1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>
  • Konsultacijos
  • Patirtis
  • Sveikata

Aktualu

  • KAIP KOVOTI SU MAISTINĖMIS KANDIMIS?

    http://vmvt.lt/naujienos/kaip-kovoti-su-maistinemis-kandimis

  • DAR NETURĖJOME GALIMYBĖS TAIP ANKSTI PASISKIEPYTI NUO SEZONINIO GRIPO

    2018 – 2019 m. skiepijimo nuo gripo sezonas prasidėjo neįprastai anksti. Jau rugpjūčio pabaigoje kai kurios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau -ASPĮ) gavo gripo vakciną ir pradėjo rizikos grupių asmenų skiepijimus.

    Nuo 2007 – 2008 m. sezono, kai pirmą kartą Valstybės lėšomis buvo perkama sezoninio gripo vakcina, tokio ankstyvo vakcinos pristatymo į ASPĮ dar nebuvo. Praėjusį 2017 – 2018 m. sezoną kai kurios gydymo įstaigos dalį gripo vakcinos gavo rugsėjo pabaigoje ir labai greitai sunaudojo. Antrasis vakcinos pristatymas užsitęsė iki spalio pabaigos.

    Skiepai rekomenduojami kasmet

    Geriausias laikas pasiskiepyti nuo sezoninio gripo prasideda, kai gydymo įstaigos gauna vakciną ir trunka iki gripo virusų cirkuliacijos pabaigos. Pasiskiepijus apsauga nuo gripo susiformuoja per 2 savaites ir trunka nuo 6 iki 12 mėn. vidutiniškai.

    Rizikos grupių asmenys kviečiami pasiskiepyti nuo sezoninio gripo.

    Kaip ir kasmet Valstybės biudžeto lėšomis nuo sezoninio gripo turės galimybę pasiskiepyti nėščiosios, sveikatos priežiūros darbuotojai, asmenys sergantys lėtinėmis ligomis (suaugusieji ir vaikai), asmenys nuo 65 m. amžiaus ir vyresni, socialinių įstaigų gyventojai.

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad visais atvejais dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

     

    Kontaktai žiniasklaidai

    Kristina Mikalauskienė

    Tel. 8 37 33 16 82; 867653401

    El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt

     

    Vidaus administravimo skyriaus vedėja                                                                 Sonata Kunickienė

     

    Kristina Rudžinskaitė, tel. (8 37) 33 16 77, el. p. kristina.rudzinskaite@nvsc.lt

  • VAIKAI BUS SKATINAMI PASIRŪPINTI SAVO BURNOS SVEIKATA

    13742 733701c3a55e1c1141151c712865efc6

     

    Rugsėjo mėnesį visiems Lietuvos pirmokams bus įteikti plakatų ir lipdukų komplektai, skatinantys rūpintis burnos sveikata ir tinkamai valytis dantis – du kartus per dieną ne mažiau kaip po 2 minutes. Tokią akciją inicijuoja Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos odontologų rūmai.

    Puoselėjant burnos sveikatą kiekvieno žmogaus asmeninis indėlis yra labai svarbus, nes dviejų labiausiai pasaulyje paplitusių burnos ligų – dantų ėduonies ir periodontito – atsiradimas didžiąja dalimi yra nulemtas mūsų elgsenos, t. y. burnos higienos įgūdžių, mitybos pobūdžio, žalingų įpročių ir pan.

    Pasak laikinai Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio funkcijas vykdančios Slaugos koordinavimo skyriaus vedėjos Odetos Vitkūnienės, yra labai svarbu, kad vaikai jau nuo mažų dienų įprastų reguliariai valytis dantis ir rūpintis burnos sveikata. Šiuos įgūdžius jiems įgyti padėti turi tėvai, nes tik tokiu būdu yra galima išvengti rimtų burnos sveikatos ligų.

  • DVEJOSE MAUDYKLOSE NUSTATYTAS VANDENS UŽTERŠTUMAS

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad stebimų Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose, Dotnuvėlės upės tvenkinio Akademijoje, Babėnų karjero Kėdainiuose, Nevėžio upės ties Vilainių kaimu ir Tilto g. Kėdainiuose, Gudžiūnų tvenkinio Gudžiūnuose, Krakių tvenkinio Krakėse, Šušvės upės Pašušvyje, Piliakalnio karjero Liolių kaime, Nevėžio upės ties Pašilių sodais, Bartkūniškio tvenkinio Bartkūniškyje, Šušvės upės Josvainiuose, Juodkiškio tvenkinio, Bublių tvenkinio ties Aristavos kaimu maudyklose vandens tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė” reikalavimus.

    Nevėžio upės ties Justinavos sodais ir ties Skongalio gatve vandens mėginiuose buvo nustatyta didesnis žarninių enterokokų skaičius. Šiose maudyklose maudytis nerekomenduojama iki pakartotinių vandens tyrimų rezultatų.

    Rekomenduojame gyventojams maudytis tiktai gerai žinomuose vandens telkiniuose, kur vandens kokybė yra gera ir nuolat tiriama. Tokiu būdu sumažės rizika susirgti žarnyno infekcijomis bei odos alerginėmis ligomis.

     

     

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

    visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną

    Daiva Mickevičienė

     

  • VASAROS KARŠČIŲ POVEIKIS SVEIKATAI

    termometras

    Pernelyg didelis karštis gali sukelti šilumos smūgį, raumenų mėšlungį, organizmo dehidrataciją bei lėtinių ligų paūmėjimą. Karščiui jautresni vyresnio amžiaus žmonės (ypač vyresni nei 75 metų) ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Sunkiau prie karščio prisitaiko kūdikiai ir maži vaikai, nėščiosios, žmonės, turintys antsvorio ir turintys sunkų fizinį arba psichinį negalavimą.

    Labiau nuo karščio kenčia miesto gyventojai (ypač gyvenantys pastatų viršutiniuose aukštuose ir/arba pastatuose, kurių langai orientuoti į pietus). Taip pat dirbantys didesnio šilumos poveikio sąlygomis (lauke, liejyklose, kepyklose ir pan.), socialinių rizikos grupių asmenys (vartojantys alkoholį, narkotines medžiagas, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenantys lauke ir kt.).
    Patarimai norint išvengti ar sumažinti karščio poveikį:

    ·Apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Nepamirškite galvos apdangalo ir akinių nuo saulės.

    • Gerkite daug skysčių. Patartina gerti vandenį visą dieną po truputį, nelaukdami, - kol pradės kamuoti troškulys. Ypač gerai gerti mineralizuotą vandenį, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų.
    • Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
    • Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai pasisavinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
    • Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15–20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias kosmetikos priemones.
    • Nepalikite ilgai vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri) – valandą išbuvus tvankiame automobilyje, gali ištikti šilumos smūgis.
    • Karštą dieną dažniau užsukite į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pavyzdžiui, prekybos centrus) – bent keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, smarkiai sumažėja su perkaitimu susijusių negalavimų atsiradimo tikimybė.
    • Dėmesio: kondicionuojamose patalpose oro temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 18 °C.
    • Apribokite fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ir vakare. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo karštoje aplinkoje trukmę, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
    • Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti.

ŽIEMOS FORMULĖ = ATSARGUMAS + TINKAMA APRANGA + MANKŠTA

ziemaaa

Lietuvoje besitęsiantis šaltasis sezonas džiugina krintančiu sniegu ir žiemos pramogomis, tačiau jis lemia ir tam tikrus pavojus. Specialistai įspėja gyventojus, kad žiemą dėl slidžios šaligatvių ir kelio dangos padidėja traumų rizika, todėl rekomenduojama būti ypač atsargiems. 
Paslydimai, užkliuvimai ir nugriuvimai – tai dažniausi sužalojimai, kuriuos žiemos metu patiria pėstieji. Paslystama dėl nepakankamos trinties ar sukibimo jėgos tarp pėdos ir kelio dangos, kai paviršiai yra šlapi, padengti ledu, o avalynės protektorius prastos kokybės, nusidėvėjęs ar netinkamas. Paslydimų pasekmės gali būti įvairios: galvos, nugaros sužalojimai, lūžę kaulai, įsidrėskimai ar plėštinės žaizdos, patempti raumenys ar sąnarių raiščiai.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku kasmet padaugėja gyventojų kreipimųsi į ligonines ir poliklinikas dėl įvairių traumų – rankų, kojų lūžių, galvos sutrenkimo. Statistika rodo, kad praėjusio žiemos sezono metu (2016 m. pabaiga – 2017 pradžia) susižeidė daugiau nei 4300 žmonių, o jų gydymui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo išleista daugiau kaip 825 tūkst. eurų. Vien pernai metų paskutinį ketvirtį dėl tų pačių priežasčių į medikus kreipėsi daugiau nei 1300 žmonių. Specialistai tikina, jog dalis susižeidusiųjų patirtas traumas gydosi namuose ir į gydytojus nesikreipia.

 

Norint išvengti nemalonių įvykių ir apsisaugoti žiemos metu, patariame:

•    Rinktis tinkamą avalynę su tvirtai sukimbančiu protektoriumi, neaukštu kulnu. Esant galimybei avėkite batus su apkaustais ar batų aksesuarais – tinkliukais, kurie skirti saugiai vaikščioti ant sniego, ledo, esant plikšalai.

•    Vaikščioti lėčiau, neskubant. Išeikite iš namų anksčiau, kad laiku pasiektumėte kelionės tikslą ir nereikėtų skubėti.

•    Atidžiai stebėti grindinį po kojomis. Netgi gerai nuvalytas ir pabarstytas grindinys gali būti pavojingas dėl nuolat kintančių oro sąlygų. Kai kuriose vietose ledas ar sniegas gali būti užsilaikęs ilgiau (pavyzdžiui, pavėsyje), kai kur gali būti plonas, beveik nematomas ledo sluoksnis – to nepastebėjus galima paslysti.

•    Eiti mažesniais žingsniais.

•    Vengti alkoholio. Šaltyje būti neblaiviam pavojinga – sunkiai išlaikoma koordinacija, prarandamas jautrumas šalčiui ir nejaučiama dėl jo atsiradusio skausmo. Dėl išsiplėtusių kraujagyslių išgėręs žmogus greičiau atiduoda šilumą, todėl greičiau ir sušąla.

•    Rengtis šiltai, tačiau taip, kad matytumėte ir girdėtumėte, kas vyksta aplink jus. Įsitikinkite, kad apranga nesumažina jūsų regėjimo kampo ir netrukdo girdėti.

•    Slidžiu metu nenešti sunkių nešulių, nes kūnui sunkiau balansuoti. Laisvos rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą, todėl rekomenduojama naudoti kuprinę.

•    Saulėtą dieną užsidėti saulės akinius. Jie padeda geriau matyti slidžius paviršius ir išvengti grėsmės.

•    Einant arti prie pastatų, atkreipti dėmesį į stogą – ar nėra varveklių, kokio jie storio, ar daug sniego.

•    Įėję į pastatą nusikratyti sniegą nuo drabužių ir batų bei nepamiršti, kad grindys gali būti šlapios, todėl eikite atsargiai.

•    Visada būkite pasiruošę galimam kritimui.

•    Pasirūpinkite netoliese gyvenančiais vyresnio amžiaus žmonėmis/neįgaliaisiais/ mamomis su mažais vaikais. Pasisiūlykite nueiti už juos į parduotuvę nupirkti būtinų prekių ar parnešti sunkus nešulius.

Paslydimo rizika didesnė ir pasekmės sunkesnės vyresnio amžiaus žmonėms. Vyresniame amžiuje kaulai lengviau lūžta, didesnė patempimų ar trūkusių raiščių rizika. Paslydimo rizika ir jos nulemtos pasekmės ypač sparčiai auga nuo 60 metų.

Nereikėtų pamiršti ir reguliariai mankštintis, nes tai padeda išvengti kaulų retėjimo, o pusiausvyrą gerinantys pratimai – viena efektyviausių griuvimų profilaktikos priemonių.

Žiemos pramogos

Žiemos laisvalaikio pramogos, ypač slidinėjimas slidėmis, snieglente, rogutėmis, teikia didelį malonumą, teigiamai veikia sveikatą, atpalaiduoja, tačiau tokios pramogos gali sukelti riziką susižaloti, ypač vaikams ir jauniems žmonėms. Vaikų rizika susižaloti galvą yra didesnė dėl jų specifinių kūno proporcijų: palyginti mažesnis ūgio ir svorio santykis su galva, nei suaugusiųjų. Todėl apsaugos priemonių, tokių kaip sniego šalmai, dėvėjimas yra būtinas, kad nelaimingo atsitikimo atveju galvos sužalojimas būtų kuo mažesnis. Labai svarbu pradedantiesiems sportininkams pasinaudoti kvalifikuotų trenerių paslaugomis ir tada mėgautis žiemos sporto malonumais.

Vaikai sulaukę gausesnio sniego skuodžia su rogutėmis, čiuožynėmis ar net plastikiniais maišais. Slidinėjant slidėmis, rogutėmis dažnas nepagalvoja apie tykantį pavojų dėl akmenų, šakų ar kitų nelygumų, kurie gali sukelti sunkias stuburo, galvos, galūnių traumas. Čiuožinėjimai dažnai vyksta arti aktyvaus transporto eismo, todėl lengvai galima nučiuožti ant važiuojamosios kelio dalies.

Ką daryti patyrus traumą?

•    Patyrus traumą, būtina stengtis nejudinti sužalotos rankos ar kojos.

•    Visada būtina kviesti greitosios pagalbos medikus skambinant telefonu 033, jie tinkamai įmobilizuos traumuotą galūnę ir nugabens į gydymo įstaigą, kur bus atlikti reikalingi klinikiniai ir radiologiniai tyrimai.

•    Traumavus koją, negalima ja remtis ir bandyti eiti, nes gali išsivystyti sunkesni raiščių, sąnarių pažeidimai ar pasislinkti lūžę kaulai, o tai susiję su sudėtingesniu gydymu ir ilgesniu darbingumo atkūrimo laikotarpiu.

•    Būtina nepamiršti, kad laukiant pagalbos, nukentėjusįjį reikia apkloti ar atsargiai nugabenti į artimiausią šiltą patalpą ir taip išvengti žalojančio šalčio ar žvarbaus vėjo poveikio.

•    Kaip sau padėti, jeigu sužalojimas nestiprus? Visų pirma, per pirmąsias 24 valandas sumuštą vietą rekomenduojama šaldyti, nes šaltis veiksmingai mažina patinimą, skausmą ir uždegimą. Negerėjant būklei, kreiptis į gydytojus.

•    Labai svarbu žinoti, kur žiemą slypi pavojai ir kaip nuo jų apsisaugoti.

Visuomenės sveikatos biuro specialistai linki nesirgti ir išvengti traumų. Būkime budresni ir saugokime save.

Pagal Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją straipsnį parengė Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Virginija Juozapaitytė

 

Šiandien


Sekmadienis
21
Spalis 2018

Klausimas

Ar turite pakankamai informacijos, kaip saugoti savo sveikatą?

 

 


  Rezultatai

Žemėlapis

first
  
last
 
 
start
stop
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
  • Reklaminis skydelis
Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Budrio g. 7, Kėdainių m., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav., LT-57164
Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Įmonės kodas: 300630016
Tel./Faks.: (8 347) 57 186, el.p.:kedainiai.biuras@yahoo.com

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

2008-2014 m.