę. Jei jaučiate, kad per šilta, nusivilkite vieną drabužių sluoksnį.

● Avalynė, kaip ir drabužiai, turi būti laisva, jokiu būdu nespausti.

● Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines (geriausia – dvi poras: medvilnines arba vilnones).

● Valgykite kaloringesnį maistą negu vasarą ir nesilaikykite dietų. Dažnai gerkite ar valgykite ką nors karšto, tai padeda palaikyti kūno temperatūrą.

● Negerkite alkoholio – jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti. Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gali lemti greitesnį galūnių nušalimą.

● Vakare patepkite veidą ir rankas riebiu kremu. Esant reikalui ir ryte prieš eidami į lauką veidą ir rankas pasitepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens.

● Prieš išeidami į šaltį, patrinkite rankas, veidą ir ausis.

● Pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas (mankštinkite veido raumenis).

● Šaltyje nedirbkite sunkių darbų ir venkite didelio fizinio krūvio, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį. Jei reikia dirbti lauke, privalote šiltai apsirengti.

● Šaltyje negalima ramiai stovėti ar sėdėti, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti.

● Lauke stenkitės būti kuo trumpiau, nesileiskite į kelionę vienas.

 

Ką daryti ir ko negalima daryti, jei visgi nepavyko išvengti nušalimo?

                      Veikiant šalčiui iš pradžių atsiranda drebulys. Taip organizmas gamina šilumą. Ilgiau veikiant šalčiui siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba. Atsiranda skausmas. Oda pabąla, pamėlynuoja.

nušalimas
 

1 – normali oda   2 – nušalimas   3 – paviršutiniškas nušalimas   4 - gilus nušalimas

Nušalimo laipsniai

1-asis: nušalusi vieta pabalusi, atšildžius lieka rausva dėmė.

2-asis: nušalusi vieta pabalusi, atšildžius atsiranda pūslių.

3-asis: nušalusi vieta pabalusi, pamėlusi, oda nepaslanki. Atšildžius atsiranda kraujingų pūslių, žaizdų.

4-asis: nušalusios kūno dalys, audiniai apmiršta ir neatsistato, todėl gali tekti amputuoti galūnes.

 Pirmoji pagalba

● šildykite pažeistą vietą spausdami delnu, laikykite pažastyse arba priglaudę prie kitų šiltų kūno vietų;

● ant veido, ausų, nosies uždėkite paties nukentėjusiojo arba kito žmogaus delnus;

● jei nušalo rankos, atsekite nukentėjusiojo megztinį ir jo rankas priglauskite prie kūno, po to užsekite megztinį, kad jis neprarastų šilumos;

● jei nušalo pėdos, nuaukite nukentėjusiojo batus ir kojines, jo pėdas padėkite ant kito asmens kūno;

● atlaisvinkite arba nuvilkite veržiančius drabužius ir nuimkite bet kokius papuošalus;

● uždenkite nukentėjusįjį apklotu ar kitokia sausa medžiaga; kuo daugiau mankštinkite jį, tačiau stenkitės, kad pažeistų vietų nepažeistumėte dar labiau;

● pamerkite nušalusią kūno dalį į kambario temperatūros vandenį, nukentėjusiajam duokite gerti karštos arbatos ar kavos;

● atsargiai nusausinkite ir uždėkite tvarstį;

● organizuokite gabenimą į gydymo įstaigą.

 

PAVOJAI: Gilus nušalimas yra labai rimtas pažeidimas ir tik laiku suteikta pirmoji pagalba ir tinkamas gydymas padės išsaugoti nušalusias kūno dalis.

Negalima:

  • šildyti nušalusios kūno dalies masažuojant;
  • laikyti nušalusios kūno dalies arti atviros ugnies, nes būdama nejautri ji gali nudegti;
  • trinti pažeistą vietą sniegu ar mirkyti šaltame vandenyje;
  • tepti tepalu, duoti gerti alkoholio arba rūkyti, nes tai mažina kūno atsparumą šalčiui.

 

Straipsnį parengė

visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Dovilė Pabilionytė

 

Informaciniai šaltiniai, kuriais remtasi ruošiant straipsnį:

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro,

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos,

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija.

Šiandien


Ketvirtadienis
18
Liepa 2019

Klausimas

Ar turite pakankamai informacijos, kaip saugoti savo sveikatą?

 

 


  Rezultatai

Žemėlapis

first
  
last
 
 
start
stop
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.