1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • Baigiasi maudymosi sezonas

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi, visą maudymosi sezoną (nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) Kėdainių rajone stebėjo šias maudymvietes: Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu. Buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, sumažinti maudyklų taršą ir prisidėti prie maudyklų vandens kokybės gerinimo.

  • Tymai: kodėl svarbu pasiskiepyti?

    Šių metų pirmąjį pusmetį paaiškėjo tymų protrūkio Lietuvoje rezultatai. Ligonių kasų informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, minėtu laikotarpiu tymais sirgo net 552 pacientai, prisirašę Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose. Jiems buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės gydymo paslaugos. Pernai šis skaičius buvo kur kas mažesnis – tymais sirgo vos penki asmenys (iš jų vienas gydytas stacionare).

    Tymai – užkrečiama pavojinga liga

    Pasak Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėjos Nijolės Bijanskienės, tymai – ūmi, užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymų sukėlėjo virusas plinta oro srautais pastatų viduje: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis, taip pat kvėpavimo takų sekretais, per suterštas rankas ar daiktus.

    Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, kuris neretai suserga ir plaučių uždegimu, gerklų pakenkimu (krupu), rečiau – smegenų uždegimu (encefalitu). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies, plaučių, smegenų (encefalitas) uždegimas, laringitas, viduriavimas.

    „Tymai – tik skiepais valdoma infekcija, – pabrėžia N. Bijanskienė.– Tymų vakcina pasaulyje skiepijama daugiau nei 40 metų. Ja skiepijami antraisiais gyvenimo metais, o ilgalaikio imuniteto susidarymui būtina įskiepyti du kartus. Lietuvoje vaikai pagal vaikų skiepų kalendorių skiepijami 15 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kurią kompensuoja ligonių kasos“.

    Verta atkreipti dėmesį tai, kad žmonės, turėję kontaktą su sergančiuoju tymais, taip pat gali pasiskiepyti ligonių kasų kompensuojama MMR vakcina. Tam tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po kontakto su sergančiuoju tymais, rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 dieną) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas higienos normas.

    Informaciją apie atliktus pakartotinius vandens tyrimus rasite spaudoje bei Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiubiuras.lt

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis Kėdainiuose Nevėžio upėje ties Tilto g., Nevėžio upėje ties Skongalio g. ir Bartkūniškio karjere nustatytas žarninių enterokokų kiekis viršijo leistinas normas, o per didelis salmonelių skaičius nustatytas Nevėžio upėje ties Tilto g.

    Visų kitų maudyklų vandens kokybė ir paplūdimių smėlio kokybė atitinka HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus ir juose maudytis yra saugu.

    Pakartotiniai vandens tyrimai bus atlikti šią savaitę.

    Informaciją sekite Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Facebook paskyroje ir elektroniniame puslapyje kedainiai.biuras@yahoo.com

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Julija Kleivaitė

  • RAJONO MAUDYKLŲ VANDUO ŠVARUS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras  informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Justinavos sodais, Vilainių kaimu, Tilto ir Skongalio gatvėmis, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

PRASIDEDA EUROPOS JUDUMO SAVAITĖ

Kiekvieną rugsėjį visose Europos Sąjungos šalyse rengiama Europos judumo savaitė – didžiausia darnaus judumo kampanija pasaulyje. Jos renginiai vyksta rugsėjo 16–22 d. Rugsėjo 22-oji daugelyje Europos miestų tradiciškai skelbiama Diena be automobilio. Šia kampanija siekiama skatinti Europos šalių vietos valdžios institucijas diegti ir populiarinti darnias transporto sistemas bei raginti gyventojus keisti savo įpročius – aktyviau išbandyti keliavimo automobiliu alternatyvas: naudotis visuomeniniu transportu, važiuoti dviračiais, eiti pėsčiomis ir taip prisidėti prie triukšmo, oro taršos, energijos suvartojimo ir eismo spūsčių mažinimo. Kasmet Europos judumo savaitė skiriama tam tikrai temai, susijusiai su darniu rudumo. 2017 m. tema – „Tausus, dalijimusi grįstas ir išmanus judumas“. Savaitės metu bus skatinama dalytis transportu ir atkreipiamas dėmesys į tausesnes, aplinkai ir sveikatai palankias transporto rūšis. Išmanios transporto technologijos taip pat gali supaprastinti dalijimąsi. Žmonės raginami naudotis dalijimusi grįsto judumo galimybėmis keliaudami tiek miestuose, tiek tarp miestų bei priemiesčiuose.

Dalydamasis pasieksi daugiau

Dalijimusi grįstas judumas, pagrindinė 2017 m. Europos judumo savaitės tema, yra bendro vartojimo ekonomikos dalis. Bendrojo vartojimo ekonomika Europos Komisijos 2016 m. komunikate apibrėžiama kaip „verslo modeliai, pagal kuriuos vykdyti veiklą padedama pasitelkiant bendradarbiavimo platformas, kuriomis suteikiama atvira rinka laikinam prekių ir paslaugų, kurias dažnai teikia privatūs asmenys, naudojimui“.  Pagrindinis dėmesys tenka prekių naudojimui, o ne jų įsigijimui. Paslaugų teikėjai savo prekes, turtą ar įgūdžius įvairiems vartotojams siūlo per tarpininkų platformas. Dalijimasis tapo svarbus ir judumui mieste. Juk dalytis automobiliu kur kas pigiau negu naudoti nuosavą transporto priemonę. Tai lemia namų ūkių perkamosios galios augimą, nes nebereikia įsigyti ir išlaikyti automobilio. „Swiss Mobility Academy“ organizacija, kasmet rengianti „Wocomoco“ („WOrld Collaborative MObility COngress“) Europos lygmens konferenciją dalijimusi grįsto judumo klausimais, dalijimusi grįsto judumo (arba kooperacinio judumo) sąvoką apibrėžia taip: „Bendrojo judumo srityje daugiausia dėmesio skiriama bendroms kelionėms, transporto rūšims ir infrastruktūrai. Greta bendrojo ir asmeninio transporto atsiranda nauji bendradarbiavimu grįsti tinklai, skatinantys rinktis ne nuosavus automobilius, o naujus judumo būdus“.

Kas yra dalijimasis transporto priemonėmis?

Dalijimusi grįstam judumui reikalingas bent vienas išmanusis elementas – tarpinė platforma, suteikianti galimybę dalytis transporto priemonėmis. Ši platforma dažniausiai būna interneto svetainė arba mobilioji programėlė, leidžianti registruotiems naudotojams užsisakyti ir sumokėti už naudojimąsi transporto priemone – automobiliu ar dviračiu, rezervuoti kelionę bendru automobiliu ar taksi, užsisakyti mikroautobusų paslaugas.

Vartodami sąvoką „dalijimusi grįstas judumas“, kalbame apie dalijimąsi automobiliais, dviračiais, dviratėmis motorinėmis priemonėmis ar panašiomis transporto priemonėmis. Taip pat turimos omenyje taksi užsakymo platformos ir bendros kelionės (arba bendras automobilio naudojimas). Nors tradicinis viešasis transportas nėra laikomas šios koncepcijos dalimi, kokybiška viešojo transporto sistema yra būtina dalijimusi grįsto judumo sistemos veikimui ir plėtojimui.

Kad dalijimusi grįstas judumas būtų palankus aplinkai

Transporto sektorius išskiria beveik ketvirtį visos šiltnamio efektą sukeliančios dujų emisijos Europoje. Tai pagrindinė taršos miestuose priežastis.

Dalijimusi grįstas judumas gali sumažinti transporto priemonių kelyje skaičių. Transporto mokslinių tyrimų tarybos atlikto tyrimo duomenimis, kiekvienas dalijimuisi skirtas automobilis nuosavų automobilių skaičių kelyje sumažina maždaug 15 vienetų, o prie programos prisijungę dalijimosi automobiliais sistemų nariai vairuodami nuvažiuoja vidutiniškai 40 proc. mažiau kilometrų. Naudojant netaršias transporto priemones arba skatinant aktyvų judumą galima dar labiau padidinti bendrojo judumo teigiamą poveikį aplinkai.

Kad judumas mieste būtų palankesnis aplinkai, privalome sumažinti bendrą motorinių transporto priemonių nuvažiuojamų kilometrų skaičių. Tai reiškia, kad reikia skatinti dažniau rinktis alternatyvias transporto rūšis, pavyzdžiui, ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu ir viešuoju transportu (mažiau išmetamųjų teršalų vienam asmeniui, palyginti su nuosavu automobiliu). Keliuose važinėjantys autobusai, sunkvežimiai, taksi, automobiliai ir kitos transporto priemonės turėtų būti tausesnės.

Dalijimusi grįsto judumo paslaugos leidžia žmonėms dažniau rinktis ne nuosavą automobilį, o keliones dviračiais, viešuoju transportu, bendrai užsakomomis transporto priemonėmis arba šių keliavimo būdų derinį. Palyginti su nuosavais automobiliais, transporto parkų (pavyzdžiui, automobilių, kuriais dalijamasi, parkų) priemonės dažniau būna varomos elektra, gamtinėmis dujomis ar vandeniliu.

Dalijimosi dviračiais sistemos: dalijimosi ir aktyvių kelionių derinys

Dalijimosi dviračiais paslaugų naudotojai gali už nedidelį mokestį pasiimti dviratį iš stotelės (daugelyje miestų registruotiems naudotojams pirmosios minutės yra nemokamos) ir palikti jį bet kurioje kitoje to paties miesto stotelėje. Kai kuriuose Europos miestuose sukurtos ir laisvosios dviračių sistemos, kuriose nėra stacionarių dviračių paėmimo ir palikimo stotelių. Dalijimasis dviračiais apima tris pagrindinius darnaus judumo mieste veiksnius: tai aplinkai nekenkiantis, išmanus ir dalijimusi grįstas sprendimas.

Dalijimasis automobiliais

Dalijimasis automobiliais Europos miestuose yra labiausiai paplitusi bendrojo judumo forma. Jos principas labai paprastas: žmonėms nebūtina įsigyti ir prižiūrėti nuosavą automobilį – jį galima užsisakyti ir išsinuomoti konkrečiai kelionei. Galimi šios sistemos pranašumai įspūdingi tiek išlaidų (naudotojams), tiek užimamos vietos (visuomenei) atžvilgiu. Nuosavi automobiliai vidutiniškai 95 proc. laiko būna ne kelyje, o stovėjimo aikštelėse. Dalijimosi automobiliais sistemos greitai tobulėja ir nuolat papildomos tausumo ir (arba) išmaniaisiais elementais.

Pastaraisiais metais ir Lietuvoje dalijimosi transporto priemonėmis paslaugos sparčiai populiarėja – didžiuosiuose Lietuvos miestuose dabar galima greitai, paprastai kelioms valandoms, dienai ar ilgesniam laikui išsinuomoti automobilį, dviratį, taip pat plečiama elektromobilių infrastruktūra – įrengiama daugiau viešų elektromobilių įkrovimo stotelių. Pavyzdžiui, dalytis automobiliais siūlo „CityBee“ paslauga. 2016 m. Vilniuje startavo nauja elektromobilių dalijimosi paslauga – „Spark“. Oranžiniais „CityBee“ dviračiais galima naudotis Kauno, Klaipėdos, Palangos ir Nidos gatvėse, o vilniečiai ypač pamėgo jau kelis metus Vilniaus mieste veikiančią dviračių dalijimosi paslaugą „Cyclocity“. Automobilių ir dviračių dalijimosi sistemų kūrimą svarsto ir kiti Lietuvos miestai.

Dalijimosi paslaugos skatina Lietuvos gyventojų atsakingą vartojimą bei aplinkai ir sveikatai draugiškus susisiekimo būdus, padeda sumažinti transporto išlaidas, užtikrina patogų judėjimą ir padeda išvengti nuosavos transporto priemonės rūpesčių.

Kviečiame aktyviai dalyvauti Europos judumo savaitės renginiuose

Europos judumo savaitės renginiai organizuojami ir Lietuvos savivaldybėse: vyks individualios visuomenės sveikatos specialistų konsultacijos (mitybos, žalingų įpročių, fizinio aktyvumo klausimais), šiaurietiškojo ėjimo, aikido, jogos, šokių pamokos, mankštos senjorams, organizuojami pažintiniai dviračių žygiai, baidarių žygiai, išvykos, sporto varžybos ir kiti renginiai.

Šiais metais Aplinkos ministerija kartu su susisiekimo ministro sudaryta Dviračių transporto komisija ketina apdovanoti Lietuvos įstaigas ir institucijas, kurios skatina darbuotojus keliauti į darbą aplinkai palankiomis transporto priemonėmis bei vykdo veiklas, skirtas Europos judumo savaitei paminėti bei daugiausiai kilometrų Judumo savaitės metu nuėjusius ir nuvažiavusius žmones (tai bus nustatyta naudojant specialias mobiliąsias programėles).

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kviečia Lietuvos miestų ir miestelių gyventojus aktyviai dalyvauti Europos judriosios savaitės (rugsėjo 16–22 d.) renginiuose ir prisidėti prie akcijos „Mieste – be savo automobilio!“ – bent šią dieną palikti automobilį kieme ir keliauti kitomis transporto priemonėmis: dviračiais, paspirtukais, riedučiais, riedlentėmis, eiti pėsčiomis arba rinktis viešąjį transportą, išbandyti dalijimosi transporto priemone paslaugas, o važiuojant nuosavu automobiliu pavežti kaimyną ar kolegą ir taip mažinti transporto spūstis bei taršą, skatinti fizinį aktyvumą, bendruomeniškumą. Darbdavius kviečiame skatinti savo darbuotojus keliauti į darbą dviračiais, eiti pėsčiomis arba naudotis viešuoju transportu.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Alina Rogoža

Daugiau informacijos:

Europos judumo savaitės 2017 m. rugsėjo 16–22 d. (angl. European Mobility Week . 16 −22 September 2017) interneto svetainėje.

Informacija apie Lietuvos savivaldybėse organizuojamus Judriosios savaitės renginius:

Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.

Europos judumo savaitės 2017 m. rugsėjo 16–22 d. (angl. European Mobility Week . 16 −22 September 2017interneto svetainėje.

Europos judumo savaitės filmas. 2017 m.

 

Šiandien


Sekmadienis
22
Rugsėjis 2019

Klausimas

Ar turite pakankamai informacijos, kaip saugoti savo sveikatą?

 

 


  Rezultatai

Žemėlapis

first
  
last
 
 
start
stop
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.